DELFI.lt | 2018 m. kovo 5 d. 16:00 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Grįžusi į Lietuvą prakalbo apie emigraciją
Bronzinį Krupeckaitės džiaugsmą keičia rūpestis: kalbos apie emigraciją – ne pokštas.
„Jau ne kartą buvau nurašyta“, – po triumfo Apeldorne šypsojosi pasaulio čempionato bronzos medalį iškovojusi 35-erių Simona Krupeckaitė, kuri po šešerių metų pauzės planetos pirmenybėse vėl lipo ant apdovanojimų pakylos.
Vilniaus oro uoste dviratininkė pasidalino mintimis apie sėkmingas kovas Olandijoje ir ne tokias linksmas sporto finansavimo aktualijas, kurių įkaitais tapo Lietuvos treko karaliene tituluojama S. Krupeckaitė bei jos treneris Dmitrijus Leopoldas.
Nuo Naujųjų metų nebeliko Lietuvos olimpinio sporto centro, kuriame treneriu dirbo D. Leopoldas, dabar talentingam treko dviračių sporto specialistui ir S. Krupeckaitei permainos pažėrė įvairių minčių.
Dviratininkė viešoje erdvėje užsiminė, kad jei situacija nesikeis, nieko kito neliks, tik susikrauti lagaminus ir emigruoti iš Lietuvos.
„Tai ne pokštas“, – rimtai kalbėjo iš Olandijos sugrįžusi pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja. Beje, vyro D. Leopoldo kartu nebuvo. Iš Apeldorno miesto dviračių treneris į Lietuvą grįžta mikroautobusu, veža brangius treko dviračius ir visą sportininkų mantą. Laukia netrumpa kelionė – daugiau nei 1600 kilometrų.
Ar emocijos pasipylė dėl to, kad pasaulio čempionate medalis pasiektas po šešerių metų pertraukos?
Dėl įdėtų pastangų ir darbo. Juk kiekvieną kartą varžausi dėl medalio. Sunku atsikelti iš naujo, kai jo neiškovoji. Tai padėka visai komandai už įdėtą darbą.
Ar medalis suteiks motyvacijos toliau likti aukščiausiame sporte?
Visada pergalės yra spyris toliau.
Po finišo minėjote, kad jums tik keli procentai priklauso iškovoto medalio, iš ko susidėjo ta bronzinė pergalė?
Greta jos – daug žmonių, kurie man padėjo. Sunku visus išvardinti, nes kažko nepaminėjus kas nors gali įsižeisti. Bet didžiąją dalį darbo atliko treneris, tik jo dėka esu „ant balno“. Jis man neleidžia nuleisti rankų ir kovoti toliau. Be šeimos ir draugų pagalbos negalėčiau išvažiuoti į varžybas.
Svarbūs visi – medikai, kurie gydo, atstato, dviračių mechanikai, komandos draugai. Aš – tik faktas, o visa kita – dalykai, be kurių nebūtų pergalių ir medalių.
„Yra ne viena galimybė, bet tiesiog mes norime dirbti Lietuvoje. Didžiausia problema yra tai, kad norime būti čia. Tikrai nesinori kažkur išvykti, liksime čia iki paskutinės galimybės. Bet jei nebus galimybių sportininkams keliauti į varžybas, dalyvauti atrankose, tada viską darysime dėl dviratininkų. Išvažiuosime kartu su sportininkais ir treneriais“.
Prieš naujuosius metus minėjote, kad kyla įvairių minčių, dėl pasikeitusios sporto finansavimo sistemos neatmetėte ir emigracijos galimybių, kokie planai šioje vietoje?
Tai nėra pokštas. Mūsų sprinto komandai išvažiuoti į varžybas reikia daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Apie kokią perspektyvą galime kalbėti, jei visam dviračių sportui skiria panašią sumą.
Mano vyras – maksimalistas, sporte siekia aukščiausių tikslų.
Šiuo metu jis gauna kiek daugiau nei minimumą. Tikrai neuždirba tiek, kiek jis yra vertas. Likti su tokiu atlyginimu ir iš jų treniruoti komandą? Vienintele išeitimi lieka emigracija ir kitos komandos treniravimas.
