Olimpizmo idėjos pasklis dar plačiau

Švietimo ir mokslo ministerijos Ovalioje salėje įvyko projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose 2006–2010 metais“ baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo šalies mokymo įstaigų, įsitraukusių į projektą, atstovai, Lietuvos sporto organizacijų vadovai, kiti svečiai.

Konferencijos metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis 2011–2015 metams. Ją pasirašė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Povilas Karoblis. Bus įgyvendinamas projektas „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokymo įstaigose 2011–2015 metais“. 
 
Projekte dalyvauja ikimokyklinių įstaigų, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų ir profesinių mokyklų pedagogų ir mokinių komandos, sporto mokymo įstaigos, savivaldybių administracijų padaliniai.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius akcentavo, kad šis nenutrūkstantis ir besitęsiantis projektas jaunimui yra labai reikalingas. KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis kalbėjo apie tai, kad olimpinis ugdymas mokyklose yra itin svarbus ir džiugu, kad šis projektas yra plėtojamas.
 

LTOK prezidentas A. Poviliūnas akcentavo, kad projekte didelis vaidmuo tenka Švietimo ir mokslo ministerijai bei pedagogams. „Olimpizmo tikslas – ugdyti harmoningą žmogų, o sporto dėka tai galima padaryti greičiausiai“, - sakė A. Poviliūnas.

Jis priminė, kad prieš 10 metų pirmąją bendradarbiavimo sutartį pasirašė Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija.

LTOK parengė programą, į pagalbą pasitelkė aukštųjų mokyklų pedagogus ir mokslininkus. 2002 m. projekte dalyvavo 40 mokyklų. 2005 m. prie minėtų organizacijų prisijungė bei sutartį pasirašė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas.
 

Įgyvendinant projektą „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose 2006–2010 metais“ dalyvavo jau 82 mokyklos, o ne visoje programoje - 180 mokyklų.

„Jeigu mokyklų, dalyvaujančių projekte skaičius išaugtų iki 200, būtų didelis pasiekimas“, - sakė A. Poviliūnas. Jis Šventiniu LTOK raštu apdovanojo Švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių, kuris nemažai prisidėjo prie projekto įgyvendinimo.  
 

 

Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas profesorius Povilas Karoblis pripažino, kad pirmaisiais metais jie ne viską mokėjo, bet stengėsi iš paskutiniųjų ir dabar jau žino, kaip reikia dirbti: „Mes į Europos Sąjungą turime atvesti tvirtą ir išsilavinusį jauną žmogų. Olimpinis judėjimas turi dar labiau stiprėti.“

„Tai mūsų vedliai“, - taip Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė, LTOK olimpinio švietimo komisijos pirmininko pavaduotoja Ona Babonienė pavadino bendradarbiavimo sutartį penkeriems metams pasirašius vyrus. 

Olimpinio judėjimo puoselėtojams netrūko įvairiausių apdovanojimų. KKSD  generalinis direktorius K. Rimšelis įteikė padėkas mokykloms, kurios nuo pat pradžios dalyvauja veikloje, įgyvendinat Integruojamąją vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo veiklą.

Apdovanojimai teko Anykščių r. Jono Biliūno gimnazijai, Ignalinos r. gimnazijai, Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinei mokyklai, Kelmės r. Maironių pagrindinei mokyklai, Molėtų pagrindinei mokyklai, Radviliškio Lizdeikos gimnazijai, Panevėžio „Senvagės“ vidurinei mokyklai, Radviliškio r. Šeduvos gimnazijai, Vilniaus Žvėryno gimnazijai, Mažeikių „Pavasario“ pagrindinei mokyklai, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinei mokyklai. Iš viso apdovanota 21 mokykla.
 

LTOK prezidentas A. Poviliūnas Garbės diplomais už projekto sėkmingą įgyvendinimą apdovanojo kretingiškę Ireną Augutienę, kaunietę Filomeną Beleškevičienę, projekto koordinatorę Danutę Jakučiūnienę, panevėžietę Neringą Kivytienę, vilnietę Nijolę Sližauskienę, šiauliečius Juditą Šertvytienę, Robertą Šuipą ir Petrą vaitkų bei kitus. 
 

Padėkų olimpinio judėjimo puoselėtojams negailėjo ir Švietimo ir mokslo ministro vyriausiasis patarėjas, LTOK olimpinio švietimo komisijos pirmininkas Alvydas Puodžiukas.     

LTOK olimpinio švietimo  direkcijos direktorius Algimantas Gudiškis pristatė projektą „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokymo įstaigose 2011–2015 metais“, kalbėjo apie tai, kas padės įgyvendinti šį projektą.
 

Įdomūs buvo pasisakymai. Ikimokyklinių įstaigų atstovė, Mažeikių lopšelio–darželio „Buratinas“ kūno kultūros pedagogė Roma Gydrienė kalbėjo apie tai, kad projektas darželiui davė kryptį, kuriuo keliu reikia eiti, kaip reikia dirbti su darželinukais, yra sukurta sveikatos programa: „Vaikai prisilietė prie šio projekto, jie tėvelius jau moko, kad į darželį reikia eiti pėstute, o ne važiuoti mašina. Jaunieji išmoko džiaugtis kito pergale. Atrodo, pergalė pasiekta maža, bet džiaugsmas didelis. Vaikų darželis – tai olimpinio sporto pradžia“.
 

Pagrindinių mokyklų atstovė, Širvintų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktorė Helena Vaicekauskienė teigė, kad olimpinis judėjimas ugdo ne tiktai sveiką moksleivį, bet ir lavina jo protą, kad dabar jiems mokykloje lengviausiai organizuoti būtent olimpines žaidynes, nes jas jau rengiamos nuo 1997 m. ir mokykla turi sukaupusi didelį patyrimą. Pasak direktorės, mokykloje didžiulė jėga – metodinė taryba.

„Gatavų receptų nėra, siekiant sėkmingai įgyvendinti šį projektą. Tačiau tai labai įdomus, perspektyvus projektas. Veikla palaiminta, reikia imtis darbų“, - kalbėjo H. Vaicekauskienė, kuri projekto dalyviams linkėjo gilios minties ir prasmingų darbų.
 

Savivaldybių atstovė, Šiaulių r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Judita Šertvytienė akcentavo, kad vien Šiaulių rajone keturi darželiai ir trys mokyklos jau rengia olimpinio ugdymo programas.

„Olimpinis švietimas – amžinas vyksmas, skleidžiantis humanistinius olimpizmo idealus, turinčias tvirtas pozicijas pasaulyje, padedančius gerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Mokyklai ir jos bendruomenei lengviau apsispręsti dėl įsijungimo į projektą „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose, jei steigėjo ir mokyklos veiklos prioritetai sutampa. Kol mąstome, svarstome, planuojame, diskutuojame, - mūsų vaikai auga. Padėkime jiems užaugti dorais Lietuvos piliečiais“, - sakė J. Šertvytienė.
 

Apie sporto svarbą mokinių gyvenime kalbėjo ir vidurinių mokyklų (gimnazijų) atstovė, Palangos Senosios  gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė Dalia Rakauskienė.