Ralio pradžia – ekstremalių išbandymų metas

2018-ųjų Dakaro ralio pirmieji greičio ruožai patvirtino organizatorių pažadus. 31 km smėlio kopų ir ekstremalių išbandymų tiek vairuotojams, tiek  šturmanams pirmą dieną, 272 km – antrą ir žiūrovais tapusių sportininkų skaičius jau dviženklis. Lyderių gretose netrūksta rokiruočių, o lietuvišką trispalvę aukštose vietose mato kiekvienas, atsiverčiantis rezultatų lenteles.
 

Dakaro finišas daugeliui dalyvių jau bus puikus pasiekimas. Per pirmąją bekelės dieną visi važiavo atsargiai ir problemų prisidarė tik vienas kitas, o devynis kartus ilgesnis atstumas antrąją dieną dalyvių gretas retino tarsi kiekvienam metant lošimo kauliuką. Jeigu atsiverčia lyginis skaičius – stogas arba valandas trunkantis paklydimas. Maždaug kas antras Dakaro dalyvis turėjo didesnių ar mažesnių problemų ir pažymėtina, kad įklimpimas ar kelias minutes trunkantis paklydimas į tų problemų sąrašą nepatenka. Finiše dar nesutemus pasirodė maždaug du trečdaliai visų lenktynininkų, o „Youtube“ lūžta nuo video pavadinimais „Crash Dakar 2018“.
 

Pradėkim nuo lietuvių, važiuojančių automobiliais. Trys ekipažai, trys skirtingi dešimtukai. Antanas Juknevičius su Dariumi Vaičiuliu („Toyota Hilux“) po dviejų etapų užima 20-ą vietą. Ekipažas važiuoja puikiu tempu, kopose nepasiklysta ir spėja šiupeliais pamojuoti, kai reikia atkasti įklimpusį automobilį. Dar Lietuvoje A. Juknevičius kalbėjo apie tikslą būti dvidešimtuke ir kol kas tas noras visiškai realus.
 

Kiek kitokia istorija su Vaidotu Žala ir Sauliumi Jurgelėnu. Dvejus metus startavę ir dvejus metus nefinišavę, jie įsigijo Dakare užsirekomendavusią techniką – „Toyota Hilux“ automobilį, identišką tam, kurį turi A. Juknevičius. „Geriau važiuoti, nei remontuoti“, – tokį posakį galima būtų pritaikyti šiam nuotaikingam ekipažui. Pirmame etape buvę greičiausi iš lietuvių, antrame jie toliau važiavo saugiai ir užtikrintai bei bendroje automobilių įskaitoje užima 24-ą vietą.
 

Įdomu, kad V. Žala laikomas klasikinio ralio specialistu ir kopose neturi tokios patirties kaip dauguma kitų Dakaro dalyvių, tad jo stipriąja puse laikoma antroji Dakaro dalis – Bolivija ir Argentina. 
 

„Automobilis – žvėris“. „Trauka – kosmosas“. „Neįsivaizdavau, kad taip lengvai galima kilti į dideles kopas“. Tai – Vaido citatos. Po kiekvienos dienos finišo „Hilux“ gauna bent po vieną energetinį komplimentą – jeigu jų dar 12-ai dienų, Lietuva turės trečią gerus rezultatus rodantį automobilių ekipažą.
 

Benediktui Vanagui su Sebastian Rozwadowski dvi Dakaro dienos nepagailėjo iššūkių. Pirmame greičio ruože, likus porai kilometrų iki finišo, jų „Hilux“ degalų siurbliai nustojo veikti ir finiše automobilis atsirado atitemptas lynu. Antrame nesėkmingas pervažiavimas per kopą baigėsi virtimu, dėl kurio teko sugaišti ne vieną dešimtį minučių. Šiam ekipažui padėjo draugiški tautiečiai – V. Žala su S. Jurgelėnu padėjo atversti B. Vanago „Hilux“, tačiau patys dėl to prarado nemažai laiko – įklimpo.
 

Po tokių nuotykių B. Vanagas su S. Rozwadowski užima 43-ią vietą, tačiau būtų naivu tikėtis, kad tuo ir pasitenkins. Būtų staigmena, jeigu šis ekipažas Dakaro finišą išvystų nebūdamas tarp trisdešimties greičiausių, o ir mintys apie dvidešimtuką toli gražu nėra palaidotos. 
 

Motociklininkas Balys Bardauskas tuo tarpu kantriai eina savo dar Lietuvoje išsikelto tikslo link – finišo. Pozicija jam nėra labai svarbi, tad jis nesureikšmina buvimo antrame greičiausiųjų šimtuke –motociklininkas klasifikuojamas 122-oje pozicijoje. 


