Ketvirtas varžovas - neparanki Japonija

Po pirmojo pralaimėjimo trečiadienį, Lietuvos rinktinė į pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovas sugrįš jau penktadienį. Po nesėkmės prieš britus, lietuviai lengvesnių rungtynių tikėtis negali – kita mūsų šalies varžovė, pralaimėjimų vis dar nepatyrusi Japonijos rinktinė. Būtent šių ekipų akistata pradės ketvirtąjį čempionato turą, o prieš 14:30 val. Lietuvos laiku įvyksiančią dvikovą siūlome atidžiau pasižiūrėti į tai, koks varžovas mūsų laukia penktadienio mače.
 
Japonų pasiekimai pasaulio čempionatuose
 
Į pirmą savo pasaulio čempionatą japonai išvyko dar 1930 metais, kai pralaimėję ketvirtfinalio mačą, galutinėje rikiuotėje pasaulyje jie liko šešti. Antrą kartą planetos pirmenybėse jie dalyvavo 1957 metais, kai užėmė aštuntąją vietą, tačiau po šių pirmenybių į aukščiausio rango ledo ritulio turnyrą jiems sugrįžti pavyko tik 1998 metais.
 
Verta pastebėti, kad į elitinį turnyrą Japonijos rinktinė pateko tik dėl palankios geografinės padėties. Keičiantis pasaulio čempionato sistemai, buvo nuspręsta, jog viena vieta elitiniame turnyre priklausys Azijos atstovams. Būtent japonai buvo stipriausi savo regione, tad iki tol vos trečiame pagal stiprumą planetos divizione rungtyniavusiems azijiečiams atsirado galimybė sudalyvauti pasaulio pirmenybėse.
 
Nenuostabu, kad staiga pakilus pora lygmenų į viršų, japonams pasaulio pirmenybėse sekėsi nekaip. Visgi, net ir likdami be pergalių Azijos atstovai galėjo džiaugtis ta pačia taisykle, kuri elitiniame divizione garantavo vieną vietą šalims iš šio regiono. Galiausiai, po to kai net penkis čempionatus iš eilės Japonijos rinktinė liko paskutinė, pasaulio čempionato rengėjai nusprendė, jog tam reikia užkirsti kelią ir nusprendė panaikinti taisyklę, kuri leisdavo japonams be konkurencijos išlikti elitiniame divizione. Pirmą kartą pajutę grėsmę iškristi, Japonijos ledo ritulininkai sužaidė geriausią savo čempionatą, du kartus sužaisdami lygiosiomis ir aplenkdami prancūzus, tačiau tai išlikti elitiniame divizione nepadėjo – priešpaskutinę vietą užėmę japonai ilgam atsisveikino su šio rango varžybomis. Iš vis per 1998-2004 metus, Japonijos rinktinė septynis kartus varžėsi elitiniame divizione. Pergalių azijiečiams iškovoti taip ir nepavyko, keturis kartus rungtynės baigėsi lygiosiomis, o 32 susitikimuose jiems teko pripažinti varžovų pranašumą.
 
Patirtis aukščiausio rango turnyruose japonams nepadėjo ir iškritus į pirmąjį divizioną. Geriausias jų pasiekimas jame – šešis kartus iškovoti bronzos medaliai, iš kurių paskutiniais jie džiaugėsi 2014 metais. Galiausiai pernai penkias nesėkmes patyrę japonai turėjo atsisveikinti ir su IA divizionu, iškrisdami į IB pirmenybes, iš kurių pakilti atgal jie bando sėkmingai kaudamiesi Belfaste vykstančiame čempionate.
 
Paskutinių 3 pirmenybių rezultatai:
2014 metai: 10 taškų – 3 vieta IA divizione;
2015 metai: 6 taškai – 4 vieta IA divizione;
2016 metai: 0 taškų – 6 vieta IA divizione.

Ką sako tarpusavio dvikovų istorija?
 
