LTeam.lt | 2017 m. spalio 13 d. 11:07 |
![]() ![]() |
Į pirmąjį Dakarą - su 5000 dolerių
Antanas Juknevičius teigia, jog su lietuvišku biudžetu Dakare patekti į 10-tuką greičiausiųjų yra tik teoriniai šansai.
![]() |
Sausį prasidės Dakaras, Lietuva vėl išprotės. Skaičiuosime sekundes, kas, ką ir kaip – B. Vanagas, V. Žala ar A. Juknevičius – maitins dulkėmis. Nors visi važiuos daugmaž vienodais bolidais, kiekvienas turėsime savo favoritus.
Tačiau iki Dakaro įvyks dar daug dalykų. Vienas jų – „LTeam konferencija“, kurioje vienintelis Lietuvos autosporto atstovas Antanas Juknevičius dalinsis patirtimi, finansinėmis paslaptimis ir žiniomis. Konkretizuojant, aukščiausią poziciją Dakaro ralyje užėmęs lietuvis diskutuos tema „Lietuviškas biudžetas, pasaulinės ambicijos“.
Savo Dakarą pradėjęs nuo bolido už 5000 dolerių, dabar A. Juknevičius kimba lyderiams į atlapus. Jis atpažįstamas ir gerbiamas. Nors ne toks turtingas, kaip norėtų. Sportininkas atsakė į kelis „LTeam konferencijos“ organizatorių užduotus klausimus.
Antanai, kiek skiriasi jūsų ir šviežiausių Dakaro ralio čempionų Stephano Peterhanselio ar Nassreo Al-Attiyah biudžetai?
Paimkime penkias didžiausias komandas. Jose vieno automobilio aptarnavimo kaštai Dakaro lenktynėms – nuo pusantro iki dviejų milijonų eurų. Į pirmus Dakarus važiavome turėdami 70 tūkstančių eurų biudžetą. Dabar mūsų finansai kiek paaugę, pastaraisiais metais siekia apie 200 tūkstančių eurų, bet skirtumas nuo didžiųjų komandų – dešimtys kartų.
Ar proporcingai finansams skiriasi ir lenktynininkų greitis?
Vienareikšmiškai. Automobilio detalės yra labai brangios. Kuo naujesnes detales sau gali leisti, tuo saugesniu jautiesi ir gali nuvažiuoti toliau. Visoms detalėm yra duodamas resurso, kilometražo kiekis. Gamyklinės komandos daugelį detalių keičia ne pagal nusidėvėjimą, o pagal planą. Mes su jiems nebereikalingomis detalėmis gal dar 10 tūkstančių kilometrų nuvažiuotumėme. Tačiau jie jaučiasi saugūs, iš automobilio gali išspausti viską, nes žino, kad bivake per naktį mechanikų komandą viską atstatys.

Sau tokios prabangos, kokią turi gamyklinės komandos, leisti negalime. Vien dalims reikėtų milijono eurų. Mes sau negalime leisti ir taip važiuoti, kaip važiuoja gamyklinės komandos. Turime būti atsargesni. Važiuojam su tuo, ką turim. Važiuojame su detalėmis, kuriomis nesame garantuoti ir tai, žinoma, įtakoja greitį.
Peršasi išvada, kad mažesnio biudžeto pilotai pasmerkti likti toli už sudėtingiausių planetos lenktynių TOP-10?
Su dabartine mūsų komanda įlįsti į Dakaro stipriausių dešimtuką – tik teorinė galimybė. Ten patekti galima tik atkreipus į save dėmesį ir sulaukus vienos iš TOP komandų kvietimo prisijungti. Tik turint geriausias sąlygas galima parodyti, ką išties sugebi.
Kaip Dakare su finansiniais milžinais kovoja Antanas Juknevičius, taip Eurolygoje – Kauno „Žalgiris“. Kuo jūsų situacijos panašios ir kuo skirtingos?
