"Esu išsiilgusi rankinio"

Šiandien anksti ryte Lietuvos moterų rinktinė išskrido į Turkiją, kur jos laukia net trys kontrolinės rungtynės su aukščiausio lygio varžovėmis. Keletą dienų prieš tai pajėgiausios šalies rankininkės praleido treniruočių stovykloje Alytuje. Pagrindinis stovyklos tikslas buvo patikrinti žaidėjų fizines galimybes bei pasiruošti taktiškai artėjantiems susitikimams.

 

Pirmosiomis Lietuvos moterų rinktinės varžovėmis birželio 1 dieną bus šeimininkės turkės. Su jomis mūsų lietuvės susitiks ir Europos čempionato atrankoje. Antrą varžybų dieną mūsų rinktinės laukia makedonių išbandymas, o birželio 3 dieną viešnagę Turkijoje vainikuos mačas su olimpinėmis čempionėmis Rusijos merginomis.

 

Prieš pat skrydį į saulėtąją Turkiją pakalbinome Brigitą Ivanauskaitę, kuri didžiąją dalį šio sezono praleido dėl traumos ir negalėjo komandai padėti rudenį vykusioje pasaulio čempionato atrankoje. Dabar viena perspektyviausių šalies rankininkių tikina, jog yra pasiilgusi žaidimo ir nori, kuo greičiau surasti savo vietą atsinaujinusioje rinktinėje.

Kaip ir sakė Artūras Juškėnas, mūsų bronzos medaliai prilygsta mūsų vyrų iškovotiems auksiniams apdovanojimams. Manau, kad tikslai tikrai įgyvendinti.

Jaučiausi, kad galiu daryti tai, kas man teikia daugiausiai džiaugsmo ir pagaliau turiu progą įrodinėti, kad neveltui manęs visi taip laukė grįžtančios. Buvau tikrai pasiilgusi žaidimo ir džiaugiuosi vėl sugrįžusi į aikštę.

Manau, kad po traumos atsistatyti pavyko, bet trauma buvo tikrai sudėtinga ir visada jausiu, kad kažkas yra kitaip negu buvo anksčiau. Svarbu nesižvalgyti į praeitį ir judėti tik pirmyn.

Su šiais treneriais jau teko susipažinti ir treniruotis. Dar praeitų metų vasaros pradžioje jie treniravo mane ir kitas žaidėjas ,,talentų stovykloje“, kurioje ir patyriau traumą. Skirtumas tarp ankstesnių rinktinės treniruočių ir dabartinių yra tas, jog dabar viskas turi būti greičiau. Visos treniruotės yra tikslingos, dirbame papildomai su taktikomis ir deriniais. Manau, jog tikrai rinktinė juda teisinga kryptimi, bet viskam reikia laiko.

 

Treneriai daugiausiai iš manęs tikisi ateityje. Man reikia įgauti kuo daugiau žaidybinės patirties ir toliau tobulėti, nes dabar rinktinėje esančios žaidėjos yra geriausia, kas galėtų ginti Lietuvos vardą. Nors ir dabar esu įtraukiama į daugumą planų, bet dėl buvusios traumos, jie bando mane pasaugoti ateičiai.

Norėčiau, kad skirtų daugiau žaidybinio laiko, nes esu išsiilgusi rankinio ir varžovės yra tikrai aukšto lygio, tai bus įdomu pamatyti save ir išbandyti tokiame aukštame lygyje.

 

Kito sezono planai dar tik dėstomi ant popieriaus. Galutinių rezultatų kol kas nežinau. Peržiūros užsienyje vyko labai sklandžiai ir esu patenkinta matytomis sąlygomis. Manau, prioritetą teikčiau žaidybiniam laikui, nes esu ta, kuri aikštelėje nori praleisti kuo daugiau laiko. Tik rungtyniaudama galiu tobulėti, todėl tikrai norėtųsi pakliūti į komandą, kuri suteiktų daug žaidybinio laiko.

 

 

Simona Kazlauskaitė – „ACME–Žalgiris“;

Živilė Jurgutytė – „Bayer“ (Vokietija);

Laura Žukovaitė – „ACME–Žalgiris“;

Roberta Ivanauskaitė –  „Dragūnas–Viesulas“;

Marija Gedroit – „Master Good“ (Vengrija);

Diana Šatkauskaitė – „Valur“ (Islandija);

Ugnė Slavėnaitė – HC „Garliava–Cascada“;

Klaudija Šidlauskytė – „ACME–Žalgiris“;

Audinga Kniubaitė – „ACME–Žalgiris“;

Greta Kavaliauskaitė – „IBV“ (Islandija);

Inesa Verbovik – „ACME–Žalgiris“;

Neringa Gudaitytė – „Dubysa–Salvė“;

Brigita Ivanauskaitė – „Dragūnas–Viesulas“;

Kristina Kvedarienė – „ACME–Žalgiris“;

Greta Sadauskaitė – „Eglė – Šviesa“;

Amanda Vareikienė – „ACME-Žalgiris“;

Jūratė Žilinskaitė – „Bnei Hertzliya (Izraelis).

 

 

Bo Miltonas Andersenas – vyr. treneris;

Lars Sune Pedersen – treneris;

Karolis Kaladinskas – treneris;

Dominykas Pakarklis – kineziterapeutas;

Laimis Dambrauskas – komandos vadovas.