Ringe labiausiai padeda kantrybė

Įdomu, kiek pasaulyje yra vaikinų, kurie, vaikystėje pažiūrėję legendinį filmą „Rokis“, svajojo, kad suaugę taps profesionaliais boksininkais. Bet priartėti prie svajonės pavyksta tik vienetams. Alinančias treniruotes, traumas, skausmus geba atlaikyti tik nedaugelis. 

Daugakartinis Lietuvos čempionas Tadas Tamašauskas sugeba atlaikyti visus bokso jam metamus iššūkius ir sėkmingai kopia karjeros laiptais aukštyn. 28-erių boksininkas praėjusią savaitę debiutavo profesionalų ringe ir iškovojo įtikinamą pergalę. Vilniuje vykusią dvikovą prieš varžovą iš Latvijos T. Tamašauskas laimėjo jau pirmajame raunde, kuomet teisėjas paskelbė techninį nokautą.

Tai buvo mano debiutas profesionaliame ringe. Anksčiau megėjai, tokie boksininkai, kaip aš, sudalyvavę bent vienose profesionalų formato varžybose, iškart netekdavo teisės dalyvauti olimpiadoje. Tačiau dabar taisyklės pasikeitė ir jau nebedraudžia to daryti. Kadangi namuose boksuojuosi labai retai, o Lietuvos profesionalų bokso federacija suorganizavo varžybas Vilniuje ir pasiūlė man kovoti, todėl ilgai nemąstęs sutikau.

Turėjau kovoti su boksininku iš Baltarusijos, tačiau jis į varžybas neatvyko, ir visiškai neaišku kodėl, tiesiog nepasirodė. Blogiausia buvo tai, jog su treneriu stebėjome jo kovas, kalbėjome apie taktiką ir ruošėmės būtent jam. Tik po oficialių svėrimų sužinojau, kad mano varžovas bus Švedijs atstovas, tačiau tuomet jis kovoti nesutiko. Situacija buvo labai komplikuota ir tik iš ketvirto karto, jau prieš pat varžybas, organizatoriai rado man priešininką iš Latvijos, kuriam tiktų visos numatytos sąlygos. 

Šiuo metu ilsiuosi, atstatinėju jėgas. Tačiau neužilgo vėl pradėsiu intensyviai ruoštis, kadangi jau vėlyvesnį rudenį laukia tarptautinis turnyras Panevežyje.

Aštunfinalyje pralaimėjau baltarusiui. Labiausiai sutrukdė tai, jog tinkamai neįvertinau savo varžovo, o tiesiog tikėjausi pergalės. Bokse yra taip, jog vieni varžovai būna neparankūs dėl įvarių savo duomenų ir pan. Baltarusas man nebuvo parankus varžovas vien dėl didelio savo ūgio, man buvo sunku prie jo prieiti. Jis tikrai nėra prastas boksininkas, nes prieš tai vykusiame pasaulio čempionate jam irgi pavyko laimėti vieną kovą, tačiau anksčiau jo tarptautiniuose ringuose nebuvau matęs. Tačiau aš nesugebėjau prie jo prisitaikyti ir tiesiog jo pasiekti.

Startas startui nelygus. Kiekvienas priešininkas skirtingas, kiekvienam iš jų ir ruošiamės skirtingai, todėl kai žinai, kad priešininkas silpnesis, būna vienaip, kai turi kovoti su stipresniu – nusiteiki jau visiškai kitaip. Taip pat labai didelį vaidmenį vaidina varžybų svarba. Kadangi boksuotis nieko nelemenčiuose turnyruose yra viena,  o Europos ar pasaulio cempionatuose – visai kas kita.

Manau, kad bokse man labiausiai padeda kantrybė.

Kantrybė reikalinga siekiant iškęsti sunkius momentus, nepasiduoti, atkakliai siekti tikslo ir išlaukti savo sėkmės valandos. Ne visi jos sugeba išlaukti. Taip pat bokse kantrybė labai praverčia kai reikia mesti svorį.

Taip, aš ir mano treneris Vitalijus Vasiljevas dar esame ir savo klubo „City boxing and fitness club“ kolegos, vedame bokso treniruotes, turime ne vieną skirtingą grupę, kartais su žmonėmis dirbame ir indvidualiai. Šiuo metu mes nusitaikę į masiškumą ir norime, kad kuo daugiau žmonių įsitikintų bokso nauda, kuri išties yra įvairiapusiška. Tai ir svorio metimas, charakterio formavimas, pasitikėjimo savimi įgijimas, galimybė sutvirtėti fiziškai ir t.t. Tačiau manau, kad ateis laikas, kai sugebėsime užauginti ir olimpinį čempioną. 

Ne, vien tik iš sporto pragyventi tikrai neįmanoma, tam Lietuvoje nėra sudarytos jokios sąlygos. Todėl turiu dirbti papildomai. Tai visa laimė, kad galiu sėkmingai derinti sportą su trenerio darbu salėje.