"Mano kelias nebuvo rožėmis klotas"

Meilės bėgimui pradžia mokykloje, naktinis darbas sandėlyje ir treniruotės tarp paskaitų – tokia maratonininko Remigijaus Kančio kelio į olimpiadą pradžia. Dėl savo svajonės jis keitė trenerius, metė darbą ir galiausiai pats Kaune pradėjo treniruoti vaikus. Kviečiame susipažinti su olimpiečio istorija.

Apie bėgimą ir savo patirtį siekiant savo svajonės sportininkas papasakos birželio 9 dieną vyksiančiame „Citadele Kauno maratonas EXPO“ renginyje. Kartu su juo dalyvaus ir olimpietė, R. Kančio treniruočių partnerė bei „Kauno maratono klubo“ narė – Rasa Drazdauskaitė. 

„Dar mokykloje mokytojas Virginijus Šiušė atvedė mane į šitą sunkų sportą – bėgimą. Baigęs mokyklą įstojau į Lietuvos sporto universitetą. Ruošiausi būti treneriu. Tai nebuvo patys lengviausi metai, teko dirbti naktimis, studijuoti ir dar buvo didelis noras sportuoti pačiam, toliau bėgioti. Tai taip penkis metus, iki magistro pirmo kurso naktimis dirbdavau, o dieną sportuodavau ir eidavau į paskaitas“, - pasakojo R. Kančys.

Perspektyviam studentui universitete buvo paskirtas treneris, bet jau po pusmečio jų keliai išsiskyrė. Remigijus tiesiog negalėdavo ateiti sportuoti vakarais, kada galėdavo treneris. Jaunuolis turėjo rūpintis savo finansine padėtimi ir nuo 5 vakaro dirbdavo iki 3 ar 4 nakties. Sportui ir treniruotėms skirti galėdavo tik laisvą laiką tarp paskaitų.



Tiesa, be trenerio rezultatai iškart suprastėjo, bet viskas pasikeitė po pirmo magistrinio kurso.

„Sportuoti vienam, be trenerio, tikrai nebuvo lengva. Labai krito rezultatai, motyvacija. Nors ir bėgiodavau kiekvieną dieną, buvo sudėtinga kažko pasiekti daugiau. Galiausiai draugas pakvietė kartu sportuoti pas olimpietę, trenere jau dirbusią Inga Juodeškienę. Ji manę kartu su kitais auklėtiniais išsivežė į sporto stovyklą. Stovykloje ilgai galvojau ir galiausiai nusprendžiau, kad reikia apleisti darbą. Siekti aukštų rezultatų bei kartu dirbti yra sudėtinga. Taip gavosi, kad pabuvau tris mėnesius bedarbiu. Bet tuo metu galėjau sau leisti po dvi treniruotes per dieną:, - sakė sportininkas.

Remigijus po šios vasaros pirmą kartą dalyvavo maratono distancijos varžybose ir iškart tapo nugalėtoju. Atsidavimas sportui atsipirko. Bėgikas tiki, kad ši pergalė tapo lūžio tašku. 

„Aš kaip tik pamačiau kur klaidas padariau, ko nepadariau, ką galėjau daryti geriau ir žinojau, kad galiu bėgti greičiau. Išsikalbėjus su draugu, Tomu Želionimi ir pasidalinus slaptomis svajonėmis apie olimpiadą, pradėjome „Olimpinės svajonės projektą“. Pradėjome garsiai svajoti apie olimpiadą, olimpiados normatyvą. Nors jis buvo tikrai aukštas ir buvo ganėtinai sunku patikėti, kad galėčiau tai pasiekti. Visgi niekas iki to normatyvo nepriartėdavo, bet giliai širdyje tikėjau. Tikėjau, kad įmanoma bėgti greičiau nei 2 val. 15 minučių. Norėjau to“.  – prisiminė Remigijus.

Apibendrindamas savo patirtį olimpietis teigė, kad jo kelias nebuvo lengvas ar rožėmis klotas. Per tuos metus pasitaikė visko: nuopuolių, traumų, prastų ir gerų rezultatų. Bet, kaip jis sako - „niekada nepasidaviau, kad ir kaip nesisektų, ar nesibėga“.

Remigijus Kančys savo jėgas šiemet vėl planuoja išbandyti ir penktojo „Citadele Kauno maratono“ metu. Renginyje jis jau yra dalyvavęs tris kartus, ir visus lipo ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio. 2013 metas – 10 km, 2014 ir 2015 metais – pusės maratono. Kurią distanciją rinksis šiemet, dar neatskleidžia.