Greitis ir azartas, raketė ir kamuoliukas

Tenisas

Nesuklysime pasakę, kad labiausiai žinomas iš šios trijulės ir populiariausias, be abejo, yra tenisas. Ir kaip atrodo teniso raketė, kamuoliukas ar kortas yra matę bemaž visi.
 
Bemaž visi, pasak SEB arenoje dirbančios trenerės Julijos Baltuškienės, gali ir žaisti tenisą: „Amžiaus ribos negalioja. Žaisti gali visi, nesvarbu, kokio sudėjimo ar fizinio pasirengimo jie yra. Pradėti niekada nevėlu, o pamėgus šį žaidimą, atsiranda noras tobulėti ir vis pridėti ten, kur dar trūksta“.

Vienus, pasak trenerės, įtraukia varžybų azartas, kiti mėgaujasi tiesiog žaidimu pagal savo fizinį pasiruošimą, nesiekdami didelių laimėjimų. „Tenisas įtraukia. Jei jau susidomėjai šia sporto šaka ir perpratai jos ypatybes, tai tampa gyvenimo būdu“, – iš savo patirties žino Julija.

Trenerė sako, kad žaidžiant tenisą, svarbu ne tik technika, fizinis pasirengimas, bet ir psichologinis pasiruošimas, nes neretai tenka kovoti su pačiu savimi. Be to, žaidžiant svarbūs tokie elementai, kaip taktika, strategija. „Žaidimas įdomus tuo, kad laimėti gali nebūtinai tas, kuris techniškai stipresni ar fiziškai yra geriau pasiruošęs. Dažnai viską nulemia psichologija, protingi sprendimai aikštelėje ir kovingumas,“ – teigia teniso specialistė.

O teniso teikiamos naudos taip pat neapibūdinti vienu žodžiu. Pirmiausia, ši sporto šaka, kaip ir bet koks sportas, stiprina kūną. Žaidžiant tenisą, pasak J.Baltuškienės, dirba visas kūnas, visi smulkieji raumenys. Stiprinamas širdies raumuo, teigiamai veikiama nervų ir virškinimo sistemos. Tenisininkai turi stiprias rankas, tvirtą pilvo presą ir kojų raumenis. Be to, vardija trenerė, lavinamos tokios savybės, kaip greitis, iniciatyvumas, vikrumas, strateginis mąstymas, koordinacija, koncentracija, reakcija, kovingumas, psichologinė ištvermė, intuicija, ugdoma valia, aktyvinama smegenų veikla.

J.Baltuškienė pataria šią sporto šaką rinktis žmonėms, kurie nemėgsta monotonijos: „Pvz., tiems, kurie nemėgsta bėgioti krosų ar nuolat daryti tų pačių pratimų ant treniruoklių, bet nori intensyviai sportuoti ir jausti malonumą iš to, ką daro. Tenisas tinka tiek individualistams (vienetų žaidimas), tiek komandinį žaidimą mėgstantiems žmonėms (dvejetų žaidimas), tiek žmonėms, kurie tiesiog nori žaisti su treneriu. Valanda aikštelėje prabėga taip greitai, kad dažnam žaidėjui vis pritrūksta laiko ir norisi jį pratęsti, o treniruočių metu besikeičiantys pratimai neleidžia nuobodžiauti“, –patikina trenerė.

Kiek laiko reikia išeiti teniso pradžiamoksliui? „Kad būtų taip lengva apibrėžti laiko ribas, – šypsosi trenerė. – Tai dažniausiai užduodamas klausimas žmonių, kurie ateina trumpam su dažnai neteisingais įgūdžiais dėl savamokslio žaidimo ar kitų sporto šakų įgūdžių (stalo teniso, skvošo). Neteisingus įgūdžius dažnu atveju pataisyti užtrunka ilgiau, negu „tapyti ant švarios drobės“. Taipogi priklauso nuo žmogaus gabumų, fizinio pasirengimo, treniruočių dažnumo, vienas žaidžia ar grupėje“, – dedamąsias dalis vardija trenerė. Beje, ji savo praktikoje treniravo žmogų, kuris teniso pradmenų išmoko per savaitę. „Jis turėjo tikslą po savaitės žaisti dvejetų turnyre kartu su jau žaidusiu partneriu. Dirbome kasdien, tai buvo iššūkis, bet atsižvelgiant į to žmogaus gabumus, imlumą ir fizinį pasirengimą – mums pavyko. Žinoma, visa informacijos gausa per savaitę dar nebuvo „sugulusi i stalčiukus“, bet rezultatu buvome patenkinti“, – išskirtinį atvejį prisiminė trenerė. Tačiau galima apibendrinti: turint norą, o prie jo pridėjus dar ir tikslą, įmanoma viskas.

