"Planuoju dalyvauti Dakaro ralyje"

Sausio 15 diena „General Financing team Piltane“ komandą pasitiko kelione iš Bolivijos į Argentiną, Saltos miestą. Gyvendami vėsioje ir lietingoje Bolivijoje, visi jau svajojom apie Argentiną.

„Ten bus šilta, žalia, geras maistas ir tikra, skani kava“, - džiaugėsi mano ekipažo kolega lietuvių kilmės argentinietis Marcelo Rolando. – O Saltos mieste, į kurį važiuojame, žinau gerą restoranėlį, kur gaminami patys skaniausi enpanados (tai į mūsų kibinus panašūs, tik mažesni, pyragėliai su įvairiai mėsos ir daržovių įdarais). 

 

Marcelo „General Financing team Pitlane“ komandoje atlieka svarbias logisto pareigas bei padeda mums susišnekėti su vietiniais žmonėmis. Nors ir su juntamu akcentu, tačiau puikiai lietuviškai kalbantis vyras Lietuvoje jau yra žinomas. Martynui  Starkui ir Vytarui Radzevičiui rengiant filmą apie Argentiną, jis keliavo drauge. Lietuviškų šaknų iš mamos pusės turintis ir lietuvę vedęs Marcelo komandoms Dakare padeda jau trečią kartą. Keliaujant drauge, iš pokalbių paaiškėjo, kad Marcelo yra ne tik Argentinos verslininkas, tačiau dar ir lenktynininkas mėgėjas. 

 

 

„Prieš pusantrų metų, gavęs lenktynininko licenciją, pradėjau dalyvauti Argentinos bekelės ralio serijoje „Ca-nav“, T2 klasėje, - papasakojo Marcelo. – Turiu tam atskirą, lenktynėms paruoštą automobilį „Toyota Hilux“. 

 

„Ca-nav“ bekelės ralis Argentinoje yra vienintelis. Jis prasideda vasario pabaigoje, turi 6-8 etapus, kurie trunka po 2-4 dienas. Ralio etapai, į kuriuos susirenka vidutiniškai apie 70 ekipažų, dažniausiai vyksta Argentinos šiaurėje, kiekvienas vis kurioje nors kitoje šalies valstijoje. Ralyje dažnai dalyvauja ekipažai ir iš Čilės bei Paragvajaus. Vietiniai lenktynininkai „Ca-nav“ ralį dažnai išnaudoja kaip treniruočių platformą besiruošiant Dakaro raliui. 

 

„Šiame ralyje dalyvauju kaip mėgėjas, savo malonumui, nors turiu tikslą tarp mėgėjų išsilaikyti dešimtuke, - savo norais dalinasi „General Financing team Pitlane“ logistas. – Mano šturmanas Carlos Miranda, su kuriuo dalyvavome jau 5-iuose ralio etapuose, taip pat argentinietis. Turiu ir mechaniką, jis mano automobilį paruošia lenktynėms ir atlieka techninę priežiūrą jų metu“. 

 

Pasidomėjus, kokį asmenį rekordą dalyvaujant ralyje pavyko pasiekti, Marcelo prisiminė, kad prieš du mėnesius vykusiame etape savo klasėje buvo užėmęs 3-ią vietą.

„Tuokart etapas truko keturias dienas ir greičio ruožuose įveikėme apie 2000 kilometrų“. 

 

„Bekelės raliai man patinka tuo, kad jų metu turime konkretų tikslą, ir dažnai jį pasiekti būna ne taip lengva. Be to, dalyvaudamas lenktynėse turiu galimybę pakeliauti po Argentiną, pamatyti vietas, kuriose ne kiekvienas gali būti,“ – pasakojo Marcelo. –  „Ca-nav“ ralyje tvyro labai draugiška atmosfera. Jame nedalyvauja gamyklinės komandos, turinčios įsipareigojimų rėmėjams dėl gerų rezultatų, tad čia, jei ekipažą ištinka bėda, visada kas nors sustos ir jam padės. Aš ir pats per kiekvienas lenktynes, jei tik reikia, sustoju pagelbėti“. 

 

Paklausiau Marcelo, ar lenktyniaujant teko patirti rimtų avarijų.

„Ačiū Dievui, neteko, - džiaugėsi jis. – Tačiau vieną kartą esu pasiklydęs kopose naktį. Tuokart su šturmanu padarėme klaidą – ne vadovavomės kelio knygą, o sekėme prieš tai pravažiavusių ekipažų paliktomis vėžėmis. Ir pasiklydome. Kol radome teisingą kelią, sutemo. Tai buvo pats baisiausias nutikimas mano gyvenime“.

 

Pokalbio metu Marcelo pasidžiaugė, jog šeima – žmona ir trys vaikai – palaiko jo aistrą lenktynėms.

„Jie mielai važiuotų drauge su manimi, tačiau vaikai eina į mokyklą, tad ištrūkti darbo dienomis jiems sudėtinga. Į lenktynes dažnai tenka važiuoti apie 1000 kilometrų, jos trunka dvi keturias dienas, - apgailestavo vyras. – Visgi mano žmona Jūratė nori tapti šturmane, vasario pabaigoje planuoja lankyti specialias pamokas. O mano vyresnėlis sūnus irgi mėgsta lenktynes. Per gimtadienį padovanojau jam automobilį su kuriuo jis jau pusantrų metų dalyvauja šonaslydžio (drift‘o) varžybose“.

 

 

Trečius metu Dakare kaip komandos narys dalyvaujantis Marcelo, paklaustas, ar pats nenorėtų jo įveikti kaip lenktynininkas, nedvejodamas atsakė, kad labai norėtų.

„Tikiuosi po poros metų pabandyti. Norėčiau dalyvauti T1 automobilių klasėje, tad, visų pirma, reikia pasikeisti automobilį. Taip pat jau turiu sunkvežimį, tik jį reikia pritaikyti naudojimui Dakare. Į komandą kviesčiau ir savo dabartinį mechaniką“, - planais pasidalino „General Financing team Pitlane“ narys. – Žinau, kad sunkiausias dalykas Dakare man būtų kopos. Argentinos raliuose kopų būna, tačiau jos ne tokios didelės kaip Peru ar Čilėje ir jų nėra tiek daug. Dėl to kovo mėnesį važiuosiu į treniruotes į Atakamos dykumą Čilėje, pasimokysiu lenktyniavimo kopose“. 

 

Tad štai kokį žmogų turime komandoje. Marcelo gebėjimas orientuotis ir gerai valdyti automobilį keliaujant Dakaro ralio maršrutu labai praverčia.