Nauja karta: kas kovos dėl bilietų į Tokiją?

Kenijoje Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo vieną medalį – merginų septynkovės varžybose bronza pasidabino Urtė Bačianskaitė. Panevėžietė surinko 5467 taškus ir pagerino šalies 16-mečių bei 17-mečių rekordus.

Realių vilčių pakovoti dėl apdovanojimo turėjo ir kita Lietuvos daugiakovininkė Beatričė Juškevičiūtė – ji užėmė penktą vietą (5408 tšk.).

Tai – vos antras pasaulio jaunių čempionatuose iškovotas medalis Lietuvos istorijoje. 2007-aisiais taip pat su bronza grįžo disko metikas Andrius Gudžius.

„Prieš varžybas sakėme, kad svarbu patekti į aštuntuką, o apie medalį pradėjau galvoti po ieties metimo, kai stovėjau trečia, turėdama šimto taškų persvarą“, – prisiminė U.Bačianskaitė.

16-metė laikoma Austros Skujytės įpėdine ne tik dėl iškovoto medalio, bet ir dėl panašių „stipriųjų“ rungčių – daugiakovininkė laimėjo rutulio stūmimą, sėkmingai šoko į tolį, metė ietį, tačiau toli nuo lyderių liko bėgimuose.

„Dėl rungčių su Austra panašiai. 800 m subėgau labai prastai – truputį gėda, – nusijuokė U.Bačianskaitė. – Šiaip labiau lygiuojuosi į užsienio septynkovininkės, bet Austra irgi patinka – labai draugiška, daug pasiekusi sportininkė.“

Simboliška – praėjusią savaitę U.Bačianskaitė drauge su A.Skujyte lipo ant prizininkių pakylos Lietuvos čempionate: dukart olimpinė prizininkė tapo šalies čempione rutulio stūmimo rungtyje (16,11 m), o antrą kartą varžybose suaugusiųjų svorio rutulį stūmusi U.Bačianskaitė iškovojo bronzą – 13,72 m. 

Rutulį septynkovininkė stūmė ir pasaulio jaunių čempionate – dar prieš daugiakovę su rutulininkėmis kojas apšilusi U.Bačianskaitė šios rungties finale užėmė 10 vietą.

„Dalyvavau rutulio stūmime tam, kad apsiprasčiau. Tai padėjo nuimti įtampą, atėjus į daugiakovę buvo ramiau, žinojau, kur kas, – sakė U.Bačianskaitė. – Kažkiek apmaudu, kad per rutulio finalą tiek nenustūmiau, kiek daugiakovėje, bet ten buvo kitokios oro sąlygos. Stumdėme baloje, galėjo būti geriau, bet svarbu, kad per daugiakovę viskas gerai išėjo.“

Kylanti Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždė nežino, kur jos kelias pasisuks baigus mokyklą, tačiau ateitį sieja su sportu.

„Dar nežinau kaip bus, liko dveji metai, bet kol kas ateitį sieju su sportu. Pirmiausia reikia pabaigti mokyklą Panevėžyje, o tada matysime, kaip kas bus. Viena iš mano svajonių išvykti į olimpiadą, tai gal kada pavyks“, – vylėsi U.Bačianskaitė.

Malonią staigmeną vaikinų 800 m rungtyje parodė Eduardas Survilas – bėgikas ne tik prasibrovė į finalą, bet ir pasiekė Lietuvos 16-mečių rekordą. Atrankoje lengvaatletis nuotolį įveikė per 1 min. 53,01 sek. ir į pusfinalį žengė su trečiu rezultatu, kuriame jo laikas buvo dar geresnis – 1 min. 51,41 sek. .

Koją finale mūsiškiui pakišo prasidėjusi aklimatizacija – 2 min. 2,15 sek. ir užimta septinta vieta.

„Nesitikėjau, kad tiek žmonių susirinks į tokį stadioną palaikyti jaunių. Žinoma, Kenijoje kaip sportas tėra tik lengvoji atletika, bet to nesitikėjau ir 50 tūkst. žmonių, kurie žiūrėjo, labai motyvavo. Buvo gera patirtis, tokią atmosferą pajusiu tik olimpiadoje, jei ten dalyvausiu“, – pirmomis tokio rango varžybomis karjeroje džiaugėsi E.Survilas.

Sportininkas apgailestavo, kad viso pajėgumo negalėjo parodyti finale. Ten lietuvis buvo vienintelis europiečių atstovas, o drauge bėgo po du Etiopijos, Kenijos, Maroko bėgikus bei vienas Kosta Rikos lengvaatletis.

„Aklimatizacija man prasidėjo penktą-šeštą dieną, kaip ir visiems europiečiams. Visi iš mano priešininkų finale gyvena kalnuose ir aš toks vienas, kur gyvenu ne aukštikalnėse. Jie pripratę prie tokių sąlygų“, – aiškino E.Survilas.

