Sporto mokykloms - kritikos lavina

Pakvietę sporto žurnalistus kartu papusryčiauti, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai pasidalijo mintimis apie jaunųjų Lietuvos futbolininkų ugdymo spragas. LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus ir nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas negailestingai kritikavo sporto mokyklų veiklą ir išreiškė viltį, kad ateityje didesnį dėmesį vaikų ugdymui skirs patys futbolo klubai. Pateikiame pasisakymų ištraukas.

APIE SPORTO MOKYKLAS

L.Varanavičius: Yra darbų, kuriuos reikėtų padaryti, bet futbolo federacija nepajėgi to padaryti. Šiandien yra tokia situacija, kad neturime visiškai jokios įtakos vaikų ruošimui sporto mokyklose, iš kurių jie ateina į Nacionalinę akademiją.

Yra tarybinė sporto mokyklų sistema, kuri niekuo nepasikeitė nuo to, kas buvo prieš dvidešimt metų. Išskyrus tai, kad jos dabar dirba be jokios priežiūros. Jei tarybiniais metais mokyklas testuodavo, tikrindavo, reikėdavo kažkam atsiskaityti, tai šiandien sporto mokyklos yra niekam neatskaitingos. Deja, tokia yra realybė.

Šiuo metu šeši tūkstančiai vaikų yra sporto mokyklose, pavaldžiose savivaldybėms, ir tik apie du tūkstančiai – klubuose. Per metus vidutiniškai vienam vaikui sporto mokyklose išleidžiama apie 4000 litų valstybinių lėšų, tuo tarpu, pavyzdžiui, Gargždų „Bangos“ klube – 1000 litų.

S.Stankus: Kai ieškome kaltų, kodėl nėra rezultatų, problema atsiremia į sistemą. Matome aiškią tendeciją – vaikų skaičius sulig kiekviena amžiaus grupe kylant į viršų mažėja. Sporto mokyklose viskas paremta valandų skaičiumi, o tai riboja masiškumą.

Sporto mokyklose svarbiausia – užimtumas, iš trenerių nereikalaujama meistriškumo. Treneriui svarbiausia laiku ateiti į darbą ir laiku išeiti. Bet treneris yra kūrybinis asmuo. Neužtenka standartiniais pratimais užimti vaikų.

Esame parengę ir pateikę daug metodinės medžiagos, kaip dirbti su įvairių amžiaus grupių vaikais. Išnagrinėjome treniravimo ypatumus, išleidome leidinių, kaip futbolą integruoti futbolo lavinimo pamokose. Pasiūlėme varžybų sistemą tokią, kokia yra Vakarų Europoje, kur vaikai žaidžia su atitinkamai mažesniu kamuoliu, mažose aikštelėse, o jauniausi tiesiog mėgaujasi žaidimu neakcentuojant rezultato. Tačiau valstybinių sporto mokyklų vadovai ir treneriai nėra suinteresuoti dirbti pagal šią sistemą.

R.Žutautas: Lietuviai džiaugiasi, kai kaimyno stogas dega. Taip ir futbole. Kai atidarėme Akademiją, visų mokyklų tikslas tapo vienas – bet kokia kaina įveikti Akademiją. Visi žiūri į rezultatą. Niekas nežiūri į bendrą tikslą – auginti pamainą. Vyksta karas. Prisisteigė „n“ mokyklų, kurioms svarbiausia nugalėti, o ne ugdyti.

Normalu, kad tas varžymąsis atsiranda vyresnėse amžiaus grupėse, tačiau tai neturi vykti mažųjų sąskaita. Kai iš grupės 6-9 metų vaikų gauna žaisti vos pusė, likusieji greitai nusivilia ir meta treniruotes, o mes prarandame potencialius talentus.

Ką padarė užsienyje? Vaikų varžybose visiškai nustojo skaičiuoti rezultatą. Nėra skaičių, nėra turnyrinių lentelių. Jie tiesiog žaidžia. Penkias minutes vieni, penkias minutes – kiti. Tai šiemet įgyvendinome ir Gargžduose. Man nesvarbu, kad mūsų vaikai pralaimi 0:20, svarbiausia, kad jie žaidžia ir tobulėja.

 

APIE KLUBUS

S.Stankus: Sporto mokyklos niekaip negali pakelti masiškumo. Yra duotas valandų skaičius ir viskas. Tuo tarpu privačios mokyklos gali išsilaikyti tik Vilniuje, nes tokias mokyklas savo pinigais dotuoja tėvai, rajonuose pakankamai lėšų neįmanoma surinkti.

Norėjome sekti Vakarų pavyzdžiu – skatinti klubus auginti pamainą. Buvo laikai, kai klubai turėjo nemažai pinigų, ir galėjo pradėti tai daryti. Bet – ne, jie nenorėjo. Jie ignoravo mūsų pasiūlymus, nes lengviausia – sudaryti kontraktą su sporto mokykla, taip atitikti licencijavimo reikalavimus ir imti jaunus žaidėjus iš ten. Šiuo metu tėra tik vienas kitas klubas, kuriam rūpi pačiam ugdyti jaunimą.

