"Bėgimas visada buvo mano kraujyje"

Vietoje nenustygstanti, visuomet judri bei energinga sprinterė Eva Misiūnaitė ir sportuodama neapsistoja tik ties viena rungtimi – ji bėga 100 m, 200 m, 300 m bei 400 m sprintus, o treniruotes derina su vis kitomis lengvosios atletikos šakomis. Paklausta apie olimpines žaidynes, atletė atsako: „Tikslas patekti į olimpines žaidynes visada buvo ir visada bus. Tai kiekvieno sportininko noras“.

Antros kartos lengvaatletė

„Abu mano tėvai sportininkai, abu – bėgikai, tad bėgimas visada buvo mano kraujyje. Tiesiog reikėjo žmogaus, kuris mane nuvestų prie bėgimo takelio“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ pasakoja E. Misiūnaitė.

Ir toks žmogus atsirado. Prie bėgimo takelio ją nuvedė buvęs tėčio treneris Pranas Šaučikovas – kai sportininkei sukako septyneri, jis būsimą sprinterę supažindino su lengvąja atletika.

„Pirmoji mano rungtis buvo šuolis į tolį. Kadangi prieš tai lankiau tinklinį, šuoliai man puikiai sekėsi. Tačiau kiek vėliau pasimatė, kad esu labai greita, todėl perėjau į sprinterių gretas. Pradėjau nuo trumpesnių distancijų, tačiau jos ilgėjo, kol galiausiai ėmiau bėgti 400 m sprintus“, – prisimena E. Misiūnaitė.

Vien bėgimo per maža

Laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ sprinterė pasakoja, kad savo treniruotes ji nuolat paįvairina šuoliais į tolį, ieties mėtymu, barjeriniu bėgimu. Tačiau, nepaisant pomėgio eksperimentuoti su treniruotėmis, svarbiausia ir rimčiausia jų dalis buvo ir yra bėgimas.

Beje, atletės teigimu, sunkiausia sprinto rungtis yra 400 m bėgimas, nes joje labai lengva visas jėgas atiduoti dar iki finišo.

E. Misiūnaitė pasakoja, kad ir kokiose varžybose jai tenka bėgti, atstovavimas Lietuvai visuomet yra susijęs su itin geromis emocijomis, o kartu ir – su labai didele atsakomybe.



Lengvosios atletikos grožį atskleidžia ir kitiems

Anksčiau atletė nuolat atstovaudavo savo mokyklai: tai „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“, tai kroso, tai kitose varžybose. „Man patikdavo tokie renginiai – tai buvo galimybė ne tik susirungti, bet ir susirasti draugų bei burtis į sporto bendruomenę“, – sako ji.

Šiuo metu E. Misiūnaitė ne tik pati sportuoja, bet ir treniruoja kitus: „Visuomet norėjau kitiems parodyti, ką pati darau, atskleisti, kodėl sportas taip traukia, kuo jis gali būti ypatingas ne tik man, bet ir kitam.

Pirmame kurse padėjau sportuoti savo bendrakursei ir pastebėjau, kad tai man patinka. Po truputį įsitraukiau į naujus projektus ir dabar vis didesniam žmonių būriui galiu atskleisti gerąsias lengvosios atletikos puses“, – pasakoja sportininkė.

Ar baisus starto pistoleto šūvis?

Siųsdama linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, E. Misiūnaitė skatina juos siekti savo svajonių. „Jei matote internete, kaip kiti puikiai važiuoja riedlente, bėga ar daro ką kitą – nebijokit bandyti ir daryti patys. Čia vaikus galėtų paskatinti ir tėveliai, tik, žinoma, ne piktuoju.

Kartais tėvai labai saugo vaikus nuo sužeidimų, bet ten, kur kas nors vyksta, kur nuolat judama, būtinai kas nors atsitinka. Tačiau nebūtinai kas nors bloga, dažniausiai – kas nors gera“, – sako sprinterė.

Daugiau apie sportininkės kelią E. Misiūnaitė pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti, kaip taisyklingai startuoti iš žemo starto pozicijos bei kiek porų sportbačių per metus sudėvi bėgikai.

Laidos pabaigoje vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis susirungs su olimpiečiu imtynininku Mantu Knystautu. Tiesa, varžybos vyks ne ant imtynių kilimo, o „Maxima“ parduotuvėje, kur jėgos bus bandomos neįprastoje sporto šakoje – keptuvių tenise su kliūtimis.

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.