Patikima mašina būtina Dakaro žiūrovui

Kitą savaitę Dakaro ralio dalyvių iš Europos technika bus pakrauta į krovininį keltą, kuris daugiau nei mėnesį plauks iš Le Havro uosto Prancūzijoje iki Kaljao Peru. Dviem vandenynais keliaus ne tik sportininkų visureigiai, mechanikų techniniai sunkvežimiai, bet ir didžiausių šio sporto gerbėjų automobiliai. Vienas jų – ryškiai raudonas lietuvių projekto #iGo2Dakar pikapas „Nissan Navara“.
 

„Nuomotis automobilį Pietų Amerikoje yra sudėtinga, nes Dakaro ralis driekiasi per tris valstybes: Peru, Boliviją ir Argentiną. Pasiimti reikėtų vienur, grąžinti kitur, o įvertinant automobilio eksploatacijos sudėtingumą ir didelę tikimybę jį apgadinti, reta bendrovė ryžtasi nuomoti arba tą daro už nelogišką kainą. Todėl nusprendėme į Dakarą gabenti savo Lietuvoje įregistruotą automobilį“, - apie prieš kelias savaites priimtą sprendimą kalba projekto #iGo2Dakar iniciatorius Mindaugas Plukys.

Tuomet reikėjo atsirinkti svarbiausius kriterijus – automobilio laukia nemenkas išbandymas, tad jis privalo būti patikimas. Pietų Amerikoje teks daug važiuoti kalnų keliais, tad variklis turi būti galingas ir lankstus – turėti pakankamai sukimo momento prie žemų apsisukimų. Privalomas ir netgi organizatorių reikalaujamas atributas – keturi varomi ratai. Be to, kartu su M. Plukiu keliaus fotografas Andrius Laucius, tad automobilyje turi būti pakankamai erdvės daiktams išdėlioti ir kuo daugiau USB kroviklių bei 220V rozečių.

„Sudėjus visus už ir prieš, pasirinkome pikapo kėbulą dėl didelės bagažinės ir pravažumo. Konkretus modelis – „Nissan Navara“ su 2,3 l dCi dyzeliniu varikliu, nes tokiu pat automobiliu esu apvažiavęs visą Lietuvą bekelės maratone „4x4 Perimetras“, tad gerai žinau jo galimybes“, - sako M. Plukys.

Automobilio laukia nemenkas išbandymas – apie 15-20 tūkstančių kilometrų labai įvairiomis sąlygomis. Lapkričio pabaigoje Lietuvos gatvėse normalu pamatyti sniegą, o termometro stulpelyje – neigiamą reikšmę.

Tokiu oru teks važiuoti du tūkstančius kilometrų iš Vilniaus į Le Havrą. Kelte laukia daugiau nei mėnesis stovėjimo labai nepalankiomis sąlygomis – esant didelei drėgmei, kai aplink vien druskingas ir kėbulą graužiantis vanduo. Pietų Amerikoje – apie 10 tūkst. kilometrų pačiais įvairiausiais keliais: pakilimais  nuo jūros lygio iki 4 tūkst. metrų virš jo, nuo lygumų druskų ežeruose iki kopų ar siaurų kalnų keliukų, nuo neigiamos temperatūros aukštikalnėse iki keturiasdešimties laipsnių karščio žemumose. O po to – dar grįžimas į Vilnių.

„Tai bus geras ne tik automobilio, bet ir kitų dalykų patikimumo išbandymas. Į variklį supilta aukštoms temperatūroms atspari „Valvoline“ 5W-30 alyva – jau grįžus į Vilnių bus įdomu pamatyti, kaip ji atrodo ir įvertinti variklio būklę. Į „Navarą“ taip pat sudėjome specialius „BluePrint“ filtrus – jų bandysime nekeisti ir stebėsime, kaip keičiasi jų būklė Pietų Amerikos bekelės sąlygomis“, - pasakoja #iGo2Dakar projekto iniciatorius.

„Žinoma, mūsų pagrindinis tikslas – fiksuoti įspūdžius sekant ralio dalyvius, pateikti komandos narių gyvenimą, parodyti, kaip pasikeičia šalys, kai į jas atvyksta Dakaro karavanas, kaip sportininkus sutinka jų piliečiai. Patiems pasisemti kuo daugiau emocijų ir įspūdžių bei perteikti juos Dakaro fanams Lietuvoje“, - pridūrė M. Plukys.