Ragina ant dviračio sėsti kuo anksčiau

Dviračių krosas, dar kitaip vadinamas BMX – smarkiai populiarėjanti ekstremalaus sporto šaka, kurią vis dažniau renkasi aukščio ir kritimo baimės neturintys paaugliai. Kiek apie šį sportą žinome Lietuvoje ir kokios jo perspektyvos?

Lietuvos BMX kroso čempionas Arnoldas Stanaitis prisimena, kad maždaug prieš trisdešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose atsiradęs BMX sportas buvo gan monotoniškas – judėjimas vykdavo nuo kalno ir į jį, o tuo užsiimantys sportininkai buvo pagarsėję kaip maištautojai ir daug kam kėlė neigiamas asociacijas. „Dabar viskas pasikeitė į gerą – tiek lenktynių, triukų formos, tiek visuomenės požiūris", – džiaugiasi jis.

„Šia dviračių sporto šaka susižavėjau televizoriaus ekrane išvydęs įspūdingus triukus. Netrukus vakarus pradėjau leisti šokinėdamas nuo įvairių rampų, tiltelių, laiptelių", – pasakoja dviratininkas ir priduria, kad, jo manymu, pats pradėjo sportuoti kiek per vėlai: „Skatinu jaunuolius išbandyti trasas dar vaikystėje, kai perlipti per save daug paprasčiau, o ir adrenalino kiekis kraujyje dar ne toks didelis."

BMX kroso atletas rimčiau į dviračius pradėjo žiūrėti, kai sutiko Artūrą Antanaitį, tuo metu jau gerai žinomą šio sporto atstovą Lietuvoje. „Jis pasiūlė tik pabandyti, o aš iki šiol nebegaliu sustoti", – juokiasi ekstremalas. „Vaikystėje žaidžiau ir kvadratą, ir krepšinį, bet po pamokų galvoje visada būdavo dviratis."

Anot Arnoldo, BMX dviratininkas turi būti ne kiek fiziškai, kiek emociškai stiprus. „Patirtis rodo, kad pirmaisiais metais važinėji BMX, nes ieškai nuotykių, ekstremalių pojūčių, greičio. Adrenalinas tave veda į priekį. Vėliau įvertini pusiausvyros sąvoką ir fizinį pasiruošimą. Pradedi kitaip suprasti ir jausti greitį, aukštį", – psichologinio pasiruošimo svarbą įvardija nuo vienuolikos metų varžybose dalyvaujantis sportininkas.

„Mes sportuojame ne tik trasoje, bet ir sporto salėje ar ant asfalto, kur įtraukiame sprintą, šuoliukus. Žiemą treniruoju jėgą, artėjant pavasariui pridedu ištvermės pratimus, o vasarą visas laikas atitenka dviračiui", – pratimų įvairove dalinasi vyras. „Smagiausia BMX sporto disciplinos dalis man vistiek lieka skrydis – kuo jis ilgesnis, tuo didesnį malonumą patiriu", – priduria jis.

Akivaizdu, kad visi, norintys išbandyti šį ekstremalų sportą, turi nebijoti traumų ir lūžių, sugebėti tinkamai apsisaugoti, tačiau kaip tai padaryti pradedančiajam? „Vaikams linkiu tinkamai pasirinkti dviratį, klausyti profesionalų patarimų ir važiuoti tik specialiai tam pritaikytose trasose", – pataria dviratininkas.



„BMX turi vieną pavarą, o jo rėmas – aliuminis. Kuo rėmas ilgesnis, tuo stabiliau jautiesi šokdamas", – išskirtinį dviratį pristato A. Stanaitis ir priduria, kad jo treniruočių „partneris" pritaikytas individualiai ir sveria 8,5 kg, tačiau mažiau sveriančiam žmogui užtektų ir lengvesnio aparato. Atsakydamas į vaikų klausimus „Lietuvos mokyklų žaidynių" laidoje, Arnoldas pabrėžia, kad šalmas – svarbiausia apsauga važiuojant dviračiu, todėl profesionalai renkasi saugesnį – motokrosinį –galvos apdangalą.

Kalbėdamas apie perspektyvius kolegas ir autoritetus Lietuvoje, šiaulietis lieka atsargus: „Turime keletą sportininkų, kurie ateityje, esu tikras, padovanos šaliai puikių rezultatų, tačiau daug jų tikrai nėra. Didelę įtaką daro pavyzdžiai iš užsienio, į kuriuos mūsiškiai bando lygiuotis, kas, manau, jiems puikiai sekasi. Gera girdėti, kad  jaunimui svarbiausia – rezultatas."

BMX dviračių laisvo stiliaus pasirodymai jau įtraukti į olimpinių sporto šakų sąrašą – pirmieji jų atstovai dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse 2020-aisiais metais – po jų, tikėtina, susidomėjimas BMX dviračių sportu dar labiau išaugs.

Daugiau apie BMX kroso subtilybes A. Stanaitis papasakos jau šį šeštadienį 10.30 val. „Lietuvos mokyklų žaidynių" laidoje per TV6 kanalą. Savo ruožtu laidos vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis vaikams įrodys, kad išbandyti jėgas varžantis su dviratininku galima ne tik specialioje trasoje.

Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs" iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.