„Mano laikas dar priešakyje”

Apie tai, kad Europos ralio kroso čempionato lenktynių etape, kuris rugsėjo 15–17 dienomis vyko Rygoje, antrą vietą iškovojo septyniolikmetis Rokas Baciuška, žino, tikriausiai, tik aistringiausi šio sporto gerbėjai ir artimiausi žmonės, tačiau viskam savas laikas: „Noriu, kad žmonės pradėtų labiau domėtis lenktynėmis ir užsikrėstų šia azartą keliančia liga, o vėliau ir mane minėtų jos istorijoje”, – šypsodamasis sako nuo ankstyvos vaikystės važinėjantis tauragiškis.  Dalyvavęs tik dviejuose iš aštuonių šiemet jau įvykusių etapų, lietuvis bendroje įskaitoje dabar užima 9 vietą tarp 50 geriausių Europos lenktynininkų, tačiau kitais metais žada sužibėti dar ryškiau. Istorija, kaip toks švelnių bruožų jaunuolis atsidūrė sparčiausiai pasaulyje populiarėjančiose automobilių sporto lenktynėse ir ateities planais Rokas sutiko pasidalinti su visais jo tikrai nenuobodžiu gyvenimo keliu besidominčiais skaitytojais. 

 

 

Kada ir kaip prasidėjo tavo kelias į autosportą?

Jis prasidėjo pažintimi su mažais kartingais, pirmą kartą važiuoti pabandžiau, kai man buvo devyneri. Taip ir nebepaleidau autosporto.

 

Tiesiog nusprendėme, kad atėjo laikas baigti aną etapą. Kartingais važiuoti galima nors ir dešimt metų, bet iš to jokios naudos, jei nerasi rimtų rėmėjų. Ralį pasirinkau, nes čia yra panašumų su kartingais: kontaktai, lenkimai ir, žinoma, mano asmeninės simpatijos šiam autosportui (šypsosi).

 

Dažniau treniruotis tenka užsienyje, nes ten geresnės oro sąlygos ir, be abejo, trąsos.

 

Visada nuteikiu save pozityviai, bet realiai įvertinu jėgas ir neprognozuoju, kad būtinai būsiu pirmas. Svarbiausia man, patekti į finalą, o ten jau galima parodyti, ko esu vertas! Tokio rezultato Rygoje tikrai nesitikėjau – man ten buvo tik antros tokio lygio varžybos, o visi kiti dalyviai turėjo daugiau patirties, dalyvauja jose jau ketverius metus.

 

Praėjusiais metais jis šioje klasėje tapo čempionu, tai puikiai parodo, koks stiprus ir atkakliai siekiantis savo tikslų, Kristianas yra. Man dar bus kur pasitempti (šypsosi).

 

Daugumai jų jau 20 metų, o aš ten tikrai jauniausias. Nemanau, kad tai daro įtaką, svarbiausia juk užsispyrimas.

 

Lietuvių, kurių Rygoje susirinko tikrai daug! Labai smagu, kai savi žmonės palaiko, apdovanoja geromis emocijomis. Tai mane motyvuoja. Esu dėkingas visiems, kurie buvo ir dar bus mano fanais.

 

Nuoseklumas. Čia negalima praleisti nė vienos treniruotės, nes tuoj pat prarandami įgūdžiai.

 

Panašus. Iš tiesų esu labai draugiškas, mėgstu bendrauti su žmonėmis ir viską daryti greitai (juokiasi).

 

Sunku būna, kai išvykstu į užsienį treniruotis, bet stengiuosi susitarti su mokytojais ir grįžęs viską atsiskaityti.

 

Mums realiai nėra šansų patekti į čempionato TOP trejetuką, todėl buvo nuspręsta, kad nedalyvausime. Kiti sportininkai važiavo jau penkis etapus, o aš, savo ruoštu, vos 2.

Manau, kad kitais metais, tik tiksliai dar negaliu pasakyti kur.

 

Patobulėti ir pagerinti rezultatus. Tikiu, kad mano laikas dar priešakyje.

 

Tada jau norėčiau važiuoti stipriausioje pasaulio ralio klasėje, kur dalyvauja Pitteris Solbergas, Sebastianas Loebas, Kevinas Hansenas ir kiti geriausieji.