Elektromobiliai laužo stereotipus

Praėjusiais metais pirma mano pažintis su elektromobiliais buvo gan keista – KIA kompanija pakvietė dalyvauti ralio „Aplink Lietuvą“ elektromobilių įskaitoje. Man su šturmanu Donatu Zvicevičiumi pavyko laimėti ir po keleto dienų praleistų prie elektromobilio vairo jais susižavėjau.
 

Lenktynių trasoje pavyko su nedideliu manevringu „Kia Soul EV“ aplenkti kur kas galingesnius „Tesla“ ar BMW elektromobilius, tad norėjosi išbandyti šį automobilį važinėjant kasdien. Netrukus pasitaikė tokia aplinkybė – visą mėnesį važinėjau elektromobiliu ir jis mane išties sužavėjo.

Žinoma, žavėjo ir ta aplinkybė, kad važinėjau ekologišku transportu, tad galimybė uždirbti papildomus karmos taškus tausojant gamtą taip pat maloni.

Tačiau vos paėmus šį automobilį didžiausias iššūkis buvo jo krovimas. Gyvenu trečiame aukšte daugiaaukštyje todėl baiminausi, kad galiu susidurti su sunkumais kraunant mašiną. 

Gyvenu Kaune, tačiau darbo reikalais dažnai tenka važinėti į sostinę. Su šiuo elektromobiliu tai nesudaro jokių sunkumų. O mieste važinėti „Soul EV“ vienas malonumas. Laimei, prie mano mėgiamos parduotuvės Kaune yra elektromobilių krovimo stotelė. Joje šis automobilis pasikrauna netgi greičiau negu su šeima spėjame apsipirkti. O ir pakrovimas bent jau kol kas yra nemokamas. Taigi, tai ne tik ekologiškas, bet dar ir labai ekonomiškas transporto variantas. Pigiau negu važinėti miesto transportu, nes nereikia išleisti degalams nei vieno euro.

Jeigu per dieną tenka suvažinėti į Vilnių ir atgal, dar šiek tiek pasivažinėti abiejuose miestuose, per dieną nuvažiuodavau iki 300 km. Tokiam atstumui įveikti, mano skaičiavimais, realiai automobilio krovimui užtrukdavau iki 40 min. Tai nėra daug, ypač jeigu krovimas sutampa su apsipirkimu parduotuvėje.

Tiesa, pakrovus akumuliatorius greitojo krovimo stotelėje iki 80 procentų ir po to važiuojant įjungtu kondicionieriumi, visais reikalingais elektros prietaisais ir skubant bei važiuojant tikrai greitai, užmiestyje pavykdavo nuvažiuoti vos 130 km. Užtat vėl pasikrauti akumuliatorius iki tų pačių 80 procentų mano skaičiavimais pakanka vos 17 minučių.

Negaliu nepaminėti kitų dalykų, kurie smarkiai pagerina kasdienius reikalus važinėjant sostinės pilnose automobilių gatvėse. Tai galimybė važiuoti atskira eismo juosta. Fantastiškai smagu, ypač pikometu. Be to, nemokamas automobilio stovėjimas mieste taip pat smarkiai pagerina nuotaiką, ypač po to, kai parkavimas sostinės centre smarkiai pabrango. Atrodo smulkmenos bet jos sutaupo ne tik daug laiko, bet ir nemažai pinigų.

Savaitę pasivažinėjęs elektromobiliu savo įspūdžius pasistengsiu išreikšti skaičiais. 

Važinėdamas tokiu pat ritmu savo kasdieniu automobiliu, kuris vidutiniškai vartoja po 6,5 l degalų 100 km,  sunaudoju du pilnus bakus dyzelino, nes kas savaitę nuvažiuoju apie 1300 km. Tai man kainuoja apie 90 eurų. Be to, kas savaitę automobilio stovėjimui Kauno ir Vilniaus centre išleidžiu vidutiniškai po 15 eurų.

Per mėnesį susidaro apie 420 eurų išlaidų. Per metus susidaro apie 5000 eurų. Jeigu važinėčiau elektromobiliu, visų šių išlaidų nepatirčiau. Tai verčia susimastyti apie galimybę savo šeimoje vieną iš dviejų turimų automobilių pakeisti varomu elektra.

Jeigu valstybė suteiktų dar ir paramą įsigyjant tokį automobilį, turbūt daug negalvočiau – iš karto pirkčiau mašiną, varomą elektra. Ir greičiausiai tai būtų mano pamėgtas „Kia Soul EV“.