Skvošas
 
Skvošo treneris Mantas Kočiūnas sako, kad ši sporto šaka Lietuvoje nėra labai populiari, bet atsiranda vis daugiau norinčiųjų išmokti žaisti, plečiasi ir infrastruktūra.

SEB arena siūlo skvošo žaidėjams 4 kortus. Tačiau, pasak trenerio, apskritai skvošas yra pakankamai mobilus žaidimas: „Ir kai vyksta koks turnyras, yra surenkamas stiklinis kortas praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje. Tai daro skvošą pakankamai išskirtinį“.

Žaidžiant skvošą reikalingas partneris, vienam galima tik treniruotis. Žaidimo metu kamuoliukas smūgiuojamas į patalpos sienas siekiant neleisti jam liesti grindis daugiau nei vieną kartą iš eilės.

Skvošo kamuoliukas yra iš gumos, jis žymiai mažesnis nei teniso, mažesnė ir raketė, kuri maždaug dukart lengvesnė nei teniso ir sveria apie 120–130 gramų. Šiek tiek skiriasi ir šių sporto šakų bateliai.

Tačiau žaisti skvošą, patikina M.Kočiūnas, taip pat gali kiekvienas – kokio amžiaus ir kokio fizinio pasirengimo jis bebūtų. O šios sporto šakos patrauklumą didina tai, kad išmokti žaisti skvošą pakankamai lengva. „Pats žaidimas įdomus dėl to, kad jis pakankamai intensyvus lyginant, pavyzdžiui, su tenisu:  išnaudojama žymiai daugiau kalorijų, žymiai daugiau veiksmo. Taip yra dėl to, kad skvošo erdvė ženkliai mažesnė, laiko atstumas tarp žaidėjų atmušamų kamuolių žymiai trumpesnis, tad vienam žaidėjui atmušus kamuolį, kitas turi žymiai mažiau laiko sureaguoti. Tai ir lemia žaidimo intensyvumą“, – skvošo specifiką dėstė treneris.

Tad kokiam skaičiui treniruočių reikėtų nusiteikti užsimojus išmokti žaisti skvošą? „Esu turėjęs mokinių, kurie jau po pirmos valandos, paaiškinus taisykles, ėjo ir žaidė tarpusavy. Bet turėjau ir tokių mokinių, kurie ir po 10 valandų dar nelabai sugebėjo žaisti,“ – sakė SEB arenoje dirbantis treneris. Taigi akivaizdu, kad treniruočių skaičius priklauso nuo kiekvieno individualių gebėjimų. Bet taip pat akivaizdu, kad šį žaidimą perprasti paprasčiau nei tenisą.

Pasak M.Kočiūno, po intensyvios treniruotės, labiausiai žaidėjai „jaučia“ kojas, sėdmenis, šiek tiek mažiau dirba liemuo ir viršutinė kūno dalis. „Apskritai rakečių sportas yra skirtas daugiau vienai pusei – tai, su kuria mušinėji kamuoliuką, o kita pusė dirba mažiau. Tad balansui atstatyti reikėtų pakankamai reguliariai padirbėti fizinio rengimo salėje. Kita vertus, jeigu ateini pažaisti kartą ar porą per savaitę, tai nuo to disbalansas tikrai neprasidės“, – sako treneris. Beje, M.Kočiūnas prisiminė, kad vienais metais „Forbes“ žurnalas skvošą buvo išrinkęs kaip vieną sveikiausių sportų. „Traumų tikimybė čia nėra didelė. Iš mano patirties, jos dažniausios arba nugaros juosmeninėje dalyje, arba ties keliais. Bet jos pakankamai retos“, – nuramino specialistas.