Nesu kompetentingas kalbėti apie Kauno „Žalgirio“ biudžetą. Tačiau visų lietuviškų komandų biudžetai gerokai kuklesni nei didžiųjų klubų, visos Lietuvos sporto šakos yra toje pačioje duobėje. Mes gyvename ir dirbame mažoje rinkoje, kurioje pinigų yra labai ribotas kiekis. Sporto struktūros tik dabar pradeda keltis, koncentruotis į tikslus. Matome, kad rezultatus rodo plaukikai, irkluotojai, krepšininkai, kitos sporto šakos. Tačiau rezultatas pirmiausia atsiranda iš entuziazmo.
„LTeam konferencijoje“ dalinsitės savo patirtimi ir žiniomis. Ką pabrėšite kalbėdamas apie lietuvišką biudžetą ir pasaulines ambicijas?
Manau, kad su biudžetais ir sąlygomis, kurias turime, pasiekėme labai gerus rezultatus. Tai tik entuziazmo nuopelnas. Aplinkybėse, kuriose gyvename, svarbiausia yra asmeninės savybės, ambicijos. Užsispyręs, nuoseklus, tikslą turintis žmogus gali padaryti labai daug.
Pirmasis automobilis, kuriuo įveikėme Dakarą, kainavo 5000 JAV dolerių. Vėliau kiekvienais metais kilo bolido lygis, augo komanda, palaikymo lygis. Ėjimas žingsnis po žingsnio ir įrodinėjimas, kad mes galime, veda prie rezultato. Tačiau tai nevyksta staigiai, reikia kantrybės.
Žymiausias Lietuvos Antanas netrukus vėl išvyks į Pietų Ameriką. Ir tikrai ne tam, kad finišuotų 30-as. Kokios ambicijos šiemet?
Mano tikslas – pagerinti mano paties pasiektą rezultatą. Bent viena pozicija. Atvirai kalbant, nesvarbu kuri Lietuvos komanda pagerins rezultatą – tai būtų gerai visai šaliai, nes skatintų progresuoti mus visus.
Išsamesnis Antanas Juknevičius – spalio 25-27 dienomis Vilniuje vyksiančioje „LTeam konferencijoje“. Drauge su lenktynininku apie lietuviškus biudžetus ir pasaulines ambicijas kalbės Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas bei Utenos „Utenio“ vadovas Artūras Gimžauskas.
Tačiau iki Dakaro įvyks dar daug dalykų. Vienas jų – „LTeam konferencija“, kurioje vienintelis Lietuvos autosporto atstovas Antanas Juknevičius dalinsis patirtimi, finansinėmis paslaptimis ir žiniomis. Konkretizuojant, aukščiausią poziciją Dakaro ralyje užėmęs lietuvis diskutuos tema „Lietuviškas biudžetas, pasaulinės ambicijos“.
Savo Dakarą pradėjęs nuo bolido už 5000 dolerių, dabar A. Juknevičius kimba lyderiams į atlapus. Jis atpažįstamas ir gerbiamas. Nors ne toks turtingas, kaip norėtų. Sportininkas atsakė į kelis „LTeam konferencijos“ organizatorių užduotus klausimus.
Antanai, kiek skiriasi jūsų ir šviežiausių Dakaro ralio čempionų Stephano Peterhanselio ar Nassreo Al-Attiyah biudžetai?
Paimkime penkias didžiausias komandas. Jose vieno automobilio aptarnavimo kaštai Dakaro lenktynėms – nuo pusantro iki dviejų milijonų eurų. Į pirmus Dakarus važiavome turėdami 70 tūkstančių eurų biudžetą. Dabar mūsų finansai kiek paaugę, pastaraisiais metais siekia apie 200 tūkstančių eurų, bet skirtumas nuo didžiųjų komandų – dešimtys kartų.
Ar proporcingai finansams skiriasi ir lenktynininkų greitis?
