Per 20 dienų – 3000 km dviračiu

Nors įprastai Europos dviračių iššūkis trunka visą mėnesį, tačiau kaunietis Rolandas Samajauskas pirmąsias 10 dienų niekaip negalėjo apsispręsti ir pasiryžti atsisakyti automobilio, todėl vėliau teko jam vytis kitus dalyvius. 
 

„Gavęs kvietimą dalyvauti penktą kartą vykstančiame „Europos dviračių iššūkyje“ niekaip negalėjau apsispręsti, todėl startavau 10 dienų vėliau. Pirmą dieną dviračiu pasivėžinau tik vakare. Antrą dieną paaukojau pietų pertrauką ir važiavau namo, kad nuvažiuočiau reikiamus kilometrus. Trečią jau pastačiau automobilį ir nuo tada visur vykau tik dviračiu. Per pirmas 10 dienų nuvažiavau 1000 km. Žinoma, neužteko važiuoti tik iki darbo ir namo. Pasivažinėdavau dar ir rytais bei vakarais, nes per dieną reikėdavo įveikti po 100 km“, - sako jis.

Anot R. Samajausko, Kaunas yra kiek nedėkingas miestas dviračiams dėl kalnuotumo, todėl prabėgus pirmoms dienoms pradėjo jaustis nuovargis ir reikėjo ieškoti sprendimo.

„Esu Kauno technikos kolegijos (KTK) dėstytojas bei pastatų energinio sertifikavimo ekspertas. Šia tematika ne tik vedu paskaitas, bet ir turiu įkūręs realią laboratoriją studentams ir entuziastams – „Mikronamo“ projektą. Tai energetiškai efektyvus pastatas, kuriam energiją gamins saulės baterijos. Taip man kilo mintis panaudoti šią patirtį ir rasti sprendimus, kad būtų galima panaudoti saulės sukuriamą energiją važiuoti dviračiu. Su pažįstamu Linu Kraniausku, besispecializuojančiu elektrinėse transporto priemonėse, parengėme elektrinio dviračio prototipą ir aš toliau šiuo eksperimentiniu dviračiu tęsiau dviračių iššūkį.

Per ateinančias 10 dienų su elektriniu dviračiu įveikiau dar virš 2000 km. Teko imti ir atostogas, nes nebespėdavau kasdien nuvažiuoti savo užsibrėžtų 200 km, o savo planą reikėjo derinti su konkurso taisyklėmis: iššūkio metu vidutinis greitis turi būti ne didesnis nei 30 km/h, jei važiuoji nuo kalno – 45 km/h. Vidutinis greitis skaičiuojamas 35 km atkarpoms, tad negali važiuoti ir per daug greitai. Tuo pačiu taip apsaugoma ir nuo sukčiavimo“, – taisykles dėsto R. Samajauskas.

Europos dviračių iššūkyje R. Samajauskas užėmė pirmąją vietą asmeninėje įskaitoje Lietuvoje iš 1747 dalyvių. Vyriškis varžėsi ir komandinėje įskaitoje, kurioje pademonstravo ne ką prastesnius rezultatus.

„Atstovavau KTK komandai norėdamas studentams parodyti, kaip įdomiai galima panaudoti kolegijoje gaunamas žinias, jas sujungti su hobiu ir taip gauti labai gerus rezultatus. Žinoma, iššūkis pareikalavo labai daug jėgų. Sportininkai per mėnesį nuvažiuoja 2000-3000km. Dviračių entuziastai apie 400-500 km. Reikėjo labai didelio užsispyrimo, kad tai pasiekčiau. Pavyzdžiui, kitoms aukštosios mokykloms atstovavo 200-300 žmonių ir jie kartu numynė ne daug daugiau nei KTK komanda.

Aišku, tai buvo tik bandymas. Kitais metais prie manęs prisijungs studentai, kurie patys sukonstruos saulės energija kraunamus dviračius ir taip įgys ne tik reikalingų žinių bei realių praktinių įgūdžių, bet ir turės labai įdomų užsiėmimą. Tikiu, kad mano važiavimas jiems tik patvirtina, kad viskas įmanoma. Taip pat sau ir studentų komandai keliu tikslą dalyvauti iššūkyje nuo pat pirmos dienos ir kovoti jau dėl pirmos vietos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, - planus pristato dėstytojas.

R. Samajauskas su savo pamėgta transporto priemone nesiskiria jau virš 30 metų.

„Dar mokykloje susidomėjau dviračiais, užsiiminėjau sportiniu važiavimu. Vėliau, pradėjus studijuoti KTK, šiek tiek apleidau dviračius, bet aistra netrukus grįžo. Ypatingas lūžis įvyko prieš 15 metų, kai išvykau studijuoti į Suomiją. Atstumas nuo namų iki universiteto buvo 9 km. Kad galėčiau atvykti į paskaitas, įsigijau nuolatinį viešojo transporto bilietą. To visiškai nesuprato mano kolegos. Visi labai keistai pažiūrėjo, o jau kitą dieną padovanojo dviratį ir patarė taupyti. Tuo dviračiu išnaršiau visą Helsinkį. Žinoma, jau prieš 15 metų Suomijoje dviratininkams buvo puiki infrastruktūra, todėl keliauti buvo paprasta. Kaune dabar vejamės suomius. Čia ir atstumai mažesni. 80 km aplink miestą yra tikrai nedaug.

Taip pat pastebėjau, kad vairuotojai Kaune tapo labai tolerantiški. Žinoma, aš buvau su specialia apranga, kad dalyvauju iššūkyje ir stengiausi jiems nesimaišyti, bet tikrai nesulaukiau nei vieno pyptelėjimo ar užkišimo. Visi buvo labai malonūs. Kaip tik galiu pastebėti, kad patys dviratininkai nesilaiko kelių eismo taisyklių ir nesaugo savęs“, - sako R. Samajauskas.

Europos dviračių iššūkis yra didžiausias miesto dviratininkų komandų konkursas, kuris trunka visą gegužės mėnesį. Konkursas rengiamas nuo 2012 metų.