Pirmoji šių rinktinių tarpusavio akistata įvyko prieš lygiai dvidešimt metų, kai japonai savo pranašumą įrodė laimėdami 3:0. Būtent po šio sezono dėl palankios naujosios sistemos japonams atsivėrė kelias į elitinį divizioną, tad kitos šių rinktinių akistatos teko laukti daugiau nei dešimt metų.
 
Galimybę dar kartą išmėginti savo jėgas tarpusavyje šios ekipos gavo 2008 metais. Pasipriešinti varžovams mūsų šalies atstovams ir vėl nepavyko – pralaimėta 0:5. Kovoti su japonais galimybę Lietuvos rinktinė turėjo ir dar du metus iš eilės, tačiau ir tuose susitikimuose pranašesni buvo azijiečiai. 2009 metais jie laimėjo 5:1, o 2010 metų dvikovoje jie džiaugėsi pergale 7:1.
 
Iš viso šios rinktinės tarpusavyje susitiko keturis kartus, visus juos pasaulio čempionatų metu. Visas keturias tarpusavio dvikovas laimėjo japonai. Itin nepalankus mūsų šalies rinktinei ir bendras įmuštų praleistų įvarčių santykis – 2:20.
 
Paskutinių 3 dvikovų rezultatai:
2008 metai: Lietuva – Japonija 0:5;
2009 metai: Lietuva – Japonija 1:5;
2010 metai: Lietuva – Japonija 1:7.
Varžovų sudėties analizė:
 
Vidutinis varžovų amžius: 26,14 metai (Lietuvos rinktinės – 24,23 metai);
Vidutinis varžovų ūgis: 178,09 cm (Lietuvos rinktinės – 185,5 cm);
Vidutinis varžovų svoris: 78,41 kg (Lietuvos rinktinės – 83,5 kg).
 
Visi 22 Japonijos rinktinės žaidėjai rungtyniauja savo šalies klubuose.
 
Japonų sudėtyje yra septyni į pirmą pasaulio čempionatą atvykę ledo ritulininkai. Trims iš jų (Masahito Nishiwaki, Daisuke Obara ir Go Tanaka) tai bus jubiliejinės dešimtosios pirmenybės, o šie trys puolėjai pagal šį rezultatą pirmauja tarp savo rinktinės žaidėjų.
 
Japonijos rinktinėje yra du žaidėjai, kurie yra 20-ies metų arba jaunesni. Septyniems šios rinktinės žaidėjams jau yra daugiau nei 30 metų.
 
Daugiausiai savo atstovų į Japonijos rinktinę delegavo „Oji Eagles“ ekipa. Jai praėjusį sezoną atstovavo septyni į nacionalinę komandą patekę ledo ritulininkai.
 
Iš viso, iki šių pirmenybių starto, Japonijos rinktinės nariai kartu buvo nuvykę į 72 pasaulio pirmenybes, per kurias buvo sužaidę 339 susitikimus ir pasižymėję 55 įvarčiais bei 65 rezultatyviais perdavimais (120 taškų).
 
Stipriosios ir silpnosios varžovų pusės
 
Iš visų šiose pirmenybėse dalyvaujančių rinktinių japonai labiausiai išsiskiria savo greičiu. Negana to, jie taip yra ir techniški, o greiti ir puikiai ritulį valdantys Japonijos rinktinės žaidėjai gali sėkmingai tiek pabėgti į greitas atakas, tiek individualiais veiksmais įveikti varžovų gynėjus pozicinėse atakose.
 
Nepaisant puikaus japonų techninio arsenalo, šios rinktinės žaidėjai beveik niekada nepiknaudžiauja nereikalingais individualiais veiksmais. Japonijos rinktinė žaidžia komandiniais veiksmais paremtą žaidimą, jų atakose galima išvysti labai daug perdavimų, o geras tarpusavio supratimas leidžia tiksliai skirstyti ritulį ir puikiais perdavimais sudaryti didelių problemų varžovų gynybai bei kurti progas.
 