Vienareikšmiškai. Automobilio detalės yra labai brangios. Kuo naujesnes detales sau gali leisti, tuo saugesniu jautiesi ir gali nuvažiuoti toliau. Visoms detalėm yra duodamas resurso, kilometražo kiekis. Gamyklinės komandos daugelį detalių keičia ne pagal nusidėvėjimą, o pagal planą. Mes su jiems nebereikalingomis detalėmis gal dar 10 tūkstančių kilometrų nuvažiuotumėme. Tačiau jie jaučiasi saugūs, iš automobilio gali išspausti viską, nes žino, kad bivake per naktį mechanikų komandą viską atstatys.

Sau tokios prabangos, kokią turi gamyklinės komandos, leisti negalime. Vien dalims reikėtų milijono eurų. Mes sau negalime leisti ir taip važiuoti, kaip važiuoja gamyklinės komandos. Turime būti atsargesni. Važiuojam su tuo, ką turim. Važiuojame su detalėmis, kuriomis nesame garantuoti ir tai, žinoma, įtakoja greitį.
Peršasi išvada, kad mažesnio biudžeto pilotai pasmerkti likti toli už sudėtingiausių planetos lenktynių TOP-10?
Su dabartine mūsų komanda įlįsti į Dakaro stipriausių dešimtuką – tik teorinė galimybė. Ten patekti galima tik atkreipus į save dėmesį ir sulaukus vienos iš TOP komandų kvietimo prisijungti. Tik turint geriausias sąlygas galima parodyti, ką išties sugebi.
Kaip Dakare su finansiniais milžinais kovoja Antanas Juknevičius, taip Eurolygoje – Kauno „Žalgiris“. Kuo jūsų situacijos panašios ir kuo skirtingos?
Nesu kompetentingas kalbėti apie Kauno „Žalgirio“ biudžetą. Tačiau visų lietuviškų komandų biudžetai gerokai kuklesni nei didžiųjų klubų, visos Lietuvos sporto šakos yra toje pačioje duobėje. Mes gyvename ir dirbame mažoje rinkoje, kurioje pinigų yra labai ribotas kiekis. Sporto struktūros tik dabar pradeda keltis, koncentruotis į tikslus. Matome, kad rezultatus rodo plaukikai, irkluotojai, krepšininkai, kitos sporto šakos. Tačiau rezultatas pirmiausia atsiranda iš entuziazmo.
„LTeam konferencijoje“ dalinsitės savo patirtimi ir žiniomis. Ką pabrėšite kalbėdamas apie lietuvišką biudžetą ir pasaulines ambicijas?
Manau, kad su biudžetais ir sąlygomis, kurias turime, pasiekėme labai gerus rezultatus. Tai tik entuziazmo nuopelnas. Aplinkybėse, kuriose gyvename, svarbiausia yra asmeninės savybės, ambicijos. Užsispyręs, nuoseklus, tikslą turintis žmogus gali padaryti labai daug.
Pirmasis automobilis, kuriuo įveikėme Dakarą, kainavo 5000 JAV dolerių. Vėliau kiekvienais metais kilo bolido lygis, augo komanda, palaikymo lygis. Ėjimas žingsnis po žingsnio ir įrodinėjimas, kad mes galime, veda prie rezultato. Tačiau tai nevyksta staigiai, reikia kantrybės.
Žymiausias Lietuvos Antanas netrukus vėl išvyks į Pietų Ameriką. Ir tikrai ne tam, kad finišuotų 30-as. Kokios ambicijos šiemet?
Mano tikslas – pagerinti mano paties pasiektą rezultatą. Bent viena pozicija. Atvirai kalbant, nesvarbu kuri Lietuvos komanda pagerins rezultatą – tai būtų gerai visai šaliai, nes skatintų progresuoti mus visus.
Išsamesnis Antanas Juknevičius – spalio 25-27 dienomis Vilniuje vyksiančioje „LTeam konferencijoje“. Drauge su lenktynininku apie lietuviškus biudžetus ir pasaulines ambicijas kalbės Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas bei Utenos „Utenio“ vadovas Artūras Gimžauskas.
Daugiau naujienų iš kategorijos Auto, moto
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.