"Smagu grįžti į Lietuvą"

Balandžio 21–22 dienomis vyks pirmosios 2018-ų metų „Nissan Lietuvos motokroso čempionato“ varžybos. Vilniaus rajone esančioje Pagirių trasoje varžysis visi stipriausi Lietuvos sportininkai. Jose pasirodys ir žymiausias Lietuvos motociklų sporto atstovas – šalies čempionato marškinėlius jau išaugęs ir pasaulio motokroso čempionate MXGP dalyvaujantis Arminas Jasikonis.

 

Dvidešimtmetis anykštėnas šiuo metu susikoncentravęs į MXGP varžybas – čia jis šiemet debiutavo naujoje komandoje „Assomotor Honda“, vairuoja „Honda“ motociklą. Praėjusių metų pabaigoje jis patyrė traumą – kritus nuo motociklo viename paskutinių MXGP etapų, sportininkui išniro klubas, o kelias savaites trukusi reabilitacija neleido pabaigti sezono. Po kritimo varžybose JAV A. Jasikonis praleido du paskutinius etapus, tačiau bendroje 2017-ųjų metų MXGP įskaitoje sportininkas užėmė 13-ą vietą.

 

Balandžio 14–15 dienomis A. Jasikonis dalyvauja MXGP etape Portugalijoje, 21–22 d. – Lietuvos čempionate, o dar po savaitės jau bus Rusijoje. Intensyvios dienotvarkės metu sportininkas rado kelias minutes pokalbiui ir papasakojo apie sezono pradžią bei tolimesnius lūkesčius.

Kažkiek jaučiu. Tai buvo pakankamai didelė trauma, bet manau, kad dabar viskas gerai. Nors kartais dar jaučiu padarinius, bet važiuoti, bėgti ar kažką kita daryti netrukdo.

 

Turėjau lūžių ir pakankamai rimtų, bet šita – viena didžiausių traumų, kurią esu turėjęs.

Taip, išties labai daug visko susidėjo į vieną vietą. Atėjau į komandą vėlai, nepasiruošęs, tačiau sezonas ilgas ir per jį viskas klostysis tik geryn ir geryn.

 

Viskas gerai. Aišku, nelengva, nes aš atėjau iš vienos geriausių komandų visame MXGP („Team Suzuki World“). Nelengva, bet kiekvienoje treniruotėje jaučiuosi vis geriau.

Trauma nebuvo toks blogas dalykas, ji netrukdė komandos paieškoms. Sutrukdė labai vėlai atėjusios naujienos iš mano senosios komandos – ji 2018–ųjų MXGP nedalyvauja. Todėl buvo sunkiau, nes daugelis komandų jau buvo pasirašę sutartis su kitais važiuotojais.

 

Lietuvoje pernai buvau gal savaitę, tačiau šiemet būsiu daugiau. Kitą savaitę grįšiu, tada keliausiu į Rusijos MXGP etapą, o dar po poros savaičių bus Latvijos MXGP. Tai šiemet pasibūsiu.

Iš tikro priešingai, visai smagu grįžti į Lietuvą ir pravažiuoti varžybas dėl kolegų ir kitų žmonių. Motyvacija sugrįžti yra visada.

 

Infrastruktūra dažnai skiriasi ir gana smarkiai, tačiau pačios trasos ir gruntas nelabai – Lietuvoje jos puikios. Tačiau motokrosas pakankamai brangus sportas, tad nėra daug važiuotojų, pati šaka nėra taip išvystyta.

 

Manau, visų pagrindinių čempionato dalyvių – Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos. Šiose šalyse motokroso fanų palaikymas – didžiulis. Ten šis sportas populiarus, daug važiuotojų, bet kurioje treniruotėje daugybė žmonių, o varžybose – pilna starto rikiuotė.

Latvijoje, tikrai.

 

Daug dalykų susideda. Talentas daug duoda, bet būtinas ir didelis darbas – vien su talentu nepavažiuosi. Jis padeda, bet visko nepadaro. Didelį vaidmenį atlieka komanda.

 

Norint tapti pasaulio čempionu, turi sutapti daug dalykų – ir komanda gera, ir pats pasiruošęs būti. Jeigu bent vienas dalykas bus netinkamas, nieko nesigaus.

 

Motokroso lygis per paskutinius metus labai išaugo – bet kuris iš „Top 13“ gali laimėti, jeigu tik pavyksta startas. Atsitiktinumų čia nebūna.

Pirma noriu laimėti bent vieną MXGP etapą, kuo daugiau podiumų, o tada galima galvoti ir apie pasaulio čempiono titulą. Niekada negalvojau, kas bus dar toliau, nes dabar nusimato ilgas kelias. O ar jis įgyvendinamas, ar ne, bus matyti ateityje.