Vietoj raketės į rankas ims keptuvę

Teniso aplinkoje užaugęs Lukas Mugevičius pasaulio kortuose susiduria ne tik su stipriais varžovais, bet ir aikštelėje lakstančiomis beždžionėmis ar varžybų apylinkėse vykstančiais karo veiksmais. Sportininkas prisipažįsta, kad didžiausia įtampa bei stipriausias atsakomybės jausmo išgyvenimas jį lydi žaidžiant už Lietuvos rinktinę.

Paklaustas, kokių savybių reikia norint tapti sportininku, L. Mugevičius pirmiausiai akcentuoja ne fizinius, o psichologinius duomenis.

„Daug kas sako, kad reikia ūgio. Taip – ūgis geras dalykas, bet žiūrėkit: nei Ričardas Berankis, nei Davidas Ferreras nėra aukšti, Andre Agassi irgi toks nebuvo. Nepaisant ūgio vis tiek reikės daug jėgų atiduoti fiziniam pasirengimui. Labai svarbios vidinės savybės: koncentracija, užsispyrimas, pasiruošimas darbui“, – įsitikinęs sportininkas, kurio ilgiausias žaistos varžybos truko net 4 val.
 

Anot jo, pergalę varžybose atneša įdėtas darbas, atkaklumas, savitvarda ir šaltas protas sunkiais momentais. Tiesa, tai viso labo keli iš daugybės pergalės ingredientų.

„Net neatsimenu kada pradėjau sportuoti – mano tėtis teniso treneris, todėl jau būdamas vaikas kartu su juo keliaudavau į treniruotes. Raketę pradėjau laikyti būdamas maždaug 3 metų. Sulaukęs 5-erių ėmiau mušinėti kamuoliuką, o rimčiau sportuoti ir žaisti pradėjau būdamas 8–9 metų“, – apie sportinio kelio pradžią pasakoja L. Mugevičius.

Tenisininko teigimu, apie sportininko profesionalo karjerą jis ėmė galvoti tuomet, kai pradėjo skinti pergales varžybose. „Turnyruose nuolat būdavau tai antroj, tai trečioj ar ketvirtoj vietoj, o sulaukęs 10–11 metų jau pradėjau juos laiminėti. Ir pergalių norėjosi daugiau ir daugiau. Kai paaiškėja, kad galima mėginti iš to gyventi, prasideda jau rimtas darbas.“

Tenisininką treniruoja jo tėtis Rimvydas Mugevičius ir tai suteikia nemažai pranašumų: „Namuose tėtis yra tėtis, galime susėsti, kartu žiūrėti tenisą, tačiau jis nesakys, kad per treniruotę dariau kažką ne taip ar blogai. Taip, kai tavo treneris tėtis, yra savų minusų, tačiau pliusų tikrai daugiau. Būna, kad pasitaiko ir pykčių, bet niekuo kitu taip negalėčiau pasitikėti kaip tėčiu“, – tvirtina pašnekovas.

„Kai žaidžiu už Lietuvą, jaučiu daugiau įtampos nei žaisdamas asmeninėje įskaitoje – juntu daug atsakomybės, daug į save nukreiptų akių“, – pasakoja L. Mugevičius, kuris itin vertina su Lietuvos teniso rinktine praleistą laiką, jos komandinę dvasią bei bendrą džiaugsmą, kuomet iškovojama pergalė ir taip Lietuvai dovanojama šventė.

Kalbėdamas apie įdomiausias savo varžybas, sportininkas prisiminė išvyką į Pietų Afrikos Respubliką, kur aikštėje bėgiojo beždžionės, o sykį, turnyrui vykstant Turkijos pietryčiuose, pačiame pasienyje, kasdien tekdavo klausytis netolimuose kalnuose vykstančių susišaudymų – sportininkams tuomet rekomenduota net nenutolti nuo viešbučio.

Siųsdamas linkėjimus jauniesiems Lietuvos sportininkams, L. Mugevičius sako, kad pirmoje vietoje turi būti mokslai, mat jie lieka svarbūs, kad ir ką gyvenime bedarytum, o nusiteikusiems rimtai sportuoti, reikės dar ir tvirto charakterio, užsispyrimo bei nusiteikimo juodam darbui.

Daugiau apie tenisą ir jo subtilybes L. Mugevičius pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai tai pat galės sužinoti kiek rakečių yra sulaužęs tenisininkas, kaip taisyklingai laikoma raketė, ar pavojinga būti kamuoliukų padavėju varžybose, kas greitesnis – Ferrari ar teniso kamuoliukas.

L. Mugevičius laidoje taip pat priims ir vaikų pasiūlytą iššūkį – teniso korte varžysis su laidos vedėju Mindaugu Ponomariovu–Oziu, tik vietoj vietoj teniso raketės žais keptuve.