Pakeliui į Tokiją – naujovės ir nerimas

Lietuvos dviračių treko sezonas įsibėgėja. Europos dviračių treko čempionate Berlyne Simonai Krupeckaitei tapus keirino rungties vicečempione, o per pirmąjį Pasaulio taurės varžybų etapą Pruškove, Lenkijoje, Olivijai Baleišytei iškovojus skrečo rungties bronzos medalį, Lietuvos rinktinės treneriai Dmitrijus Leopoldas ir Antanas Jakimavičius pagrindinį dėmesį sutelkė į kitas Pasaulio dviračių treko taurės varžybas. 
 

Grįžę iš Pruškovo, pora dienų pailsėję ir trumpai pasitreniravę dviratininkai išvyko į Mančesterį, kuriame lapkričio 10–12 d. dalyvavo antrajame taurės etape. Čia medalių iškovoti nepavyko. Kaip ir trečiajame etape Kanados mieste Miltone. Šiemet Pasaulio taurės etapas dar vyks Čilės sostinėje Santjage, o kitų metų pradžioje – paskutinis penktasis etapas Minske.  

Pasikeitė greitis 
 

„Labai padidėjo dviratininkų greičiai. Pagal juos keičiasi ir važiavimo taktika, ir varžybų taisyklės. Bandome surasti kažką naujo pasirengimo ir technikos srityse. Šiemetinis sezonas toks, kad galime daug ką bandyti, eksperimentuoti, daryti klaidų, pasirodyti tai geriau, tai blogiau. Visiškai kitaip bus kitąmet. Prasidės atranka į Tokijo olimpines žaidynes, jau nebus galima daryti klaidų, reikės kovoti dėl kiekvieno reitingo taško“, – sako vyriausiasis sprinterių treneris D.Leopoldas.  
 

Šis buvęs sprinteris, daugkartinis Rusijos čempionas, atstovavęs šios šalies rinktinei penkiuose pasaulio čempionatuose, padarė tai, kas atrodė sunkiai įmanoma – sukūrė savo sprinto mokyklą. Iki 2005-ųjų Lietuvoje buvo vienintelė dviračių treko sprinterė S.Krupeckaitė, o dabar su ja treniruojasi ir rungtyniauja trys didelio meistriškumo komandos draugai Miglė Marozaitė, Vasilijus Lendelis ir Svajūnas Jonauskas, kurie iš įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatų parveža medalių, yra kandidatai atstovauti Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse. 

„Mes maksimaliai išnaudojame kvotą, kiek sportininkų gali startuoti per pasaulio ir Europos čempionatus bei Pasaulio taurės varžybas. Maksimalus skaičius – nuo šalies du dviratininkai. Reikėtų didesnės konkurencijos namie, todėl ir ieškome jaunų gabių sportininkų, kurie norėtų sunkiai dirbti dviračių treke“, – paaiškina D.Leopoldas. 

Pasaulio ir Europos čempionė S.Krupeckaitė, su D.Leopoldu sukūrusi šeimą, dar gerokai anksčiau apie savo vyrą ir trenerį yra sakiusi, kad tai naujos kartos treneris, visai kitaip žiūrintis į dviračių sportą, treniruotes ir varžybas. 
 

Savo darbo stiliaus Dmitrijus nesureikšmina ir sako: „Kaip ir visi treneriai, stengiuosi padaryti viską, kas įmanoma, kad kuo daugiau auklėtinių atsistotų ant nugalėtojų pjedestalo.“  

Tokijo olimpinių žaidynių kandidatai jau priprato prie savo griežtojo trenerio ir savotiškų jo darbo principų. D.Leopoldas iš savo auklėtinių nereikalauja ypač griežto sportinio režimo, per treniruotes leidžia naudotis mobiliaisiais telefonais. 

„Kiekvieną dieną per pratybas iš sportininkų reikalauju, kad jie atiduotų savo sveikatą. Jeigu jie to nedaro – būna kitas pokalbis. Tokių pokalbių būna po du per savaitę. Mano darbas – kaip ūkininko. Tik aš niekada nežinau, ar gausiu gerą derlių, ar ne. Ūkininkai dirba žemę, o man gyvą žmogų reikia spausti. Nei man tai malonu, nei jiems. Sportininkams galiu atleisti vadžias tik tada, kai juos matau ant nugalėtojų pakylos. Kol pergalių nėra, mokiniams esu ypač griežtas“, – prisipažįsta D.Leopoldas. 

Sprinterių treneris subūrė puikią komandą. Ir anksčiau, ir dabar jam daug padeda tempo rungčių vyr. treneris A.Jakimavičius, „El-Eko Sport“ sporto klubo vadovas Bronislavas Pliavga. Komanda turi kineziterapeutą Tomą Linksmuolį, psichologę Aistę Žemaitytę, trenerį Anatolijų Novikovą, ugdantį apie 20 būsimų jaunųjų sprinterių. 
 

„Mūsų komandos meistriškumas auga. Visi keturi mano auklėtiniai per pasaulio čempionatus gali būti dvidešimtukuose, o trys iš jų – dešimtukuose ar netgi penketukuose. Todėl ir aptarnavimas turi būti kitoks. Sportininkams, kurie yra pasaulio elite, reikia atlaikyti ypač didelę fizinę įtampą, todėl jie turi būti aprūpinami bent jau puikiais dviračiais, turi gerai dirbti aptarnaujantis personalas. Viskam reikalingi specialistai, manęs vieno jau neužtenka“, – paaiškina D.Leopoldas. 

