Vyriausybės kanclerei – du aukso medaliai

„Per kalnų slidinėjimo sportinę trasą pastarąjį kartą buvau važiavusi 1991 m. per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Kaukaze, ant Elbruso šlaitų“, - prisipažino Vyriausybės kanclerė. Bet ilga pertrauka nesutrukdė M.Dargužaitei sėkmingai startuoti praėjusį savaitgalį Druskininkų „Snow Arenoje“ vykusiose 10-ųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose. Ji moterų 30-39 m. amžius grupėje buvo greičiausia ir slalomo, ir didžiojo slalomo rungtyse.
 

Tiesa, po finišo Vyriausybės kanceliarijos vadovė džiaugėsi tik titulais, bet ne savo pasirodymu. „Galėjau nusileisti tikrai geriau, bet pirmą kartą važiavau tokia ledine danga, o esu pripratusi slidinėti ant gero sniego. Ledui turi būti tinkamai paruoštos slidės, o maniškių briaunos buvo negaląstos“, - teigė M.Dargužaitė, pirmąsyk išbandžiusi "Snow Arenoje" išlietą profesionalių sportininkų treniruotėms skirtą itin kietą trasos dangą.
 

Kalnų slidinėjimo subtilybės jai puikiai žinomos – pirmąkart ant slidžių M.Dargužaitę jos tėvas pastatė dar gerai nemokančią vaikščioti. Didelis šio sporto entuziastas Algirdas Dargužas netruko savo aistra užkrėsti dukterį.

„Dažniausiai slidinėdavome netoli Kauno esančiose trasose Turžėnuose, Zapyškyje. Net kai mokiausi antroje pamainoje, tėtis po pamokų mane paimdavo iš mokyklos, veždavo į Turžėnus, kur buvo įrengęs dirbtinį trasos apšvietimą ir ten mokė slidinėti“, - prisiminė Vyriausybės kanclerė.
 

Vaikystėje ji nuolat dalyvaudavo varžybose, tarp savo bendraamžių Kaune dažnai užimdavo prizines vietas. Tiesa, į rimtesnius kalnus tais laikais kaunietė buvo išvažiavusi vos porą kartų – sykį į Karpatus, o 1991 m. – į Kaukaze vykusias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Jose M.Dargužaitė užėmė penktąją vietą ir slalomo, ir didžiojo slalomo varžybose amžiaus grupėje iki 16 m.

Ir į Karpatus, ir į Kaukazą dukterį lydėjo jos tėvas, 1991 m. taip pat startavęs ant Elbruso šlaito. A.Dargužas dalyvavo ir žaidynėse Druskininkuose. Čia jam iki medalio didžiojo slalomo rungtyje tarp 70 m. ir vyresnių sportininkų pritrūko mažiau nei sekundės.

Būtent A.Dargužo iniciatyva Druskininkuose startavo ir jo duktė. „Tėtis ir anksčiau, kai žaidynės vykdavo užsienyje, man apie tai pranešdavo. Bet labai buvo sunku suderinti slidinėjimą su darbais. O dabar, kai žaidynės vyko Lietuvoje ir jis pats galėjo dalyvauti, tėtis užpildė paraišką ir labai entuziastingai kalbino, kad važiuočiau. Tai man buvo ir puiki proga praleisti laiką su tėvais. Buvo tikrai smagu ir įdomu prisiminti senus laikus“, - teigė M. Dargužaitė.
 

Daug dažniau tikruose, ne lietuviškuose kalnuose, M.Dargužaitė slidinėjo išvykusi studijuoti į JAV. Ji mokėsi Vermonto valstijoje esančiame prestižiniame Midilburio koledže, kuris išsiskiria ir tuo, jog yra vienas nedaugelio Amerikos universitetų, turinčių savo slidinėjimo kalną.

„Kalnas su keltu keltuvų ir nemažai trasų buvo vienas pliusų, dėl kurių daugelis norėjo mokytis tame koledže. Studentai galėjo pigiai įsigyti abonementą visam sezonui ir slidinėti, kiek nori. Koledže buvo tikrai stipri kalnų slidinėjimo komanda, į ją net nebandžiau pretenduoti. Koledže buvo galima mokytis nuo rugsėjo arba nuo vasario ir baigti studijas tokiu pat metu. Tai tie, kurie pradėdavo ir baigdavo studijas žiemą, gavę diplomą tradiciškai turėjo nusileisti nuo kalno su slidėmis. Man to neteko patirti – studijavau nuo rugsėjo“, - prisiminė 1995-1999 m. Midilburio koledže studijavusi lietuvė, vėliau JAV dar baigusi ir garsųjį Prinstono universitetą.
 

Grįžusi į Lietuvą M.Dargužaitė kalnų slidinėjimo nepamiršo. „Stengiuosi bent kartą per metus paslidinėti Alpėse, vežuosi savo inventorių. Tik šiemet nepavyko nuvažiuoti į kalnus, tad pasitreniruoti nepavyko, tai irgi atsiliepė pasirodymui žaidynėse. Labai bijojau, kad Druskininkuose blogai pasirodysiu. O pavyko netyčia net ant podiumo užkopti,“ – šyptelėjo Vyriausybė kanclerė, pridūrusi, kad žiemą norėtų išbandyti jėgas ir kitose Lietuvoje vykstančiose varžybose.