Badmintonas

Badmintoną vaikystėje turbūt esame žaidę kiekvienas. Tad kaip atrodo inventorius pasakoti nereikia. O va taisyklės – kas kita. Tai, kaip vaikai žaidžia kieme, ir kaip žaidžiamas badmintonas pagal visas šio žanro taisykles – du skirtingi dalykai: „Susiduriame su tokia situacija, kad atėję vaikai pas mus pradeda mokytis, kaip konkuruoti, varžytis, tačiau vien dėl to įpročio, kuris susiformuoja kieme – atmušti kuo daugiau, jie mušinėja vienas kitam kamuoliuką. Bet iš tiesų šio žaidimo esmė yra priešinga – reikia mušti per varžovą, išmušti jį iš pusiausvyros, kuo daugiau jį nuvaikyti, pelnyti taškus,“ – aiškina SEB arenoje dirbantis treneris Ramūnas Stapušaitis.

Treneris teigia, kad badmintonas – greičiausia sporto šaka pasaulyje, taigi tai labai greitas ir dinamiškas sportas, bet žaisti jį gali pradėti ir visiškai nesportavę žmonės. „Nereikia ypatingų sugebėjimų – tiesiog reikia gaudyti kamuoliuką ore, čia nėra ir kažkokių sudėtingų smūgių kaip tenise. Tiesiog kamuoliukas turi pataikyti į tam tikrą plotą – raketę. Tad pradžioje galima mušinėtis ore“, – pasakojo treneris.

Būtent greitis ir žavi R.Stapušaitį: „Visada galima kamuoliuką pasiekti aukščiau, greičiau, nusiųsti kamuoliuką tiksliau, greičiau, staigiau. Tad man pats žaviausias dalykas šiame sporte – greitis. Kamuoliukas negali atsimušti į žemę, nėra laiko palaukti, kol jis atšoks, atsitrakti – čia viskas vyksta ore“.

Greitas žaidimas lavina reakciją, greitį, ištvermę, staigumą, sprogstamąją jėgą, šoklumą, intuiciją, gebėjimą mąstyti greitai. „Sprendimai turi būti priimami milisekundės tikslumu būtent prieš smūgį, negali žaidimo susikurti iš anksto,“ – sako treneris. Žaidžiant badmintoną dirba visos raumenų grupės.

R.Stapušaitis patikina, kad traumos šioje sporto šakoje nėra dažnos, svarbu padaryti tinkamą apšilimą ir, be to, pasirūpinti tinkama avalyne. „Specializuota badmintono avalynė yra pritaikyta staigiai stabdyti, atsispirti, laiko koją stabiliai,“ – būtent tokie bateliai padeda išvengti čiurnos traumų, kurios, žaidžiant badmintoną, dažniausiai ir pasitaiko. Tačiau tik pradėjus mokytis žaisti, iškart skubėti ieškoti specialios avalynės nebūtina: „Iš pradžių visi ateina su paprasčiausiais bėgiojimo batais, kol greitis nėra didelis, jie tinka. Bet vėliau, kai pradedama smarkiai lakstyti, specialūs bateliai sumažina traumų tikimybę,“ – perspėja treneris.

Jauniausias žaidėjas, kurį R.Stapušaitis mokė badmintono paslapčių, buvo penkiametis, vyriausias – 79-erių senjoras. „Dar ir šiandien prisimenu, kaip jis per paskutinę treniruotę priėjo prie manęs ir pasakė, kad šiandien jo tikslas, jog jam nuo nosies prakaitas lašėtų“, – šypsosi treneris.

R.Stapušaitis pasakoja, kad SEB arenoje, kurioje jis dirba ir kur yra 4 badmintono aikštelės, vyksta grupinės treniruotės. Jų metų žaidėjai valandą treniruojasi ir pusvalandį žaidžia. Per tą pusvalandį galima ir mačą sužaisti „Per grupines treniruotes susirenka visa salė, aikštelės pilnos, apie 16 žmonių. Jie žaidžia vienas prieš vieną, galima žaisti dvejetus arba mišrius dvejetus,“ – pasakoja treneris.

Anot jo, paskutinius ketvertą metų badmintonas Lietuvoje – ant bangos, labai sparčiai auga norinčiųjų žaisti skaičius. Dienos metu aikštelės tuštesnės, o vakarais – pilnutėlės.  „Mano laikais badmintoną lygindavo su šachmatais, nors nieko bendro, nebent išskyrus greitą mąstymą, jie neturi. Tikiuosi, kad bėgant laikui, badmintonas bus toks populiarus, kaip ir tenisas“, – šypsosi treneris.