L.Varanavičius: Negalima sakyti, kad klubai visiškai to nenori. Tendencija atsiranda. Atsiranda kitokio tipo klubai. Klubai, kurie pradeda visai kitaip mąstyti. Tai – Gargždai, Mažeikiai, Marijampolė, Vilniaus „Žalgiris“. Kiekvienas normalus klubas turi turėti penkiolika komandų – dešimt įvairaus amžiaus berniukų, dvi mergaičių, vieną veteranų, be abejo, pagrindinę ir dublerių. Gargždai šiandien beveik tai turi.

Nėra paslaptis, šiandien turime problemą su dviem aukščiausios lygos klubais – „Šiauliais“ ir „Ekranu“, kurie visais įmanomais būdais stengiasi išvengti būtinybės auginti savo vaikus. Tačiau kitąmet jiems išimčių nebus. Pasirašė sutartis su sporto mokyklomis, bet buvo pasakyta, kad tai – paskutiniai metai.

Licencijavimą pradėjome prieš penkis metus. Tuo metu buvo tik pageidaujama, kad klubai turėtų vaikų komandas. Šiais metais buvo penki klubai, turintys vaikų sekcijas, kitąmet bus šeši. Taip tą skaičių didinsime, kol pasieksime mus tenkinantį. Galiausiai klubai, kurie to nedarys – negaus licencijų.

APIE AKADEMIJĄ

S.Stankus: Kodėl buksuoja Akademija? Nes Akademija gauna futbolininkus be elementarių futbolo pagrindų ir turi gaišti laiką pradmenims, užuot tobulinusi jų įgūdžius ir ruošdama juos suaugusiųjų futbolui. Iki 12 metų būsimiesiems žaidėjams turėtų būti diegiami futbolo pagrindai, nuo 12 iki 15 metų vykti tobulinimo procesas, nuo 15-18 metų ugdomas meistriškumas. Jei treneriai padaro klaidų pirmose pakopose, tai atsiliepia žaidėjams kitose.

Be to, kiekvienoje pakopoje turi dirbti kiti treneriai. Pas mus tas pats treneris dirba su vaikais nuo 6 iki 18 metų. Jokioje futbolo šalyje taip nėra. Negali treneris dirbti su aštuoniolikmečiais, o šiems baigus mokyklą vėl grįžti prie šešiamečių. Tai visai kita specifika, kiti reikalavimai.

Akdemija gaišta laiką taisydama sporto mokyklų darbo spragas, todėl federacija įgyvendins naują futbolo talentų paieškos ir rengimo programą, kuri padės paruošti vaikus prieš jiems ateinant į Akademiją.

L.Varanavičius: Išties, realybė yra tokia, kad tuos vaikus, kuriuos sporto mokyklos ruošia nuo šešerių metų, atėjusius į Akademiją reikia iš naujo mokinti žaisti futbolą. Tai yra pasekmė to, kad mes neturime jokios įtakos sporto mokykloms. Iš klubų ateina kitokie vaikai. Bet klubai su vaikais, dėka licencijavimo, pradėjo dirbti tik prieš 3-4 metus. Iš pradžių per prievartą, vėliau atsirado ir gražių iniciatyvų.

Mūsų kaltė, kad tikėjome, jog su sporto mokyklomis galima dirbti kartu ir pasiekti rezultatą. Išties, galvojome, kad sporto mokyklų vadovai suinteresuoti auginti vaikus. Deja, supratome, kad pakeisti sistemą yra beviltiška. Dabar nebebandome to daryti. Sporto mokyklų interesas vienas – laimėti čempionatą ir gauti aukštesnę tarifikaciją. Taip, tai buvo ir sovietmečiu, bet tuomet buvo ir tam tikra atskaitomybė.

Futbolo strategijoje parašyta, kad viską turime statyti ant klubinės sistemos. Nėra vilties pakeisti sporto mokyklų sistemą. Sistema yra ydinga, bet jei valstybei ji tinka – mes nebandysime kovoti su valstybe ir keisti valstybinę sistemą. Egzistuoja nusistatymai, nenoras, korupciniai mechanizmai, kuriuose nenorime dalyvauti.

Konsultuodamiesi su FIFA paruošėme talentų rengimo programą, ketveriems metams gavome finansavimą – 400 tūkst. JAV dolerių. Tai nėra dideli pinigai, bet ši programa leis atsverti tą situaciją, bent kol atsiras popamokinio ugdymo krepšeliai ir didesnis klubų noras ugdyti savus žaidėjus.

* * *

Plačiau apie futbolo talentų paieškos ir rengimo programą

Programoje didesnis dėmesys bus skiriamas šalies regionams, individualiems talentingų sportininkų gebėjimams ankstyvame amžiuje vystyti ir jų trenerių kvalifikacijai kelti. Kasmet šalies regionuose bus atliekama gabiausiųjų futbolininkų atranka - futbolo specialistai stebės ir vertins jaunuolių žaidybinius ir individualius gebėjimu, atrinktiems futbolininkams sudarys individualią rengimo programą ir stebės, kaip jie tobulėja. Geriausiems treneriams bus siūloma ne tik kvalifikacijos kėlimo, bet ir papildoma finansinio motyvavimo sistema. Gabiausi ir labiausiai patobulėję sportininkai bus kviečiami į Nacionalinę futbolo akademiją. Rengiant šią programą buvo konsultuotasi su įvairiais specialistais, analizuojama geriausia vaikų ir jaunimo rengimo praktika kitose Europos šalyse. Šią savaitę FIFA vykusiame „Goal“ komiteto posėdyje jai buvo pritarta ir skirtas finansavimas ketveriems metams.