Jei treneris praleidžia keletą sezonų be sportininkų, jis praranda kvalifikaciją, gabumus. Jei Lietuvoje nėra galimybių treniruoti, belieka ieškoti darbo kitur. Dviračiai – mūsų gyvenimas, tai nėra uždarbis, turtų aruodai. Įdedame tikrai daug – aukojame šeimas, draugus, laisvalaikį, savas lėšas tam, kad pasiektume savo tikslus.
Tai kartu ir didžiulis stresas. Kartais jaučiamės įsprausti į kampą. Sakėme, kad tai nėra kažkoks gąsdinimas, o tai būtų paskutinė galimybė. Mes nesakėme – jei neduosite pinigų, išvažiuosime.
Kalbėjome apie tai, kad jei vyksta tokie dalykai, vadinasi tai yra sporto žlugdymas. Kodėl turime aukoti savo gyvenimą, jei to niekam nereikia?
Ar Dmitrijus turi konkrečių pasiūlymų?
Dabar neieškome, bet jei pradėtų ieškoti, atsirastų. Yra ne viena galimybė, bet tiesiog mes norime dirbti Lietuvoje. Didžiausia problema yra tai, kad norime būti čia.
Tikrai nesinori kažkur išvykti, liksime čia iki paskutinės galimybės. Bet jei nebus galimybių sportininkams išvykti į varžybas, dalyvauti atrankose, tada viską darysime dėl dviratininkų. Išvažiuosime kartu su sportininkais ir treneriais.
S. Krupeckaitės medalių kraityje – du aukso, penki sidabro ir šeši pasaulio čempionatų bronzos medaliai.
S. Krupeckaitė, kuri sprinto lenktynėse buvo septinta, keirino rungties finale į priekį praleido tik belgę Nicky Degrendele bei Honkongo atstovę Wai Sze Lee.
Keirino rungtyje dalyvavo 24 dviratininkės. S. Krupeckaitė laimėjo pirmojo etapo antrąjį važiavimą ir kartu su S. Braspennincx pateko į pusfinalį, o Miglė Marozaitė ketvirtajame važiavime buvo priešpaskutinė, penkta.
Pasaulio čempionate dalyvavo penki Lietuvos dviratininkai.
Simona Krupeckaitė: keirinas – 3-ia vieta, sprintas – 7 vieta.
Miglė Marozaitė: keirino kvalifikacija, sprintas – 1/16 finalo etapas.
Vasilijus Lendelis: sprintas – 12 vieta, keirino kvalifikacija –
Svajūnas Jonauskas: sprintas – 33 vieta.
Olivija Baleišytė: daugiakovė – 18 vieta.
Vilniaus oro uoste dviratininkė pasidalino mintimis apie sėkmingas kovas Olandijoje ir ne tokias linksmas sporto finansavimo aktualijas, kurių įkaitais tapo Lietuvos treko karaliene tituluojama S. Krupeckaitė bei jos treneris Dmitrijus Leopoldas.
Nuo Naujųjų metų nebeliko Lietuvos olimpinio sporto centro, kuriame treneriu dirbo D. Leopoldas, dabar talentingam treko dviračių sporto specialistui ir S. Krupeckaitei permainos pažėrė įvairių minčių.
Dviratininkė viešoje erdvėje užsiminė, kad jei situacija nesikeis, nieko kito neliks, tik susikrauti lagaminus ir emigruoti iš Lietuvos.
„Tai ne pokštas“, – rimtai kalbėjo iš Olandijos sugrįžusi pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja. Beje, vyro D. Leopoldo kartu nebuvo. Iš Apeldorno miesto dviračių treneris į Lietuvą grįžta mikroautobusu, veža brangius treko dviračius ir visą sportininkų mantą. Laukia netrumpa kelionė – daugiau nei 1600 kilometrų.
Ar emocijos pasipylė dėl to, kad pasaulio čempionate medalis pasiektas po šešerių metų pertraukos?
Dėl įdėtų pastangų ir darbo. Juk kiekvieną kartą varžausi dėl medalio. Sunku atsikelti iš naujo, kai jo neiškovoji. Tai padėka visai komandai už įdėtą darbą.
Ar medalis suteiks motyvacijos toliau likti aukščiausiame sporte?
Visada pergalės yra spyris toliau.
Po finišo minėjote, kad jums tik keli procentai priklauso iškovoto medalio, iš ko susidėjo ta bronzinė pergalė?