Perspektyvus Lietuvos bėgikas pasižymi specifine bėgimo taktika – pirmuose metruose mūsiškis dažniausiai „paleidžia“ varžovus, bėga gerokai atsilikęs nuo jų, tačiau pozicijas atsikovoja stipriai finišuodamas.

„Bijau to, kad varžovai bėgs ir nubėgs, bet bijau ir pradėti per greitai. Jei per greitai pradėsi, po to pareisi pėstute. Man geriau gale greičiau prabėgti, nes viskas sprendžiasi finiše, o jis pas mane gana geras. Tam treniruojuosi, esu pasirengęs bėgti finiše, nes tam mane ruošia treneris – labiau greičiui, o ne ištvermei“, – paaiškino E.Survilas.

Ką lietuviui reiškia tapti greičiausiu savo amžiaus grupės Europos bėgiku?

„Garbė, tam tikra šlovė. Mano tikslas prieš čempionatą ir buvo aplenkti visus europiečius. Žinau, kad su Kenijos ir Etiopijos bėgikais šiai dienai negaliu konkuruoti. Kalbėjau su Kenijos bėgiku ir paklausiau, ką daryti, kad juos lenkčiau, atsakė – susikoncentruoti, tikėti ir sunkiai dirbti“, – šyptelėjo E.Survilas.

Per Tokijo olimpines žaidynes Henriko Statkaus auklėtiniui bus 20 metų, o geriausius rezultatus vidutinių nuotolių bėgikai pasiekia būdami kur kas brandesnio amžiaus. Olimpiados normatyvas sportininko asmeninį rezultatą pranoks maždaug penkiomis sekundėmis, tačiau ginklų iš anksto E.Survilas nesudeda.

„Penkios sekundės 800 m rungtyje yra daug, bet dar treji metai. Jau per šį sezoną nusimečiau: praeitą vasarą bėgau 1 min. 57 sek., dabar – 1 min. 51. sek. Tokiais šuoliais galėčiau nueiti, svarbiausia tikėti, viskas su laiku, su darbu“, – sakė lengvaatletis.

Per plauką į Lietuvos komandos taupyklę neįkrito antras medalis: merginų 400 m barjerinio bėgimo rungtyje ketvirta finišavo Gabija Galvydytė. Panevėžietė finale distanciją įveikė per 59,49 sek. bei nuo bronzos medalį iškovojusios vokietės Gisele Wender atsiliko vos 0,32 sek.

„Apie tokias aukštas vietas prieš čempionatą išvis negalvojau, bet kada atbėgau, nusivylimas buvo – tiek nedaug trūko... Praėjus kokiam pusvalandžiui dingo nusivylimas, pagalvojau, kad esu ketvirta pasaulyje“, – pasiekimu didžiuojasi G.Galvydytė.

Atrankoje lietuvaitė užfiksavo dar įspūdingesnį laiką, pasiekdama Lietuvos 17-mečių, 18-mečių ir U20 amžiaus grupės rekordus – 58,94 sek. Šis rezultatas finale būtų garantavęs bronzą.

„Rezultatas bendroje įskaitoje buvo 12-as, tad reikėjo bėgti asmeniniam rekordui, kad patekčiau į finalą. Mano bėgimas buvo gana stiprus – bėgo jamaikietė, buvusi sezono lydere. Buvau nusiteikusi atiduoti viską, kad parodyčiau, ką galiu. Kai atbėgau antra, labai apsidžiaugiau, nes supratau, kad patekau, bet pamačius laiką buvo išvis „vau“, – prisiminė G.Galvydytė.

Sportininkė užaugo Jonavoje, o į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją persikėlė dėl geresnių treniruočių sąlygų.

„Trenerė buvo pati baigusi tą mokyklą ir pamačiusi, kad ji vėl atsidaro pasiūlė man. Jonavoje sąlygų visiškai neturime, stadionas sudėtas iš keturkampių gumų, o žiemą lakstydavome pirmyn atgal 50 metrų koridoriuje“, – pasakojo lengvaatletė.

G.Galvydytei iki suaugusiųjų čempionatų normatyvų trūksta mažiausiai iš visos pasaulio jaunių čempionate dalyvavusių Lietuvos sportininkų kompanijos. Kitų metų Europos čempionato 400 m barjerinio bėgimo rungties normatyvas nuo bėgikės asmeninio rekordo skiriasi vos sekunde.

„Normatyvų dar net nežiūrėjau. Kai bėgau apie minutę, galvojau, kad nors Lietuvoje tai geras rezultatas. O dabar pastebiu, kad esu arčiau geriausių rezultatų, galima ruoštis stipriau, gal išeis įvykdyti normatyvus ir rimtesnių varžybų“, – spėliojo G.Galvydytė.