Dažnai gerą galimybę metimui japonai iškeičia į perdavimą, po kurio kitas jų žaidėjas atsiduria dar geresnėje situacijoje, tad gynyboje jų varžovams reikia būti itin atidiems. Smūgiuodami Japonijos rinktinės žaidėjai stengiasi būti preciziškai tikslūs, todėl lengvų grobių oponentų vartininkui žaidžiant su jais tikėtis neverta.
 
Japonijos rinktinės treneris sėkmingai manevruoja visais savo sudėtyje esančiais žaidėjais, o tai leidžia japonams visų rungtynių metu išlaikyti intensyvų tempą bei nuolatinį spaudimą varžovams. Tam labai padeda ir tai, jog Japonijos rinktinėje žaidimo kokybė per daug nesiskiria tiek žaidžiant pirmąjai, tiek ketvirtąjai ledo ritulininkų grandžiai.
 
Dažniausiai prieš greitą japonų žaidimą priešininkai bando taikyti kietą ir kontaktinį žaidimą, tačiau tokia taktika taip pat ne visada atneša norimą rezultatą. Net ir kietas varžovų žaidimas nenukreipia Japonijos rinktinės žaidėjų nuo jų žaidimo plano, o per daug agresyvus bandymas sustabdyti japonus gali atnešti daugybę baudos minučių, kurias išnaudoti Azijos atstovai tikrai moka. Sukurti pergalingą žaidimo planą prieš rungtynes su Japonija šiame turnyre dar nepavyko nė vienai rinktinei, o Berndui Haakei ir jo trenerių štabui prieš šį mačą taip pat tikrai nebuvo lengva.
 


Priešininkų žaidėjai į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį
 
Japonijos rinktinė į čempionatą atvyko tikėdamasi, jog patyrę šios rinktinės žaidėjai duos tinkamą pavyzdį naujokams ir taps svarbiausiais šios rinktinės ginklais. Bent jau po trijų turų, jie lyderio vardą ir trenerių pasitikėjimą pateisina su kaupu.
 
Vartuose užtikrinai rungtyniauja garsiausias Japonijos rinktinės žaidėjas Yutaka Fukufuji (žaidžiantis 29 numeriu pažymėtais marškinėliais). 34-erių metų veteranas pasižymėjo už Atlanto – 2004 metais buvo pašauktas NHL naujokų biržoje, o 2006-2007 metų sezone jis net ir debiutavo šioje lygoje atstovaudamas Los Andželo „Kings“ ekipai. Visgi pajėgiausioje planetos lygoje jam sublizgėti nepavyko (per 4 sužaistus mačus atremta 83,7% metimų), o daug progų jis nesulaukė ir AHL pirmenybėse, kur aikštėje pasirodė vos 7 kartus. Galiausiai, po kelių sezonų trečioje pagal stiprumą Amerikos lygoje (ECHL), jis nusprendė palikti Ameriką, o pastrauosius du sezonus rungtyniavo Azijos lygoje. 93,5% varžovų metimų šį turnyrą atremiantis veteranas yra vienas iš pretendentų tapti geriausiu viso čempionato vartininku.
 
Gynybos linijoje pagrindinį vaidmenį atlieka Yosuke Haga (žaidžiantis 23 numeriu pažymėtais marškinėliais). Šis žaidėjas ne tik sugeba puikiai gintis nepažeisdamas taisyklių, tačiau ir yra labai pavojingas atakuojant. Tai 30-metis įrodė ir Azijos lygoje, kur buvo vienas iš rezultatyviausių pirmenybių gynėjų, ir šiame čempionate, per pirmus tris turus spėjęs atlikti tris rezultatyvius perdavimus.
 
