„Padariau didelę klaidą“

Po sėkmingiausių karjeroje metų – skausminga trauma, o vietoje išsvajotų olimpinių žaidynių – ilga pertrauka. JAV gyvenanti Lietuvos lengvaatletė Eglė Staišiūnaitė 2015-aisiais Kinijoje vykusiame pasaulio čempionate prasibrovė į 400 m barjerinio bėgimo rungties pusfinalį bei įvykdė olimpinį normatyvą, tačiau po šių varžybų jokiuose tarptautiniuose čempionatuose nebepasirodė.

 

„Padariau didelę klaidą, per daug viską pakeičiau“, – lengvoji.lt prisipažino 29-erių E.Staišiūnaitė.

 

Į Londono olimpinių žaidynių traukinį netikėtai įšokusi E.Staišiūnaitė dėl kur kas aukštesnių vietų vylėsi kovoti Rio de Žaneire. Tačiau patirta kulno kaulo ataugos trauma iš karjeros išbraukė ne tik 2016-uosius, bet ir 2017-ųjų sezoną.

 

„Kadangi buvo olimpiniai metai, visiškai nesiilsėjau – vis bandžiau treniruotis ir neleidau kojai išgyti. Kai truputį pagerėjo, bėgau į stadioną daryti treniruočių, o po jų skausmai atsinaujindavo. Ir taip visus metus, – prisiminė iš Klaipėdos kilusi lengvaatletė. – Kai praradau viltį vykti į Rio, visiškai nustojau treniruotis, leidau traumai išgyti.“

 

Tada, 2015-aisiais, Lietuvos spaudoje skambiai nuvilnijo istorija, kaip E.Staišiūnaitė originaliu būdu rinko lėšas, jog galėtų pasiruošti olimpiadai. Sportininkė per vieną interneto svetainę prašė paramos bei per kiek daugiau nei mėnesį surinko beveik 6000 dolerių. Už šią sumą lietuvė galėjo išvykti iš Čikagos į prestižinį ALTIS sporto centrą Finikse bei treniruotis su pajėgiausiais lengvaatlečiais iš viso pasaulio.

 

Finikse, esančiame Arizonos valstijoje, sportininkė praleido tik metus.

 

„Kadangi ten gavau traumą ir sezonas buvo labai nesėkmingas, grįžau namo į Čikagą. Manau, padariau didelę klaidą, per daug viską pakeičiau – kitas treneris, kitokie treniruočių planai, kitokia komanda bei atmosfera, – pasakojo E.Staišiūnaitė. – Pakankamai lėšų surinkau vieneriems metams ir po nesėkmingo sezono nenorėjau ten likti. Grįžau į Čikagą, bet pavasarį planuoju treniruočių stovyklą Finikse.“

 

 

Prieš patirdama traumą E.Staišiūnaitė pasiekė asmeninį rekordą – 400 m su barjerais įveikė per 56,17 sek. Tuo tarpu pernai į stadioną grįžusi lengvaatletė šią distanciją greičiausiai nubėgo per 1 min. 2,14 sek., pasiekusi vos penktą Lietuvos sezono rezultatą.

 

„Po tokio ilgo poilsio labai sunku sugrįžti į formą – jaučiuosi pasikeitusi fiziškai. Dalyvavau keleriose varžybose, bet rezultatai buvo labai prasti. Šį sezoną sportuoju intensyviau ir turiu vilties įvykdyti Europos čempionato normatyvą (57,70 sek. – aut. past.)“, – sakė E.Staišiūnaitė.

 

JAV lietuvė atvira – trauma ją paveikė ne tik fiziškai. Praleisti žaidynes Rio de Žaneire sportininkei buvo psichologiškai sunku.

 

„Sunku išlikti pozityviai, kai turi olimpinį normatyvą, bet negali vykti dėl traumos. Olimpiada – visų sportininkų svajonė! Motyvacijos treniruotis ir siekti aukštų rezultatų tikrai yra, bet amžius ir ilga sportinė karjera tikrai jaučiasi: sunkiau atsistatau po treniruočių bei turiu labiau saugotis nuo traumų“, – aiškino bėgikė.

 

Neperšokusi griovio E.Staišiūnaitė nesako „op“ ir kalbėdama apie 2020-aisiais vyksiančias Tokijo žaidynes. Link jų lengvaatletė nori judėti žingsnis po žingsnio.

 

„Sunku nuspėti, kol kas nesu geros sportinės formos. Iki Tokijo dar dveji metai, jei viskas klostysis gerai, gal pavyks įvykdyti ir olimpinį normatyvą. Tačiau šį sezoną svarbiausia patekti į Europos čempionatą“, – teigė E.Staišiūnaitė.

 

Didelė tikimybė, kad į Europos čempionatą  E.Staišiūnaitė galėtų vykti ir su estafetės 4x400 m komanda. Į pirmenybes Berlyne pateks 16-ika geriausius rezultatus per dvejus metus pasiekusių komandų, o lietuvės šiuo metu rikiuojasi būtent 16-os.

 

„Labai smagu matyti stiprias 400 m bėgikes ir potencialią 4x400 m estafetės komanda. Šiais metais ji tikrai bus Europos čempionate. Ar realu su merginomis patekti ir į Tokiją? Dar negaliu pasakyti, Europos ir pasaulio lygis visiškai skirtingas“, – sakė barjerininkė.

 

Bene sudėtingiausia užduotis estafetės komandai – surinkti pajėgiausias lietuves drauge sudalyvauti varžybose, kuriose galėtų pasiekti kvalifikacijai reikalingą laiką. Lietuvoje treniruojasi tik Eva Misiūnaitė bei Erika Krūminaitė, tuo tarpu kitos potencialios komandos narės išsibarsčiusios Europoje: Agnė Šerkšnienė ir Eglė Balčiūnaitė pluša Šveicarijoje, o Modesta Morauskaitė – Ispanijoje.

 

Tuo tarpu E.Staišiūnaitė už Atlanto gyvena jau 15 metų. Čikagoje ji ne tik sportuoja, bet ir studijuoja bei dirba.

 

„Nėra laiko net į klausimus atsakyti, – nusijuokė E.Staišiūnaitė. – Esu užsiėmusi šimtais dalykų, treniruotėms vos užtenka laiko. Po rimtos traumos pradėjau galvoti, kad sportininkės karjera greitai baigsis, tad pradėjau magistro studijas verslo vadyboje – diplomuota būsiu šį pavasarį. Taip pat treniruoju universiteto lengvaatlečių komandą ir dar dirbu asmenine trenere sporto klube. Laisvalaikiui laiko tikrai nėra!“

 

Lietuvoje bėgikė apsilanko beveik kiekvieną vasarą: šalies čempionatuose 400 m barjerinio bėgimo rungtyje ji triumfavo kasmet nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų.