Lina Daugėlaitė | 2010 m. kovo 1 d. 13:55 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Olimpinis bagažas iš Vankuverio
2010 metų Vankuverio olimpiada baigėsi. Vertinant Lietuvos sportininkų pasirodymą olimpinėse žaidynėse pliusai pranoksta minusus
SLIDINĖJIMAS
NUOMONĖ. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas: „Slidinėjimo sporto vadovams teks apsispręsti, kuo jie remsis ateityje: ar senais, bet jau beveik savo galimybių ribą pasiekusiais lyderiais Irina Terentjeva ir Aleksejumi Novoselskiu, ar daugiau dėmesio skirs šių žaidynių debiutantams Mantui Stroliai ir Modestui Vaičiuliui.“
Dukart daugiau. Vankuverio olimpinėse žaidynėse dalyvavo dvigubai daugiau slidininkų nei Turine. Prie rinktinės senbuvių – jau trečiose žaidynėse dalyvavusios I. Terentjevos ir antrose žaidynėse startavusio A. Novoselskio – prisidėjo du jauni perspektyvūs sportininkai – M. Strolia ir M. Vaičiulis.
Konkurencija. Žaidynių debiutantai – rimti rinktinės senbuvių konkurentai. Jaunieji slidininkai buvo greitesni sprinto lenktynėse, per Lietuvos trenerių trims mūsų vyrams surengtas tarpusavio varžybas būtent debiutantai iškovojo teisę dalyvauti ir komandinėje sprinto estafetėje, už borto palikdami A. Novoselskį.
Planai. A. Novoselskiui keltas uždavinys – užimti vieną iš 40–55 vietų, M. Stroliai – 40–60, o M. Vaičiuliui – 45–65. Sprinto lenktynėse (1,6 km) slidininkai planus įvykdė. Aukščiausią vietą iš trijulės – 46-ą – užėmė M. Strolia. Beje, po finišo jis teigė, kad sau išsikeltų uždavinių neįvykdė... A. Novoselskis liko 53-ias (Turine sprinto rungtyje užėmė 59-ą vietą), M. Vaičiulis – 54-as. Iš viso sprinte lenktyniavo 62 sportininkai.
Komanda. Pirmą kartą Lietuva olimpinėse žaidynėse turėjo savo slidininkų komandą, kuri dalyvavo komandinio sprinto estafetėje. Sportininkams keičiant vienas kitą po tris kartus teko įveikti 1,6 km atkarpas, iš viso – 9,6 kilometro. Varžybose dalyvavo 22 duetai. Finišo tiesiojoje penkiomis šimtosiomis sekundėmis M. Stroliai pavyko aplenkti pajėgius kinus ir lietuviai užėmė 18-ą vietą. M. Vaičiulis ir M. Strolia už nugaros paliko keturias komandas.
Pirmas. Gal tai buvo ir nelabai protinga, bet matyti lyderiaujantį Lietuvos slidininką buvo gražu ir neįprasta – beveik pirmą ratą per komandines sprinto lenktynes M. Strolia šliuožė grupės priešakyje. Lietuvos misijos vadovės Vidos Vencienės nuomone, M. Strolia ir M. Vaičiulis turėtų atsiskleisti dar po ketverių metų Sočio olimpinėse žaidynėse.
Ambicijos. Trečiąkart per savo karjerą olimpinėse slidinėjimo trasose savo jėgas išbandžiusi I. Terentjeva pareiškė, kad pasiekti rezultatai jos netenkina ir kad Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvaus tik su ta sąlyga, jeigu matys, kad gali užimti gerokai aukštesnę vietą nei šiose ar dar ankstesnėse žaidynėse. Tokio ambicingo pareiškimo turbūt laukė daug kas ir jau ilgai.
Amžius. Kaip slidininkai, mūsiškių ketvertas dar labai jaunas – amžiaus vidurkis – 24 metai. Jauniausias– 21-ų M. Vaičiulis. Kaip žinome, slidinėjimo sporte paprastai geresnių rezultatų pasiekia brandesni sportininkai.
Populiariausia. Populiariausia Vankuveryje buvo delegacijos vadovė V. Vencienė, prieš 22 dvejus metus toje pačioje Kanadoje, Kalgaryje, tapusi olimpine slidinėjimo čempione ir bronzos medalininke. V. Vencienę kalbino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žurnalistai.
Senbuviai. Pagal rezultatus ir ambicijas rinktinės senbuviai I. Terentjeva ir A. Novoselskis akivaizdžiai ima nusileisti naujokams.
Regresas. Rinktinės senbuvei I. Terentjevai keltas uždavinys – užimti vieną iš 35–40 vietų. Išbandžiusi jėgas dviejose distancijose slidininkė jai keltų užduočių neįvykdė. Dalyvaudama 10 km lenktynėse Irina liko 64-a iš 78 dalyvių, o 1,4 km sprinto klasikiniu stiliumi lenktynėse ji buvo 49-a tarp 54 dalyvių. Turine I. Terentjevos rezultatai buvo tokie: sprintas – 37-a vieta, 7,7 x 7,5 km persekiojimo lenktynės – 53-ia, 30 km bendro starto lenktynių nebaigė.
