Didžiausias pasiekimas - nugalėta baimė

Rasa Kažukauskaitė – teisėja, organizatorė bei klasikinio slalomo varžybose dalyvaujanti sportininkė. Į autosporto pasaulį moteris įsitraukė vos prieš 2 metus, tad ruošdamasi varžyboms ir siekdama aukštų rezultatų ji nevengia konsultuotis su didelę patirtį turinčiais sportininkais ir mokytis iš jų. Rasa sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su žymiausiomis šalies lenktynininkėmis ir skatina peržengti savo baimes, kurios trukdo siekti puikaus rezultato.

Kaip susidomėjote autosportu?
Į automobilių sporto pasaulį įsitraukiau neseniai, vos prieš kelis metus. Tačiau jau nuo mažens svajojau būti lenktynininke. Viskas prasidėjo nuo atsitiktinės slalomo treniruotės, kurioje teko pasivažinėti savadarbiu automobiliu, keleivio vietoje. Tai man paliko tokį didelį įspūdį, kad atsirado noras ir pačiai sėsti už sportinio automobilio vairo.

Šiuo metu daugiausiai laiko praleidžiu treniruodamasi, dalyvaudama varžybose bei jas organizuodama kartu su patyrusia „Slalomo akademijos“ komanda, kuri ir užkrėtė mane autosporto liga.

Kodėl būtent slalomas tapo Jūsų didžiąją aistra?
Užsiiminėju klasikiniu slalomu, kuris dar dažnai vadinamas pirmuoju laipteliu automobilių sporte. Manau, kad tai puiki vieta startui ir tolimesniems pasiekimams autosporte.

Beje, man jau teko pasėdėti ir šturmano kėdėje per mėgėjų ralį. Tai buvo labai smagus išbandymas, reikalaujantis atidumo ir susikaupimo, pilnas azarto. Tai buvo pirmas, rimtesnis kartas kai išbandžiau save šioje pozicijoje – puiki treniruotė.

Kokių savybių reikalauja klasikinis slalomas?
Atidumo, tikslumo, šaltų nervų, planavimo į priekį ir drąsos.

Sutinkate su mintimi, kad kiekvienas finišas varžybose jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo rezultato?
Kadangi dar tik žengiu pirmuosius žingsnius automobilių sporte, tai kiekvienos varžybos man yra iššūkis, kuris užgrūdina ir veda toliau. Na, o pasiekti rezultatai – puiki galimybė įvertinti savo tobulėjimą ir įgūdžius. Aukštais rezultatais pasigirti dar negaliu, kelis kartus teko lipti ant podiumo pakylos, tačiau ten nebuvo didžiulės konkurencijos. Norėtųsi konkurencingesnių kovų, kurioms save ir ruošiu.

Visgi, didžiausiu savo laimėjimu galėčiau vadinti baimės nugalėjimą aikštelėje. Neretai trasoje bijau padaryti kažką ne taip, tačiau suprantu, kad visi nuo kažko pradeda, o pradžia – visada sunkiausia. Privalome nugalėti savo baimes, kad kažko pasiektume.



Kaip ruošiatės varžyboms?
Daug laiko skiriu treniruotėms ir bendrauju su kitais sportininkais. Jų patarimai ir dalijimasis patirtimi man padeda susikaupti, mokytis ir tobulėti. Iš dalies, pats klasikinis slalomas nereikalauja didelio pasiruošimo. Reikia tvarkingos mašinos, vairavimo įgūdžių ir jau gali dalyvauti. Tačiau norint pasiekti kuo aukštesnių  rezultatų – būtinas įsigilinimas į vairavimo technikas ir nuolatinės treniruotės.

Kokiose varžybose dalyvaujate šį sezoną?
Dalyvauju „Slalomo dvikovos“ varžybų serijoje. Kadangi tai mūsų komandos organizuojamos varžybos, tai ne visuomet galiu pilnai atsiduoti pačiam dalyvavimui, tenka pasirūpinti ir organizaciniais klausimais. Tačiau kitų metų sezone planuoju išmėginti savo jėgas ir kitų organizatorių rengiamose varžybose.

Be to, kad dalyvaujate varžybose, dar joms ir teisėjaujate. Kaip turima patirtis šioje srityje padeda lenktyniaujant?
Teisėjavimo patirtis padeda labiau įsigilinti į varžybų taisykles ir jų laikytis. Teisėjaudama stebiu skirtingas vairavimo technikas, kaip atliekamas vienas ar kitas manevras, kas gali lemti tam tikrą laiko skirtumą. Tai – lyg savotiška teorija, kurią lenktyniaudamas išbandai praktiškai.

Kaip vertinate moterų įsitraukimą į automobilių sportą?
Labai džiugu, kad autosporte dalyvaujančių moterų skaičius pamažu didėja. Žinoma, norėtųsi didesnio aktyvumo, bet viskam – savas laikas. Mano akimis, ši sporto šaka naudinga ne tik ruošiantis varžyboms, bet ir norint daugiau sužinoti apie saugų vairavimą, kuris praverčia įprastuose keliuose.

Kas yra jūsų pavyzdys autosporte?
Man didžiausias pavyzdys – aplinkinių noras tobulėti, tikslo siekimas, žibančios akys. Ypač žaviuosi jauniais, kurie jau nuo mažens dalyvauja varžybose ir bando neatsilikti nuo patyrusių autosporto vilkų.

Ką patartumėte moterims, besidominčiomis galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
Nebijokite pasirodyti kažko nemokančios, juk visi nuo kažko pradedam. Pradėkite nuo elementariausių dalykų apie saugumą, automobilio valdymo technikas, o kai drąsiau jausitės – važiuokite į trasas.