Olimpiniai čempionai tiki įpėdiniu

Lietuvos disko metikų mokykla – viena geriausių pasaulyje. Ją kūrė ir garsino Algimantas Baltušnikas, Vytautas Jaras, Vaclovas Kidykas, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, o dabar estafetę perėmė Andrius Gudžius, 2017-uosius pavadinęs geriausiais karjeros metais. 
 

Londone kaunietis tapo pasaulio čempionu (69 m 21 cm), o Belgijoje laimėjo „Deimantinės lygos“ finalinį etapą (68 m 11 cm). Po tokių įspūdingų pergalių plūstelėjo ir nominacijų banga: „LTeam“ apdovanojimuose jis – geriausias 2017-ųjų sportininkas vyrų grupėje, Lietuvos metų lengvaatletis ir Kauno sportininkas. 

A. Gudžių geriausiu 2017 m. sportininku išrinko ir „Sporto“ laikraščio bei portalo „sportas.info“ skaitytojai.

Svariomis pergalėmis džiuginęs trenerio V. Kidyko auklėtinis nesureikšmina šių pergalių ir nominacijų. „Geriausias buvau praėjusiais metais, o šiemet viskas prasideda iš naujo“, – sako A. Gudžius. 
 

Nuo 1956 m. vykstančiuose „Sporto“ rinkimuose antrąją vietą užėmė šuolių į aukštį Europos čempionė uždarose patalpose Airinė Palšytė, trečiąją – irklavimo Europos ir pasaulio čempionės Lietuvos porinės keturvietės įgula: Rolandas Maščinskas, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Aurimas Adomavičius.

Dideli iššūkiai A. Gudžiaus laukia šiemet: jis diską norėtų mesti toliau nei praėjusiais metais, svariai pasirodyti per Europos lengvosios atletikos čempionatą. 

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas 1992 m. Barselonoje triumfavęs R. Ubartas būsimą pasaulio čempioną – tada 15–16 metų tvirtai sudėtą, platokų pečių vaikiną, tik ne tokį aukštą, kaip dabar – pirmą kartą pamatė Kaune per lengvosios atletikos varžybas. 
 

„Jau tada jo treneris V. Kidykas man pasakė, kad Andrius gali tapti gero lygio disko metiku. Treneris tikėjo savo auklėtiniu ir negailėjo jėgų dirbdamas su juo. Kai lengvi diskai pradėjo skrieti toli, iš karto buvo matyti, kad sportininkas yra stiprus ir ypač greitas. Neabejojau, kad Andrius gali mesti toli“, – prisimena R. Ubartas.

Olimpinio čempiono nuojauta neapgavo: 2007 m. Ostravoje (Čekija) per pasaulio jaunių čempionatą ir Belgrade (Serbija) per Europos jaunimo olimpinį festivalį Andrius pelnė bronzos medalius, 1,5 kg sveriantį diską atitinkamai nusviedęs 61 m 59 cm ir 60 m 7 cm. 

Metams bėgant, į rankas tekdavo imti vis sunkesnį diską: 2010 m. A. Gudžius Kanadoje tapo pasaulio jaunimo čempionu (1 kg 750 g diskas – 63 m 78 cm), o 2013 m. Suomijoje – Europos jaunimo iki 23 m. čempionu (vyriškas 2 kg diskas – 62 m 40 cm). 

Tačiau vėliau pergalių sumažėjo. Talentingą metiką ėmė persekioti traumos. „Bet jos Andriaus neišmušė iš vėžių. Su treneriu jie keitė metimo techniką ir ją optimaliai pritaikė sportininkui. Diskas vis rečiau atsimušdavo į tinklą. Andrius ilgiau pradėjo išsilaikyti sektoriuje, o, kai išsigydė traumas, rezultatai vėl ėmė gerėti“, – sako Barselonos olimpinis čempionas.