Greta jos – daug žmonių, kurie man padėjo. Sunku visus išvardinti, nes kažko nepaminėjus kas nors gali įsižeisti. Bet didžiąją dalį darbo atliko treneris, tik jo dėka esu „ant balno“. Jis man neleidžia nuleisti rankų ir kovoti toliau. Be šeimos ir draugų pagalbos negalėčiau išvažiuoti į varžybas.
Svarbūs visi – medikai, kurie gydo, atstato, dviračių mechanikai, komandos draugai. Aš – tik faktas, o visa kita – dalykai, be kurių nebūtų pergalių ir medalių.
„Yra ne viena galimybė, bet tiesiog mes norime dirbti Lietuvoje. Didžiausia problema yra tai, kad norime būti čia. Tikrai nesinori kažkur išvykti, liksime čia iki paskutinės galimybės. Bet jei nebus galimybių sportininkams keliauti į varžybas, dalyvauti atrankose, tada viską darysime dėl dviratininkų. Išvažiuosime kartu su sportininkais ir treneriais“.
Prieš naujuosius metus minėjote, kad kyla įvairių minčių, dėl pasikeitusios sporto finansavimo sistemos neatmetėte ir emigracijos galimybių, kokie planai šioje vietoje?
Tai nėra pokštas. Mūsų sprinto komandai išvažiuoti į varžybas reikia daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Apie kokią perspektyvą galime kalbėti, jei visam dviračių sportui skiria panašią sumą.
Mano vyras – maksimalistas, sporte siekia aukščiausių tikslų.
Šiuo metu jis gauna kiek daugiau nei minimumą. Tikrai neuždirba tiek, kiek jis yra vertas. Likti su tokiu atlyginimu ir iš jų treniruoti komandą? Vienintele išeitimi lieka emigracija ir kitos komandos treniravimas.
Jei treneris praleidžia keletą sezonų be sportininkų, jis praranda kvalifikaciją, gabumus. Jei Lietuvoje nėra galimybių treniruoti, belieka ieškoti darbo kitur. Dviračiai – mūsų gyvenimas, tai nėra uždarbis, turtų aruodai. Įdedame tikrai daug – aukojame šeimas, draugus, laisvalaikį, savas lėšas tam, kad pasiektume savo tikslus.
Tai kartu ir didžiulis stresas. Kartais jaučiamės įsprausti į kampą. Sakėme, kad tai nėra kažkoks gąsdinimas, o tai būtų paskutinė galimybė. Mes nesakėme – jei neduosite pinigų, išvažiuosime.
Kalbėjome apie tai, kad jei vyksta tokie dalykai, vadinasi tai yra sporto žlugdymas. Kodėl turime aukoti savo gyvenimą, jei to niekam nereikia?
Ar Dmitrijus turi konkrečių pasiūlymų?
Dabar neieškome, bet jei pradėtų ieškoti, atsirastų. Yra ne viena galimybė, bet tiesiog mes norime dirbti Lietuvoje. Didžiausia problema yra tai, kad norime būti čia.
Tikrai nesinori kažkur išvykti, liksime čia iki paskutinės galimybės. Bet jei nebus galimybių sportininkams išvykti į varžybas, dalyvauti atrankose, tada viską darysime dėl dviratininkų. Išvažiuosime kartu su sportininkais ir treneriais.
S. Krupeckaitės medalių kraityje – du aukso, penki sidabro ir šeši pasaulio čempionatų bronzos medaliai.
S. Krupeckaitė, kuri sprinto lenktynėse buvo septinta, keirino rungties finale į priekį praleido tik belgę Nicky Degrendele bei Honkongo atstovę Wai Sze Lee.
Keirino rungtyje dalyvavo 24 dviratininkės. S. Krupeckaitė laimėjo pirmojo etapo antrąjį važiavimą ir kartu su S. Braspennincx pateko į pusfinalį, o Miglė Marozaitė ketvirtajame važiavime buvo priešpaskutinė, penkta.
Pasaulio čempionate dalyvavo penki Lietuvos dviratininkai.
Simona Krupeckaitė: keirinas – 3-ia vieta, sprintas – 7 vieta.
Miglė Marozaitė: keirino kvalifikacija, sprintas – 1/16 finalo etapas.
Vasilijus Lendelis: sprintas – 12 vieta, keirino kvalifikacija –
Svajūnas Jonauskas: sprintas – 33 vieta.
Olivija Baleišytė: daugiakovė – 18 vieta.
Daugiau naujienų iš kategorijos Dviračiai
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.