Į pirmąjį Dakarą - su 5000 dolerių

Sausį prasidės Dakaras, Lietuva vėl išprotės. Skaičiuosime sekundes, kas, ką ir kaip – B. Vanagas, V. Žala ar A. Juknevičius – maitins dulkėmis. Nors visi važiuos daugmaž vienodais bolidais, kiekvienas turėsime savo favoritus.

Tačiau iki Dakaro įvyks dar daug dalykų. Vienas jų – „LTeam konferencija“, kurioje vienintelis Lietuvos autosporto atstovas Antanas Juknevičius dalinsis patirtimi, finansinėmis paslaptimis ir žiniomis. Konkretizuojant, aukščiausią poziciją Dakaro ralyje užėmęs lietuvis diskutuos tema „Lietuviškas biudžetas, pasaulinės ambicijos“.

Savo Dakarą pradėjęs nuo bolido už 5000 dolerių, dabar A. Juknevičius kimba lyderiams į atlapus. Jis atpažįstamas ir gerbiamas. Nors ne toks turtingas, kaip norėtų. Sportininkas atsakė į kelis „LTeam konferencijos“ organizatorių užduotus klausimus.

Antanai, kiek skiriasi jūsų ir šviežiausių Dakaro ralio čempionų Stephano Peterhanselio ar Nassreo Al-Attiyah biudžetai?
Paimkime penkias didžiausias komandas. Jose vieno automobilio aptarnavimo kaštai Dakaro lenktynėms – nuo pusantro iki dviejų milijonų eurų. Į pirmus Dakarus važiavome turėdami 70 tūkstančių eurų biudžetą. Dabar mūsų finansai kiek paaugę, pastaraisiais metais siekia apie 200 tūkstančių eurų, bet skirtumas nuo didžiųjų komandų – dešimtys kartų.

Ar proporcingai finansams skiriasi ir lenktynininkų greitis?
Vienareikšmiškai. Automobilio detalės yra labai brangios. Kuo naujesnes detales sau gali leisti, tuo saugesniu jautiesi ir gali nuvažiuoti toliau. Visoms detalėm yra duodamas resurso, kilometražo kiekis. Gamyklinės komandos daugelį detalių keičia ne pagal nusidėvėjimą, o pagal planą. Mes su jiems nebereikalingomis detalėmis gal dar 10 tūkstančių kilometrų nuvažiuotumėme. Tačiau jie jaučiasi saugūs, iš automobilio gali išspausti viską, nes žino, kad bivake per naktį mechanikų komandą viską atstatys.



Sau tokios prabangos, kokią turi gamyklinės komandos, leisti negalime. Vien dalims reikėtų milijono eurų. Mes sau negalime leisti ir taip važiuoti, kaip važiuoja gamyklinės komandos. Turime būti atsargesni. Važiuojam su tuo, ką turim. Važiuojame su detalėmis, kuriomis nesame garantuoti ir tai, žinoma, įtakoja greitį.

Peršasi išvada, kad mažesnio biudžeto pilotai pasmerkti likti toli už sudėtingiausių planetos lenktynių TOP-10?
Su dabartine mūsų komanda įlįsti į Dakaro stipriausių dešimtuką – tik teorinė galimybė. Ten patekti galima tik atkreipus į save dėmesį ir sulaukus vienos iš TOP komandų kvietimo prisijungti. Tik turint geriausias sąlygas galima parodyti, ką išties sugebi.

Kaip Dakare su finansiniais milžinais kovoja Antanas Juknevičius, taip Eurolygoje – Kauno „Žalgiris“. Kuo jūsų situacijos panašios ir kuo skirtingos?
Nesu kompetentingas kalbėti apie Kauno „Žalgirio“ biudžetą. Tačiau visų lietuviškų komandų biudžetai gerokai kuklesni nei didžiųjų klubų, visos Lietuvos sporto šakos yra toje pačioje duobėje. Mes gyvename ir dirbame mažoje rinkoje, kurioje pinigų yra labai ribotas kiekis. Sporto struktūros tik dabar pradeda keltis, koncentruotis į tikslus. Matome, kad rezultatus rodo plaukikai, irkluotojai, krepšininkai, kitos sporto šakos. Tačiau rezultatas pirmiausia atsiranda iš entuziazmo.

„LTeam konferencijoje“ dalinsitės savo patirtimi ir žiniomis. Ką pabrėšite kalbėdamas apie lietuvišką biudžetą ir pasaulines ambicijas?
Manau, kad su biudžetais ir sąlygomis, kurias turime, pasiekėme labai gerus rezultatus. Tai tik entuziazmo nuopelnas. Aplinkybėse, kuriose gyvename, svarbiausia yra asmeninės savybės, ambicijos. Užsispyręs, nuoseklus, tikslą turintis žmogus gali padaryti labai daug.

Pirmasis automobilis, kuriuo įveikėme Dakarą, kainavo 5000 JAV dolerių. Vėliau kiekvienais metais kilo bolido lygis, augo komanda, palaikymo lygis. Ėjimas žingsnis po žingsnio ir įrodinėjimas, kad mes galime, veda prie rezultato. Tačiau tai nevyksta staigiai, reikia kantrybės.

Žymiausias Lietuvos Antanas netrukus vėl išvyks į Pietų Ameriką. Ir tikrai ne tam, kad finišuotų 30-as. Kokios ambicijos šiemet?
Mano tikslas – pagerinti mano paties pasiektą rezultatą. Bent viena pozicija. Atvirai kalbant, nesvarbu kuri Lietuvos komanda pagerins rezultatą – tai būtų gerai visai šaliai, nes skatintų progresuoti mus visus.

Išsamesnis Antanas Juknevičius – spalio 25-27 dienomis Vilniuje vyksiančioje „LTeam konferencijoje“. Drauge su lenktynininku apie lietuviškus biudžetus ir pasaulines ambicijas kalbės Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas bei Utenos „Utenio“ vadovas Artūras Gimžauskas.