Lietuvių darbai - prestižiniuose žurnaluose

Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai vis labiau garsina aukštąją mokyklą sporto mokslo pasiekimais ir tyrimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų straipsniai skelbiami prestižiniuose mokslo žurnaluose, kuriuos skaito ir vertina viso pasaulio sporto, fiziologijos, reabilitacijos ir genetikos mokslo elitas.

Pastaruoju metu Akademijos mokslininkai Marius Brazaitis ir Tomas Venckūnas paskelbė ne vieną straipsnį sporto mokslo  žurnaluose, kurie turi didelį citavimo indeksą ir vertinami bei skaitomi visame pasaulyje. Nors tik nedidelė dalis atsiunčiamų pasaulio mokslininkų straipsnių patenka į „Clinical Neurophysiology“, „European Journal of Applied Physiology“, “Physiological Genomics”  žurnalus, tačiau juose vis dažniau pasirodo LKKA mokslininkų darbų.

Biomedicinos sritį tyrinėjantis dr. Marius Brazaitis sako, kad šie metai labai sėkmingi. Mokslininkas kartu su bendraautoriais paskelbė 16 straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose . „Vienas iš straipsnių pateko į žurnalą  „Clinical Neurophysiology“, kurio citavimo indeksas yra 3,12. Tai pirmas kartas Akademijos istorijoje, kai be užsienio partnerių pagalbos parengta tokio lygio publikacija. Šie metai mūsų mokslininkams ypatingai sėkmingi, dešimtys darbų pateko į svarbiausius mūsų tyrimų srities žurnalus,o citavimo indeksai svyravo nuo 0,1 iki 3,9“,- sakė mokslininkas. Biomedicinos mokslų daktaras M. Brazaitis aukštojoje mokykloje dirba aštuonerius  metus ir rengia straipsnius su žinomiausiais pasaulio ir Akademijos mokslininkais.

„ Ką reiškia patekti į prestižinius žurnalus? Esam labiau matomi, mūsų darbus vertina, daugiau skaito ir cituoja. Žurnalai leidžiami JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse“,- sako Akademijos mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Venckūnas. Jis LKKA dirba dešimt metų. Mokslininkas sako, kad jo tyrimai Akademijoje vyksta keliomis kryptimis. Pirma, daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvimui, nutukimui ir sveikatai. Antra kryptis- fizinis aktyvumas ir raumenų funkcijos blogėjimas dėl senėjimo. „Bandome išsiaiškinti, kokie genai ir molekuliniai mechanizmai turi įtakos raumenų masei, funkcijai ir jų pokyčiams“, - dėsto mokslininkas. Anot T.Venckūno, šiais metais Akademija įsigijo šiuolaikinę įrangą, kuri padės rasti už raumenų funkciją atsakingas genomo sritis ir ilgainiui turbūt padės kurti vaistus nuo raumenų masės ir jėgos mažėjimo.



„Akademijoje sudaromos  vis geresnės galimybės atlikti tyrimus. Tai atspindi ir didėjantis publikacijų skaičius tartptautiniuose žurnaluose. Kiekviena priimta ir paskelbta mokslinė publikacija tarptautiniu mastu yra kažkuo unikali. Priešingu atveju, suabejojus darbo išskirtinumu, ji būtų atmesta recenzentų,  t.y. tos srities nepriklausomų ekspertų“,- sako Marius Brazaitis. Mokslininkas teigia, kad pasaulyje reitinguojami 73 sporto mokslo žurnalai, tarp jų nėra lietuviškų.

Tomas Venckūnas pasakoja, kad svarbu bendradarbiauti su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis. Ypatingai glaudus bendradarbiavimas susiklostė su Aberdyno universitetu ( Škotija), jame dirba ir mokslininkai iš Lietuvos kūno kultūros akademijos. Dalis tyrimų atliekama LKKA, o kita  – Aberdyno universiteto mokslinėse laboratorijose. “Svarbiausius 2010-ųjų darbus atlikome su kolegomis A.Ratkevičiumi ir A.Lioniku bei kitais dirbančiais Aberdyno universitete. Kartu su jais parengtas straipsnis pasirodė aukštą, 3,93, citavimo indeksą, turinčiame žurnale “Physiological Genomics””,- teigia mokslininkas Tomas Venckūnas. Jis sako, kad Akademijoje vykdomi biomedicinos srities tyrimai įdomūs ne tik taikomais metodais, bet ir gautais tyrimų rezultatais. “Nedidelėmis išlaidomis ir bendradarbiaudami su kitais univesritetais galime pasiekti unikalių atradimų, kurie garsins Lietuvos kūno kultūros akademiją ir jos mokslininkus”,- sako T.Venckūnas.

LKKA mokslo reikalų prorektorius prof. dr. Arvydas Stasiulis  teigia, kad pastaruoju metu Akademijos sporto biomedicinos srities mokslininkai daugiausia dėmesio skiria  tokioms kryptims: tiriami judesių valdymo pokyčiai pritaikius įvairius mokymo metodus  ir reabilitaciją po insulto, raumenų funkcijos pokyčiai dėl nuovargio, organizmo pajėgumo pokyčiai dėl reguliarių fizinių pratimų poveikio, genetiniai raumenų masės mechanizmai ir kt. “ Kasmet mūsų Akademijos mokslininkai publikuoja daugiau kaip 20 straipsnių tarptautiniuose žurnaluose su citavimo indeksu. Šiemet jų paskelbsime virš 30, t.y. per pusę daugiau nei pastaraisiais metais”,- sako A.Stasiulis.