Vilčių teikia komandinis sprintas  

Sezono pradžioje nebuvo aišku, ar S.Krupeckaitė su M.Marozaite pateisins viltis kaip komandinio sprinto dalyvės ir ar bus verta šioje rungtyje dirbti toliau. Tačiau Europos čempionatas Berlyne (jame sportininkės liko šeštos) ir Pasaulio taurės varžybos Pruškove (buvo ketvirtos) ir Mančesteryje (finišavo penktos) parodė, kad duetas gali gerai važiuoti. 
 

Tuo neabejoja ir Panevėžio „El-Eko Sport“ vadovas B.Pliavga, stebėjęs dviratininkų kovas Pruškove. Tik merginoms reikia daugiau parungtyniauti kartu ir labiau prisiderinti vienai prie kitos. 

„Realiai dviratininkės tik pradėjo važiuoti komandinį sprintą, daug metų Simona neturėjo pajėgesnės porininkės. Miglė po truputį tobulėja, jos greitis neblogas, ji kartais važiuoja netgi greičiau už Simoną“, – prasitaria D.Leopoldas.   

Prasidėjus Tokijo olimpiniam keturmečiui, sprinto rinktinės vyr. treneris niekuo nesiskundžia, išskyrus tai, kad daug nerimo kelia neaiški Lietuvos olimpinio sporto centro ateitis. Nežinomas ir jaunųjų sportininkų likimas, nes neaišku, kaip jie bus administruojami. 

Iš pradžių D.Leopoldas norėjo parengti du Tokijo olimpiečius – moterį ir vyrą. Bet dabar apetitas išaugo. „Visiems sakau, kad aš dar jaunas, alkanas, ne viską gyvenime pasiekiau. Noriu tai padaryti šiandieną ir iš karto viską pasiekti. Bet žinau, kad reikia būti kantriam“, – savo planų neslepia D.Leopoldas.

Su didžiuoju sportu atsisveikinus Vilijai Sereikaitei ir Aušrinei Trebaitei sunkios dienos atėjo tempo rungčių dviratininkėms. Prasidėjus kartų kaitai lydere tapo 2016 m. Europos jaunių čempionė ir 2017 m. Europos jaunimo vicečempionė O.Baleišytė, kuri per Pasaulio taurės pirmojo etapo varžybas Pruškove, nors rungtyniavo sirguliuodama, skrečo rungtyje pelnė bronzą. Ji vienintelė didelio meistriškumo tempo rungčių dviratininkė, tad treneriui A.Jakimavičiui bei „El-Eko Sport“ vadovui B.Pliavgai tai pats didžiausias galvos skausmas. 
 

„Sportininkė tikrai stipri, bet neturime už ką jos vežioti į Pasaulio taurės varžybas. A.Trebaitei metams buvo suplanuoti pinigai kelionėms į Pasaulio taurės varžybas, bet ji baigė sportuoti. Vietoje jos dabar važinėja Olivija, bet mums tų pinigų niekas neduoda, nors sportininkė atstovauja Lietuvai ir tarp 400 reitinge esančių pasaulio dviratininkių užima dvyliktą vietą. Per Pasaulio taurės pirmojo etapo varžybas Pruškove tarp omniumo varžybų dalyvių ji buvo dešimta. Į Mančesterį sportininkę dar išvežėme, pinigų sukrapščiau, o į kitus etapus – nežinau, kaip bus. Nedaug trūko, kad Olivija būtų įtraukta į Lietuvos olimpinio sporto centro pirmąją finansuojamų sportininkių sąrašą, bet kol kas yra už borto.  

Praėjusiais metais 2 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse ji pasiekė pasaulio jaunių rekordą. Bet kaip dviratininkei rengtis toliau, gerinti rezultatus? Ačiū Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, kuris Olivijai truputį padėjo. Dabar esame nei pakarti, nei paleisti. Nežinau, kaip padėti šiai perspektyviai dviratininkei, kuri stengsis iškovoti kelialapį į Tokijo olimpinių žaidynių omniumo varžybas“, – nuoskaudos neslepia tempo rungčių rinktinės vyr. treneris A.Jakimavičius.

Jos mama ir trenerė Solveiga Baleišytė rengiasi imti paskolą iš banko. Treneris A.Jakimavičius vieną paskolą sporto reikmėms jau yra paėmęs, bet jos dar negrąžino, todėl kitos imti negali. 
 

Šių specialistų grupėje treniruojasi 16 dviratininkių, kurias irgi reikia išlaikyti. Arūnė Savičiūtė ir Viktorija Šumskytė, prieš porą metų atvykusios iš Pakruojo, šiemet per pasaulio jaunių čempionatą komandinio sprinto lenktynėse buvo šeštos. Yra ir daugiau gabių mergaičių.

Visas dviratininkes A.Jakimavičius treniruoja kartu su S.Baleišyte ir Egle Zablockyte. „Dabar pats sunkiausias laikas, nežinau, kaip mums išgyventi iki naujųjų metų. Turime gerų tempo rungčių dviratininkių, tik joms reikalinga pagalba“, – sako A.Jakimavičius.