„Progresas“. A. Novoselskis dalyvavo 15 km lenktynėse. Iš 96 varžovų jis buvo 71-as. Toli nuo planuotų 40–55 vietų. Kita vertus, Turine A. Novoselskis šios distancijos nebaigė.
BIATLONAS
NUOMONĖ. LTOK prezidentas A. Poviliūnas: „Galvojant apie ateitį, nerimą kelia tai, ar galėsime Dianai finansiškai padėti tiek, kiek reikia tokio meistriškumo sportininkei. Be to, neaišku, ar Latvijos specialistai sutiks toliau su ja dirbti, nes Vankuveryje ji lenkė tos šalies sportininkes. Turime jaunų ir gabių biatlonininkų vyrų. Gal bendromis jėgomis pavyks sudaryti normalias sąlygas sportuoti Dianai ir tobulėjančiam jaunimui?“
Stabilumas. Diana įrodė, kad įsitvirto stipriausių pasaulio biatlonininkių elitiniame „divizione“. Turino olimpinėse žaidynėse daug kam netikėtai „iššovusi“ ir užėmusi aukštą 18-ą vietą 7,5 km sprinto lenktynėse, 15 km asmeninėse lenktynėse ji buvo tik 66-a. Vankuveryje D. Rasimovičiūtė į pirmą dvidešimtuką nepateko, tačiau trejose varžybose užimtos vietos rodo sportininkės stabilumą ir brandą: sprinto varžybose Diana buvo 25-a, 10 km persekiojimo lenktynėse – 34-a, 15 km asmeninėse varžybose – 30-a. Turine sprinto lenktynėse užėmė 18-ą vietą, 10 km persekiojimo lenktynėse – 27-ą, 15 km asmeninėse varžybose – 66-ą.
Planai. „Popierinius“ planus D. Rasimovičiūtė įvykdė iš dalies – jai keltas uždavinys užimti vieną iš 8–25 vietų. Vis dėlto turint omenyje, kad jos užimtos vietos netoli nuo planuotų ir kad sportininkė pademonstravo stabilumą, planus galima „užskaityti“.
Amžius. Vasario 25 d. biatlonininkei D. Rasimovičiūtei sukako 26-eri. Kaip biatloninkė, ji dar turi kur augti.
Šūviai. Norint laimėti medalį, reikia šaudyti be klaidų. Taip po paskutinio finišo sakė pati Diana. Jeigu ne trys klaidos šaudykloje, per 15 km asmenines lenktynes Lietuvos biatlonininkė būtų iškovojusi sidabro medalį. Šaudyti šaudyti ir dar kartą šaudyti.
Vienintelė. Turine turėjome du šios sporto šakos atstovus – D. Rasimovičiūtę ir Karolį Zlatkauską. Vankuveryje Lietuvai atstovavo vienintelė Diana. Guodžia tai, kad turime stiprų rezervą – jauniuosius Tomą Kaukėną, Mindaugą Kavoliūną, Karolį Dambrovskį, kurie, tikėkimės, po ketverių metų Sočyje parodys, ko verti.
KALNŲ SLIDINĖJIMAS
Vienas. „Kalnų“ valstybė Lietuva į olimpines žaidynes tradiciškai delegavo kalnų slidininką. Tiesa, Vitalijus Rumiancevas vienas buvo Turine, vienas ir Vankuveryje.
Planai. Prieš žaidynes keltas uždavinys – viena iš 40–55 vietų. Po sunkios kelio traumos, dėl kurios pusantrų metų negalėjo stotis ant slidžių, į didįjį sportą grįžusiam kalnų slidininkui Vankuveryje sekėsi neblogai: slalomo milžino varžybose į startą stojo 103 sportininkai, V. Rumiancevas užėmė 59-ą vietą. Beje, slalomo milžino rungtyje prieš ketverius metus Turine jis buvo diskvalifikuotas. Vankuverio olimpinėje slalomo trasoje Vitalijus finišo nepasiekė.
Amžius. Kaip ir visi Lietuvos olimpiečiai, V. Rumiancevas su „rezervu“ – jam tik 25-eri.
DAILUSIS ČIUOŽIMAS
NUOMONĖ. LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas: „Ar išliks ši pora ateityje ir ar ji dar garsins Lietuvos vardą, priklausys nuo politinių sprendimų. Mano žiniomis, išsprendus dvigubos pilietybės klausimą, Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas rengtųsi Sočio žaidynėms 2014 metais.“
Pilietybė. Olimpinis kelialapis buvo, čiuožėjų poros olimpinėse žaidynėse – ne. Kadangi amerikietei K. Copely nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė, ji ir D. Stagniūnas neteko teisės pasirodyti ant olimpinio Vankuverio ledo. Tai pirmas kartas per nepriklausomos Lietuvos istoriją, kai mūsų šaliai neatstovavo dailiojo čiuožimo pora.