Puolėjų grandyje svarbiausius vaidmenis taip pat atlieka veteranai. Vyriausias šios rinktinės žaidėjas – Daisuke Obara (žaidžiantis 16 numeriu pažymėtais marškinėliais), per pirmus tris šio čempionato turus įrodė, jog amžius jam ne kliūtis. 35-erių metų ledo ritulininkas žaidžia geriausią savo čempionatą atstovajant Japonijos rinktinei, o per tris turus jau spėjo surinkti 7 taškus (4 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai). Šis patyręs žaidėjas atlieka labai svarbų vaidmenį savo rinktinėje, kai ji žaidžia daugumoje, o du jo įvarčiai turint kiekybinę persvarą tik dar kartą patvirtina tai, jog jo palikti laisvo nederėtų.
 
Puikiai D. Obarai talkina kitas patyręs žaidėjas – Hiroki Ueno (žaidžiantis 27 numeriu pažymėtais marškinėliais). 31-erių metų puolėjas baudė tiek Nyderlandų, tiek Kroatijos rinktinę (abiems pelnė po įvartį ir atliko po du rezultatyvius perdavimus) ir rezultatyviausių žaidėjų sąraše atsilieka tik jau nuo minėto komandos draugo. Visą savo karjerą gimtinėje praleidęs H. Ueno gali pasigirti puikiu susižaidimu su kitais Japonijos rinktinės veteranais, o tai puikiai atsispindi aikštėje, padedant japonams kurti pavojingas progas prie varžovų vartų.
 
Kalbant apie japonų puolimą negalima pamiršti ir dviejų jaunųjų šios rinktinės talentų – Yushiroh Hirano (žaidžiančio 26 numeriu pažymėtais marškinėliais) ir Yuri Terao (žaidžiančio 13 numeriu pažymėtais marškinėliais). Abu šie žaidėjai nors ir demonstruoja kiek skirtingą žaidimą, tačiau ir turi panašumų – išbandę savo jėgas užsienyje jie prieš praėjusį sezoną sugrįžo į gimtinę ir rungtyniavo Azijos lygoje.
 
Y. Hirano neblogai sekėsi tiek aukščiausioje Švedijos jaunimo lygoje (26 taškai per 37 susitikimus), tiek stipriausiame Amerikos jaunimo čempionate – USHL (46 taškai per 54 susitikimus). 21-erių metų žaidėjas, skirtingai nuo vienmečio jo kolegos, jau turi ir pasaulio čempionatų patirties – tai jau trečiosios šio puolėjo pasaulio pirmenybės. Jų metu jis demonstruoja stabilų ir rezultatyvų žaidimą (1 įvartis, 4 rezultatyvūs perdavimai – 5 taškai).
 
Tuo tarpu Y. Terao yra vienas iš greičiausių žaidėjų visoje Azijoje. Vos 171 cm ūgio ledo ritulininkas įsibėgėja labai greitai, o dar vienas jo privalumas yra tai, jog jis sugeba pakeisti savo judėjimo kryptį nė kiek nesumažinandamas savo pasiekto greičio. Nepaisant nedidelio ūgio, šis puolėjas yra giriamas dėl savo bebaimiškumo ir puikiai dirbančių rankų, o savo vertę, kaip ir Y. Hirano, jis jau įrodė ir Amerikoje. Per savo sezoną USHL (40 taškų per 45 rungtynes) jis dar kartą patvirtino savo talentą, tačiau po sezono užsienyje jis nusprendė, jog jam karjerą geriausiai būtų tęsti gimtinėje. Šiose pirmenybėse Y. Terao vis dar neatskleidė visų savo geriausių savybių, tačiau be taškų taip pat neliko – per tris mačus atliko du rezultatyvius perdavimus.
 
Ką lems ši akistata
 
Šis susitikimas bus kur kas svarbesnis Lietuvos rinktinei. Tik pergalė išlaikytų bent jau teorines galimybes pasivaržyti dėl čempionato aukso, o pralaimėjus nebeliktų galimybių net ir pakovoti dėl sidabro. Negana to, jei kroatai mače su estais iškovos pergalę per pagrindinį rungtynių laiką, nesvarbu kaip susiklostytų šis susitikimas, mūsų šalies atstovai vis dar nebus garantuoti net ir dėl bronzos medalių.
 