Pasak R. Ubarto, jo paties metimo technika buvo klasikinė, o A. Gudžiaus – grynai pritaikyta jam, įdomi ir netradicinė. Kauniečio rankos nėra ilgos, bet ypač greitos kojos ir jas sportininkas puikiai išnaudoja. 

Ir R. Ubartas, ir dukart olimpinis čempionas – 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų – V. Alekna teigia, esą didelis pliusas tai, kad A. Gudžių treniruoja 1986 m. Europos čempionato bronzinis prizininkas, Seulo, Barselonos, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvis V. Kidykas. 
 

„Jis apie disko metimo subtilybes žino viską, todėl savo mokiniui ir sugebėjo pritaikyti pačią tinkamiausią techniką, kurią dabar ir realizuoja. Pats dirbu treneriu, todėl gerai žinau, kad, siekiant visa tai įgyvendinti, abiem reikėjo milžiniškų pastangų“, – neabejoja R. Ubartas.

V. Alekna priduria, kad Andriaus kelias į didįjį sportą trenerio dėka buvo trumpesnis, nereikėjo daug klaidžioti, siekiant gerų rezultatų: „Trenerio patarimai mokiniui buvo ypač svarbūs.“

Kai A. Gudžius tapo pasaulio čempionu, olimpinis čempionas R. Ubartas apie kaunietį sakė: „Gimsta nauja žvaigždė. Andrius link šios įspūdingos pergalės ėjo per sunkumus ir traumas. Tikėjausi, kad jis bus tarp prizininkų, bet, kad taps čempionu, negalvojau. Manau, kad per Tokijo olimpines žaidynes jis bus vienas pagrindinių pretendentų laimėti medalį.“
 

R. Ubartas dažnai susitinka su pasaulio čempionu ir jo treneriu. Legendinis metikas atkreipė dėmesį į tai, kad Andrius mėgsta bendrauti su žmonėmis, yra įdomus pašnekovas, mėgsta kalbėtis įvairiomis temomis. 

„Su įvairaus amžiaus žmonėmis čempionas randa bendrą kalbą“, – priduria olimpinis čempionas. 

R. Ubartas įsitikinęs, kad 27-erių kaunietis turi puikių galimybių pagerinti jo asmeninį rekordą (70 m 6 cm) ir V. Aleknai priklausantį Lietuvos rekordą (73 m 88 cm), kuris nedaug atsilieka ir nuo pasaulio rekordo, dar 1986 m. pasiektą vokiečio Jürgeno Schulto (74 m 8 cm). 

„Kaip disko metikas, Andrius yra jaunas, 27-erių. Tai pati branda. Per 10 metų atliktas didžiulis darbas, o dabar jau prasideda rimti rezultatai. Tie, kurie labai greitai iššauna, greitai ir užgęsta. Andrius turi užtektinai laiko dar labiau pagerinti savo metimo techniką ir tapti stipresnis. Tobulėjimui, kaip sakoma, ribų nėra, todėl dar reikėtų kai ką patobulinti“, – įsitikinę R. Ubartas. 

Pasak olimpinio čempiono, A. Gudžius pagal savo charakterį, lietuviškąjį santūrumą ir psichologiją ypač tinka diskui mėtyti. „Jis psichologiškai tvirtas, žino, kada iššauti, o vėliau kažkuriuo bandymu dar pakartoti ar pagerinti savo rezultatą. Tik melsiu Dievą, kad jo nepersekiotų traumos“, – sako R. Ubartas. 

Dukart olimpinis čempionas V. Alekna džiaugiasi, kad po 12 metų A. Gudžius į Lietuvą 2017 m. pagaliau parvežė pasaulio čempiono aukso medalį. Pastarąjį kartą V. Alekna pasaulio čempionu tapo 2005 m. Helsinkyje (70 m 17 cm) ir yra įsitikinęs, kad Lietuva bent 10 metų tikrai vėl turės stiprų pasaulinio lygio atletą.
 

