Parodoje – maratono bėgimo ištakos

Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Maratono mūšio 2500-osioms metinėms paminėti.

Maratono mūšis – vienas reikšmingiausių įvykių senovės Graikijos istorijoje, turėjęs didžiulę įtaką ir visai Europos kultūrai. Jo sukakčiai paminėti daugelyje pasaulio miestų vienu metu organizuojamos parodos.
 

ĮKVĖPIMO ŠALTINIS. Parodos iniciatoriai bei rėmėjai – Graikijos užsienio reikalų ministerija, Graikijos kultūros ir turizmo ministerija bei eksponatų savininkas, graikų tyrėjas, besidomintis Maratono mūšiu ir jo poveikiu istorijai bei visai Europos kultūrai, – Georgijus Dolianitis. Visa paroda parengta iš privačios jo bibliotekos. Surengti parodą būtent VU bibliotekoje pasiūlė Graikijos ambasada Vilniuje.

Pirmą kartą originali G. Dolianičio paroda buvo eksponuota per jo paskaitų ciklą „Maratono mūšis – amžinas heroizmo pavyzdys ir nuolatinis įkvėpimo šaltinis“. VU bibliotekoje vykstančioje parodoje eksponatai išdėstyti ir komentuojami taip pat, kaip buvo padaryta ir originalioje G. Dolianičio parodoje.

„Vilniaus universiteto biblioteka, šiemet mininti 440 metų sukaktį, savo fonduose yra sukaupusi įvairių šalių mokslą, kultūrą ir istoriją reprezentuojančių leidinių, kuriuos dažnai galima pamatyti VU bibliotekoje rengiamose parodose. Tačiau ši paroda įdomi tuo, kad ji yra iš privačios kolekcijos. Tai labai kryptingai kaupta kolekcija, suteikianti galimybę pamatyti iki šiol dar neregėtų dokumentų, atskleidžiančių šio istorinio mūšio reikšmę ir poveikį“, – teigė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Paroda susideda iš dviejų dalių. Pirmoje, pavadintoje „Maratono mūšis – amžinas heroizmo pavyzdys“, eksponuojami antikos rašytojų veikalų apie Maratono mūšį leidimai XVIII ir XIX a., ištraukos iš tekstų apie mūšį, knygos, įkvėptos Maratono mūšio, pateikiama rašytinės ir vizualinės informacijos apie legendinius Maratono kovotojus, trofėjus, pateikiamas meninis mūšio pavaizdavimas bei pristatoma Maratono bėgimo istorija ir neatsakyta hipotezė – tai mitas ar istorinis įvykis?

SPORTO ASPEKTAI. Antroji parodos dalis, pavadinta „Maratono mūšis – nuolatinis įkvėpimo šaltinis“, susijusi su sportu. Pristatomas Michelis Brealas, maratono bėgimo įkvėpėjas ir taurės steigėjas, bei Panatėnajų stadionas – pirmųjų olimpinių žaidynių, vykusių 1896 m., arena ir maratono bėgimo finišo vieta. Pateikiama nemažai medžiagos apie 1896 ir 1906 m. maratono bėgimus olimpinėse žaidynėse bei jų atgarsius spaudoje.

„Pirmųjų olimpinių žaidynių pristatymas dokumentuose ar spaudos žinutėse, knygose, manau, sporto istorijai yra svarbi, o sporto srityje dirbantiems ar sportu besidomintiems žmonėms – išties įdomi informacija“, – teigė I. Krivienė.

Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavęs Graikijos ambasadorius Constantine'as Catsambis pasidžiaugė, kad Lietuvos sportininkė Rasa Drazdauskaitė spalio pabaigoje laimėjo 28-ąjį Atėnų maratoną būtent minint 2500-ąsias Maratono mūšio metines.


 

DĖMESYS. Į parodos atidarymo iškilmes kviesta R. Drazdauskaitė renginyje nedalyvavo, nes yra išvykusi į Maroką, kur ruošiasi ten vyksiančioms varžyboms, tačiau parodoje apsilankęs jos treneris Česlovas Kundrotas prisipažino, kad apie sukaktį sužinojo tik po Atėnų maratono finišo.

„Ar dėl to, jog Rasa Atėnų maratoną laimėjo būtent šiais metais, kai minima sukaktis, Graikijoje sulaukėme daugiau dėmesio? Sunku pasakyti. Dėmesio Atėnuose sulaukėme tikrai daug, dauguma graikų gatvėse žinojo, kad lietuvė laimėjo maratoną, bet ar tas dėmesys susijęs su sukaktimi – nežinau. Bet dėmesys buvo tikrai malonus“, – šypsojosi Č. Kundrotas.

Treneris teigė, kad paroda įdomi, o jai apžiūrėti sugaišo gerą pusvalandį. „Manau, kiekvienas ilgų nuotolių bėgikas domisi ir istoriniu kontekstu, susijusiu su maratono bėgimu. Niekas nežino, ar tas kario bėgimas iš Maratono į Atėnus yra legenda, ar tikras įvykis, bet ši istorija puošia mūsų sporto šaką ir, manau, sportininkus įkvepia“, – teigė maratonininkės R. Drazdauskaitės treneris.

Paroda, įrengta Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos kampelyje III aukšte (Universiteto g. 3), veiks iki lapkričio 30 dienos.

 
APIE LEGENDĄ. 490 pr. m. e. graikų kariuomenė, vadovaujama karvedžio Miltiado, mūšyje Atikos Maratono lygumoje nugalėjo beveik triskart didesnę persų kariuomenę. Pasakojama, kad po mūšio graikų karys Filipidas atbėgo apie 42 km iš Maratono lygumos į Atėnus pranešti apie graikų pergalę prieš persus ir vos pasakęs tai mirė. Šis epizodas įamžino Maratono vardą.