Tuo tarpu Japonijos rinktinei net ir nesėkmė nesujauktų jų galimybių iškovoti auksą. Vienintelis skirtumas yra tai, jog laimėjus jiems norint aukso užtektų pergalės bet kokiu būdu, o nesėkmės ir likimo be taškų atveju, jiems reikėtų, priklausomai nuo Lietuvos ir Kroatijos mačo baigties, iškovoti pergalę arba tiesiog per pagrindinį laiką (jei lietuviai neiškovotų trijų taškų prieš kroatus), arba laimėti atitinkamu įvarčių santykiu (jei lietuviai per pagrindinį laiką įveiktų kroatus). Pergalė prieš lietuvius taip pat garantuotų jiems sidabro medalius, tačiau Japonijos rinktinė dar prieš šį čempionatą teigė, jog jų netenkins joks kitas rezultatas – tik auksas.
 
Įdomiausi faktai ir pastebėjimai prieš būsimą dvikovą
 
2015-2016 metų sezone du Japonijos žaidėjai rungtyniavo stipriausioje Amerikos jaunimo lygoje USHL ir ten tikrai nepasimetė – Yushiroh Hirano per sezoną surinko 46, o Yuri Terao 40 taškų. Visgi, net ir po sėkmingo sezono Amerikoje, jie abu nusprendė sugrįžti į gimtinę ir karjerą pratęsė Azijos lygoje;
 
Šiose rungtynėse susitiks aukščiausią sudėtį surinkusi Lietuvos rinktinė ir mažiausia šiame turnyre Japonijos rinktinė. Beje, Lietuvos rinktinėje rungtyniauja trys iš penkių aukščiausių šių pirmenybių žaidėjų, o japonų gretose yra trys iš penkių mažiausių šio čempionato ledo ritulininkų;
 
Šeši japonai jau yra žaidę prieš Lietuvos rinktinę ir visiems jiems šios dvikovos turėtų suteikti malonius prisiminimus. Jie ne tik iškovojo pergales, tačiau ir visi šeši per akistatas su lietuviais į savo sąskaitą įsirašė bent vieną tašką;
 
Dvikovose su japonais iš lietuvių geriausiai sekasi Povilui Vereniui. Lietuvos rinktinės puolėjas tiesiogiai prisidėjo prie abiejų per visą šių rinktinių istoriją pelnytų lietuvių įvarčių. 2009 metais pirmą kartą susitikęs su šiais Azijos atstovais jis pelnė pirmąjį įvartį į japonų vartus, o po metų jis tiksliai asistavo Mindaugo Kiero smūgiui, kuris antrą ir iki šiol paskutinį kartą nuginklavo šių varžovų vartininką;
 
Japonas Yutaka Fukufuji yra vienintelis šių rungtynių dalyvis, kuris gali pasigirti NHL patirtimi. 2004 metais jis 238 šaukimu buvo pakviestas į Los Andželo „Kings“ klubą, o po poros metų būtent šioje ekipoje jis sužaidė keturis mačus stipriausioje planetos lygoje;
 
Japonijos rinktinė yra vienintelė šiose pirmenybėse, kuri savo gretose neturi nė vieno legionieriaus;
 
Šiame mače pamatysime keturis iš šešių rezultatyviausių šių pirmenybių žaidėjų, po trijų čempionato turų;
 
21 iš 22 Japonijos rinktinės žaidėjų praėjusį sezoną varžėsi Azijos lygoje. Vienintelė išimtis – Keigo Minoshima, kuris rungtyniavo savo universiteto ekipoje, žaidžiančioje Japonijos pirmenybėse;
 
Japonijos rinktinės treneris Takahito Suzuki su savo auklėtiniais gali pasidalinti patirtimi, kaip įveikti lietuvius. Dar būdamas Japonijos rinktinės žaidėju, T. Suzuki rungtyniavo visose keturiose iki šiol įvykusiose Lietuvos ir Japonijos akistatose ir vusus keturis kartus džiaugėsi pergalėmis.