„Andrius gerus rezultatus pradėjo demonstruoti gana anksti, jau pirmaisiais sportavimo metais gerino įvairių amžiaus grupių Lietuvos rekordus. Labai akivaizdžiai pagerino ir man priklausiusį vieną kitą rekordą. Buvo matyti, kad šis jaunuolis – išskirtinių gabumų. Dabar, kai subrendo ir įgijo pasitikėjimo savo jėgomis, jis jau galvoja apie Lietuvos ir galbūt netgi pasaulio rekordus. 

Andriaus sportinė karjera tik prasideda, bet jis jau yra vienas stipriausių pasaulio disko metikų. Ir tai dar ne viskas. Jis, manau, svajoja, apie tokius laimėjimus, kokių aš su Romu esame iškovoję“, – sako V. Alekna. Ankstesniais metais jis su Andriumi ne kartą yra susitikęs ir per metikų varžybas. Jaunajam talentui negailėdavo patarimų, po kovų pabendraudavo. 

Jurbarke per vienas iš Lietuvos metikų varžybų V. Alekna net padovanojo A. Gudžiui disko metimo batus. 

„Žinau, kaip jaunam sportininkui svarbūs metikų batai. Jie specifiniai ir nėra paprasta gerų gauti. Todėl ir nutariau juos padovanoti Andriui, nes namie turėjau ne vienus, o mano ir Andriaus batų dydžiai buvo panašūs“, – prisimena legendinis metikas. 

V. Alekna įžvelgia, kad kai ką A. Gudžiui reikėtų patobulinti. „Sportininkas su treneriu irgi tai puikiai žino, bet spragas nėra lengva pašalinti. Tačiau svarbiausia – galutinis rezultatas. O Andrius meta gana gerai ir taisyklingai. Ypač viskas pagerėjo po to, kai jis išsigydė traumas. Ankstesniais metais tos klaidos neleisdavo pasiekti norimų rezultatų“, – sako V. Alekna. 
 

Dukart olimpinio čempiono paklausus, ar A. Gudžius – būtent tas sportininkas, kuris gali pagerintini fantastišką jo Lietuvos rekordą, V. Alekna sako, kad gali visko būti. 

„Taip, Andrius – rimčiausias kandidatas. Tam mano Lietuvos rekordui – jau beveik 18 metų. Andrius turi mažiausiai 10 metų jam gerinti. Nieko amžino nėra ir su tuo reikia susitaikyti“, – priduria V. Alekna. 

Kaip buvęs sportininkas, dukart olimpinis čempionas mano, kad reikėtų pasirinkti strategiją. „Jeigu Andrius sieks žūtbūt pagerinti rekordą, reikės dar daugiau treniruotis, didinti krūvius. Tada iškils reali grėsmė patirti traumą. Viską reikia gerai pamatuoti: ar geriau vienais metais susikoncentruoti į pagrindines metų varžybas, olimpines žaidynes, pasaulio čempionatus, ar bandyti kada nors gerinti tą rekordą“, – pataria garsusis metikas.

V. Alekna specialiai nesistengė gerinti pasaulio rekordo ir nevyko gaudyti palankaus vėjo į JAV. „Laikiausi nuostatos, jeigu jau gerinti planetos rekordą, tai normaliame stadione per gero lygio varžybas, stebint pilnoms tribūnoms žiūrovų. Rekordai turi būti gerinami per varžybas, dalyvaujant stipriems varžovams, o ne kažkur nuvažiavus į laukus“, – įsitikinusi disko metimo legenda.

Jis pats savęs tarsi klausia, o kokia to rekordo vertė? Vieną dieną tu – rekordininkas, o kitą – to rekordo netenki ir apie tave, buvusį rekordininką, jau niekas nekalba. „Aš manau, kad titulai svarbiausi sportininko karjeroje. Kai Andrius tapo pasaulio čempionu, jam tai kainavo daug jėgų ir pastangų. Jo kūnas – ne geležinis. Kokį kelią ir strategiją pasirinks Andrius, tik jam ir treneriui žinoti“, – sako V. Alekna.