Žinomi vardai lietuvių nebaugina

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė darbuojasi Alytuje ir ruošiasi dviems lemiamoms kovoms. Birželio 14 dieną Klaipėdoje mūsų rankininkai stos į kovą su pasaulio čempionais prancūzais, o birželio 17 dieną Europos čempionato atrankos ciklą užbaigs išvykoje žaisdami prieš kartą jau įveiktus Norvegijos rankininkus.

Susitikimas su norvegais Lietuvos rankinio rinktinei susiklostė puikiai – visiems, išskyrus vieną mūsų komandos rankininką. Dar prieš rungtynes apšildamas traumą patyrė Benas Petreikis. Dėl kojos raumens plyšimo Benas praleido ir didžiąją dalį klubinio sezono Austrijoje. Romo Magelinsko treniruojamoje Leobeno „Union“ ekipoje žaidęs B. Petreikis tik antroje sezono pusėje prisijungė prie komandos, tačiau ir to neužteko, jog Austrijos klubas išsaugotų vietą aukščiausioje šalies lygoje.

Šiuo metu B. Petreikis yra atsigavęs ir pasiruošęs tiek rungtynėms su norvegais, tiek su prancūzais ir tikina, jog noro rungtyniauti ir įrodyti savo vertę netrūksta.

Sezonas Austrijoje jau baigtas. Ar aišku kur pasuks keliai kitiems metams?
Tikrai aišku, jog neliksiu tame pačiame klube. Tai jau yra nutarta, o daugiau dėl ateities dar nėra tiksliai aišku. Vyksta kontaktai su įvairiais klubais, bet kol kas dar sunku kažką tiksliau pasakyti.

Nors Lietuvos rinktinei rungtynes su norvegais turbūt vienos įsimintiniausių, tačiau pačiam jos baigėsi itin nemaloniai – dar per apšilimą patirta trauma. Galbūt tai dar labiau didina norą išbėgti prieš šią komandą?
Taip, be abejo, yra noras. Tuomet viskas taip jau susiklostė, jog patyriau traumą, tačiau stengiausi palaikyti komandą bent jau nuo suolelio. Tikiuosi, šį kartą jau išeis ir pačiam sužaisti.

Ar tie traumos padariniai dar juntami?
Dabar jau esu visiškai atsigavęs ir viskas yra gerai. Aišku, baisu šia tema šnekėti, tačiau šiuo metu viskas yra gerai.

Laukia rungtynės su tokiais tituluotais varžovais – prancūzais. Ar negąsdina šios komandos vardai?
Ne, kodėl turėtų gąsdinti? Žinome, kas atvažiuoja į Lietuvą, bet nemanau, kad tai turėtų gąsdinti. Kaip tik turime eiti ir kautis ir parodyti, jog irgi galime žaisti. Jeigu galvosime, kad turime kažko bijot tuomet viskas gali baigtis kaip Prancūzijoje.



Kitas Lietuvos rinktinės žaidėjas Skirmantas Plėta po sėkmingo sezono Šveicarijoje keliasi rungtyniauti į kur kas aukštesnį lygį. Lietuvos rinktinės kraštas nuo kitų metų rungtyniaus antroje pagal pajėgumą Prancūzijos lygoje ir tikina, jog šis persikėlimas profesionalumo prasme turėtų būti postūmiu jo karjeroje. Per keturias atrankos ciklo rungtynes S. Plėta jau yra pelnęs 12 įvarčių, o rezultatyviausiai jis žaidė būtent vienintelėse pralaimėtose rungtynėse Prancūzijoje. Tuomet panevėžietis į pasaulio čempionų vartus atseikėjo keturis įvarčius.
 
Sezonas Šveicarijoje užbaigtas ir dabar jau kelsiesi į Prancūziją?
Taip, nors ir buvo pasiūlymų likti toje šalyje ir žaisti stipresnėse komandose, bet pasitaikė pasiūlymas išvažiuoti į Prancūzijos antrą lygą, kurios lygis tikrai yra pakankamai geras. Apsisprendžiau, jog dar noriu pabandyt pažaisti tame gerame lygyje ir išbandyti save.

Aukštesnis žaidimo lygis ir buvo pagrindinis motyvatorius persikelti?
Žinoma. Šveicarija turtinga šalis ir finansų atžvilgiu sąlygos tikrai gana panašios, bet lygis gana ženkliai skiriasi. Vien dėl to ir pasirinkau pabandyti vykti ten.

Kokie įspūdžiai po pirmųjų rinktinės treniruočių? Yra kažkokių pokyčių?
Niekas nesikeičia – nuotaikos čia visą laiką geros. Visi atvažiuoja puikiai nusiteikę. Tiek, kad dabar turime daugiau laiko pasiruošimui – įprastai turime savaitę, šį kartą dvi.  Taigi, pirmąją savaitę dabar daugiau vyksta fizinis pasiruošimas ir tos treniruotės gal kiek sunkesnės, jose mažiau taktikos, bet kol kas visi tikrai geros nuotaikos ir stengiamės, kuo geriau pasiruošti.

Laukia rungtynės Klaipėdoje su pasaulio čempionais prancūzais. Varžovų vardai ir pavardės negąsdina?
Mes su jais jau žaidėm vienerias rungtynes. Aišku, kažkiek gal keista žaisti prieš tuos, į kuriuos žiūri per televizorių čempionų lygoje, bet kai išeini žaisti į pavardes nebekreipi dėmesio ir stengiesi atiduoti viską, ką gali. Po rungtynių malonu, kad žaidei prieš tokius varžovus, bet aikštelėj stengiesi kovoti ir nenusileisti.