Nuomonių dvikova: Varanavičius ir Paknys

Nesuinteresuotos ugdyti vaikus

Į rinktinę neateina žaidėjai iš gatvės

Liutauras Varanavičius, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas: „Realybė tokia, kad vaikus, kuriuos sporto mokyklos rengia nuo šešerių metų, atėjusius į Nacionalinę akademiją, reikia iš naujo mokyti žaisti futbolą. Tai padarinys to, kad mes neturime jokios įtakos sporto mokykloms. Akademija gaišta laiką taisydama sporto mokyklų darbo spragas. Iš klubų ateina kitokie vaikai. Bet klubai su vaikais dėl licencijavimo pradėjo dirbti tik prieš trejus ar ketverius metus.

Tarybinė sporto mokyklų sistema niekuo nepasikeitė nuo to, kokia buvo prieš 20 metų. Išskyrus tai, kad jos dabar dirba be jokios priežiūros. Tarybiniais metais mokyklas testuodavo, tikrindavo, reikėdavo kam nors atsiskaityti, o šiandien sporto mokyklos niekam neturi atsiskaityti.

Mūsų kaltė, kad tikėjome, jog su sporto mokyklomis galima dirbti kartu ir pasiekti rezultatą. Išties manėme, kad sporto mokyklų vadovai suinteresuoti ugdyti vaikus. Bet jų interesas vienas – laimėti čempionatą ir gauti aukštesnę tarifikaciją. Konkurencija tarp 14–15 metų vaikų yra normalu, bet žūtbūtinis rezultatų siekimas neturi vykti naudojantis mažaisiais. Deja, supratome, kad pakeisti sistemą beviltiška. Dabar nebebandome to daryti.

Šiuo metu 6 tūkst. vaikų yra sporto mokyklose, pavaldžiose savivaldybėms, ir tik apie 2 tūkst. – klubuose. Per metus vidutiniškai vienam vaikui sporto mokyklose išleidžiama apie 4 tūkst. litų valstybės lėšų, o, pavyzdžiui, Gargždų „Bangos“ klube – tūkstantis litų.

Manau, kad savivaldybės sporto bazes konkurso būdu turėtų atiduoti tiems, kurie galėtų geriausiai jas valdyti. Visame pasaulyje seniai žinoma, kad jokia valstybės institucija nevaldys turto geriau nei privatininkas. Be to, sporto mokyklos nėra suinteresuotos pritraukti daugiau vaikų, skatinti masiškumą. Kad ir kiek vaikų jos turės, iš biudžeto vis tiek gaus tą pačią sumą.

Futbolo strategijoje parašyta, kad viską turime statyti ant klubų sistemos. Nėra vilties pakeisti sporto mokyklų sistemos. Ji ydinga, bet jei valstybei ji tinka – mes nebandysime kovoti su valstybe ir keisti valstybinės sistemos. Egzistuoja nusistatymai, nenoras, korupciniai mechanizmai, kuriuose nenorime dalyvauti.

Konsultuodamiesi su FIFA parengėme talentų rengimo programą, ketveriems metams gavome finansavimą – 400 tūkst. JAV dolerių. Tai nėra dideli pinigai, bet ši programa leis atsverti tą situaciją, bent kol atsiras popamokinio ugdymo krepšeliai ir didesnis klubų noras ugdyti savus žaidėjus.“

Kęstutis Paknys, Vilniaus futbolo mokyklos direktorius: „Į nacionalinę rinktinę ateina žaidėjai iš sporto mokyklų. Ne iš gatvės, ne iš klubų. Taigi pasakymas, kad sporto mokyklose vaikai neišmokomi žaisti futbolo, – įžeidimas ne tik Vilniaus futbolo mokyklai, bet ir visai futbolo visuomenei.

Apskaičiavome, kad pastarosiose rungtynėse Lietuvos rinktinei atstovavo šeši mūsų mokyklos auklėtiniai. O ką jau kalbėti apie tokius žaidėjus kaip Deividas Šemberas ar Mindaugas Kalonas, kurie į pastarąsias draugiškas rungtynes nebuvo pakviesti.

Tai, kad į Nacionalinę akademiją ateina neparengti vaikai, yra visiškas absurdas. Galbūt mano, jog pasakę, kad niekas nedirba, tik jie dirba, nusiima visą atsakomybę. Galbūt jiems taip lengviausia pateisinti savo darbo klaidas ir tuos milijonus, skiriamus akademijai.

Sako, kad akademija dirba tik trečius metus ir dar anksti reikalauti rezultatų, bet jei turėdamos geriausias pasirengimo sąlygas jaunimo rinktinės pralaimi praleisdamos po 4–7 įvarčius, vadinasi, ne viskas gerai ir akademijoje.

Priešprieša tarp mokyklų? Taip, konkurencija yra, juk nepasakysi vaikui – eik žaisti, bet nesistenk laimėti. Bet tikrai tai nėra miestų lenktynės ar plėšymasis žūtbūt laimėti. Be abejo, yra trenerių kategorijos, kurios priklauso nuo rezultatų, o nuo kategorijos priklauso priedų prie algos dydžiai. Taip, treneriai suinteresuoti siekti rezultatų. Bet sportas tam ir yra sportas, kad būtų noras įrodyti, jog esi geresnis.

Sutinku, kad pačių mažiausių vaikų grupėse rezultatai nėra svarbūs, ir mes tikrai nekreipiame į juos dėmesio. Nekeliame jokių reikalavimų, tik žaiskit. O vyresnieji turi pajusti varžymosi skonį, ritmą, juk jie jau kviečiami į rinktines, kur nėra žaidžiama tiesiog savo malonumui.

Ėmė kalbėti, kad klubai vaikus parengs. Parodykite bent vieną normalų klubą Lietuvoje! Jie vos sukrapšto pinigų pagrindinei komandai išlaikyti, o federacija teigia, jog klubai turi turėti po 15 komandų, iš jų 10 – berniukų.

Nežinau, kaip federacija skaičiavo, kad vieno vaiko rengimas sporto mokykloje kainuoja 4 tūkst. litų per metus, klube –  tūkstantį litų. Nerealūs skaičiai. Galbūt jie skaičiuoja su bazių, priklausančių savivaldybei, išlaikymu?

Problemų yra, kaip ir visur. Yra ir geresnių, ir blogesnių trenerių. Bet sistemos keisti nereikia. Jei bus sunaikintos mokyklos, bus sunaikintas futbolas.“