 

Kalbant apie automobilių įskaitą, šie trys žodžiai geriausia tinka norint apibūdinti lyderius. Trys iš keturių greičiausių vairuotojų yra šios komandos nariai: Cyril Despres (1 vieta), Stephane Peterhansel (2 vieta), Sebastien Loeb (4 vieta). Tarp jų įsiterpti sugebėjo tik Giniel de Villiers, o penktas kol kas – pirmą greičio ruožą laimėjęs Nasser Al-Attiyah. 
 

„Mano šturmanas David Castera navigavo puikiai ir mes nei karto neturėjome apsisukti, kad rastume teisingą kelią. Taip pat pastebėjau, kad mano raumenys pradeda atsipalaiduoti, o tai – geras ženklas“, – po finišo kalbėjo „Red Bull“ atletas C. Despres.
 

„Diena nebuvo lengva. Matthieu (šturmanas) jau po pirmų penkiolikos kilometrų pradėjo prastai jaustis, tad esame laimingi būdami finiše. Rytoj bus geriau. Jeigu startuosim geroje pozicijoje, problemų, manau, nebus“, – sakė N. Al-Attiyah.
 

Antras greičio ruožas buvo didelis išbandymas šturmanams. Paprastai pirmieji startuoja motociklininkai ir keturračių vairuotojai, tačiau antrame etape lenktynes pradėjo automobiliai, prieš save neturėję jokių kelią žyminčių vėžių. Todėl N. Al-Attiyah ir jo šturmanui, kurie buvo greičiausi pirmą dieną ir startavo rikiuotės priekyje, buvo nelengva.
 

Be to, Dakaro ralyje į „Elite drivers“ sąrašą patekusių lenktynininkų ekipažuose negali būti jokių prietaisų komunikacijai su išoriniu pasauliu išskyrus tuos, kuriuos duoda organizatoriai ir palydovinį telefoną, naudojamą nutikus nelaimei. Ankstesniuose Dakaruose „Team Peugeot Total“ komanda garsėjo kaip skirianti daug dėmesio detalių žemėlapių sudarymui ir taip gelbstinti savo ekipažams, tačiau pagal pirmųjų etapų rezultatus matyti, kad lenktynininkų profesionalumas yra svarbesnis už technologijas – lyderiai puikai apsieina ir be papildomų pagalbų. Beje, į „Elite drivers“ sąrašą šiemet pateko ir A. Juknevičius su B. Vanagu.
 

Kai kuriems rikiuotės priekyje startavusiems sekėsi prasčiau. Pirmame greičio ruože ketvirtas finišavęs Bryce Menzies antrame nuvažiavo vos 6 kilometrus. Triskart „Baja 500“ lenktynių nugalėtojas ir Dakaro debiutantas savo galiniais ratais varomą MINI aptalžė taip, kad varžybos jam baigėsi vietoje planuotų tūkstančių greičio ruožų kilometrų įveikus tik 37.
 

Motociklų įskaitoje 17 metų niekas nėra nugalėjęs KTM, tačiau šiemet šiai austrų kompanijai konkurencija – itin didelė. Po pirmų dviejų etapų „Red Bull KTM Factory Team“ motociklininkai greičiausiųjų dešimtuke užima 3, 4 ir 10 vietas. Pirmas – Joan Barreda Bort su „Honda“, antras – Adrien van Beveren („Yamaha“), trečias ir ketvirtas – Matthias Walkner ir Sam Sunderland (KTM), penktas – Pablo Quintanilla („Husqvarna“).
 

Skirtumas tarp pirmo ir dešimto lenktynininkų – vos 9 minutės (automobilių įskaitoje – 20 min., sunkvežimių – 48), tad kovą čia stebėti itin įdomu.
 

„Buvo daug sunkumų navigacijoje, bet man pavyko išlaikyti gerą tempą ir atsiplėšti nuo kitų. Tačiau tai tik nedidelė dalis varžybų! Jau kelerius metus sunkiai dirbu tam, kad laimėčiau Dakarą. Tai itin sunku ir užima daug laiko“, – po finišo antrame greičio ruože kalbėjo J. Barreda Bort.
 

Sunkvežimių įskaitoje priekyje įsitaisė „Kamaz-Master“ komanda. Triskart Dakare jau triumfavęs (taip pat ir 2017 m.) greičiausio sunkvežimio vairuotojas Eduard Nikolaev užtikrintai juda ketvirto titulo link.
 

Keturračių įskaitoje jau išryškėjo du lyderiai – Ignacio Casale ir Sergei Kariakin, nuo varžovų atsiplėšę dešimčia minučių. O pačioje naujausioje ir tik pernai debiutavusioje bagių klasėje, pavadintoje „SxS“, liko 9 dalyviai (iš 11-os startavusių). Čia lyderis – Juan Carlos Uribe Ramos su „Can-AM“, nuo antroje vietoje esančio Reinaldo Valera atitolęs jau 12 minučių.