Kas išsidalins medalius?

 

Didžioji Britanija 2:4 Rumunija;

Kroatija 1:5 Lietuva;

Estija 4:3 Korėja (po pratęsimo).

 

Po nesėkmės trečiadienio rungtynėse su britais, Lietuvos rinktinei norint iškovoti šių pirmenybių aukso medalius reikėjo patiems laimėti savo mačus bei sulaukti pagalbos ir iš varžovų. Pirmosios pagalbos sulaukti pavyko - dovanėlę suteikė rytojaus oponentė Estija, kuri įveikdama Korėjos rinktinę supaprastino Lietuvių užduotis paskutiniąjame ture. Jei mūsų šalies rinktinė laimės prieš varžovus – jiems bus garantuoti bent sidabro medaliai, o Korėjos pergalė prieš Rumuniją atneštų taip trokštamus aukso medalius.

 

Tiesa, mūsų šalies rinktinė vis dar nėra užsitikrinusi šių pirmenybių medalių – nesėkmė ir Korėjos pergalė paskutiniame ture reikštų itin nemalonią čempionato pabaigą ir liūdesį užėmus ketvirtąją poziciją. Pateikiame visas galimas pirmenybių baigtis Lietuvos rinktinei:

 

Laimės prieš Estiją per pagrindinį rungtynių laiką, o Korėjos rinktinė nugalės Rumunijos ekipą;

Laimės prieš Estijos rinktinę po pratęsimo arba po baudinių serijos, o Korėjos rinktinė įveiks Rumuniją per pagrindinį rungtynių laiką.

 

Laimės prieš Estiją, tačiau Rumunija nugalės Korėjos rinktinę;

Pralaimės prieš Estiją po pratęsimo arba po baudinių serijos, o Korėjos rinktinė nelaimės prieš Rumuniją per pagrindinį rungtynių laiką.

Pralaimės prieš Estiją po pratęsimo arba po baudinių serijos, o Korėjos rinktinė per pagrindinį rungtynių laiką įveiks Rumuniją.

Pralaimės prieš Estiją per pagrindinį rungtynių laiką, o Korėjos rinktinė pralaimės prieš Rumuniją.

Pralaimės prieš Estiją per pagrindinį rungtynių laiką, o Korėjos rinktinė nugalės Rumuniją.

 

 

Smūgių kiekis dar negarantuoja pergalės. Rumunijos rinktinė jau trečią kartą iš eilės džiaugėsi svarbiais taškais, nepaisant to, jog varžovai daug dažniau grąsino jų vartams. Šį kartą dėka įspūdingo savo lyderio pasirodymo, apie kurio pasiekimus verta užsiminti atskirai, jie 4:2 įveikė Didžiosios Britanijos rinktinę, nepaisant to, jog toks rezultatas visiškai neatitiko rungtynėse vykusio žaidimo. Pirmąjame kėlinyje vyko lygus žaidimas, tačiau dvigubas Didžiosios Britanijos žaidėjų pašalinimas lėmė du staigius įvarčius, o netrukus varžovai pasižymėjo dar kartą ir trimis įvarčiais per nepilnas keturias minutes susikrovė įtininamą persvarą. Jos panaikinti britams nepadėjo ir visiškas dominavimas antrąjame ir trečiąjame kėlinyje. Per paskutinius du mačo kėlinius Didžiosios Britanijos rinktinė atliko beveik penkiais kartais daugiau smūgių (34 prieš 7), tačiau viskas ką jiems pavyko pasiekti, tai sumažinti deficitą iki minimumo, kurį vėliau dar kartą padidino rumunų įvartis iki mačo pabaigos likus kiek mažiau nei keturioms minutėms.

 

Britai per šį mačą netik atliko daugiau nei du kartus daugiau smūgių (46 prieš 18), tačiau ir laimėjo didžiąją dalį išmetimų (66,04%). Nepaisant visko, tai neatnešė jiems nė taško, o rumunų panašūs skaičiai nebeturėtų stebinti. Jie daugiau metimų varžovams leido atlikti tiek ir pergalingame mače su estais (24 metimai prieš varžovų 33), tiek ir itin svarbų tašką atnešusiame mače su lietuviais (21 metimas prieš varžovų 44).

 

„Vieno žmogaus armija“. Būtent tokiu vaizdingu pavadinimu galima nupiešti Rumunijos rinktinės puolimą rungtynėse prieš Didžiąją Britaniją. Fantastišką čempionatą žaidžiantis rumunų lyderis Andrei Vasile vienas pats pelnė keturis įvarčius ir nukalė itin svarbią pergalę savo šalies rinktinei. Iš viso jau 10 taškų (8 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai) surinkęs A. Vasile tiesiogiai įvarčiu ar rezultatyviu perdavimu prisidėjo prie 55,5% savo rinktinės įvarčių šiame čempionate, o jei atmestume vienintelį jam nenusisekusį susitikimą su estais, šis skaičius išaugtų iki stulbinančio 71%. Be viso ko kito, puolėjas yra ir labai efektyvus, o įvarčiais pasibaigia 36,36% rumuno smūgių.

 

„Nepramušama siena“. Rumunijos rinktinėje įspūdingai rungtyniauja ne tik A. Vasile – ne ką mažiau gražių žodžių nusipelno ir šios rinktinės vartininkas Orsas Adorjanas. Po mačo su lietuviais, kuriame jis nepaisant keturių praleistų įvarčių taip pat sužaidė tikrai geras rungtynes, Rumunijos rinktinės vartininko žaidime sunku surasti priekaištų – per paskutinius du mačus jis atrėmė net 97,5% visų varžovų metimų, o tokiais skaičiais pasigirti norėtų kiekvienas šios pozicijos žaidėjas. Puikiai atrodo ir jo statistika viso čempionato metu (94,89% atremtų metimų), o atimti iš jo geriausio vartininko titulą per paskutinį turą galėtų tik fatališkai nesėkmingas mačas su Korėjos rinktine.

 

Jauniausio čempionato žaidėjo blykstelėjimas. Į pasaulio čempionatą Eimantas Noreika išvyko būdamas vos 14 metų amžiaus ir nenuostabu, jog iš jauniausio pirmenybių žaidėjo niekas nereikalavo ir nesitikėjo įspūdingų pasirodymų. Visgi, kaip po mačo pripažino pats žaidėjas, jis turėjo kiek didesnių vilčių asmeniniuose pasirodymuose, kurias jam pavyko įgyvendinti sulaukus progos ir žaidybinio laiko susitikime su kroatais: du įvarčiai, rezultatyvus perdavimas, sumuštas Lietuvos jaunių rinktinės rekordas (E. Noreika tapo jauniausiu tris taškus per vieną mačą surinkusiu žaidėju Lietuvos rinktinių istorijoje) ir visiškai pelnytas geriausio mačo žaidėjo prizas. Tokio pasirodymo jaunąjam lietuviui nuo šiol gali pavydėti ir daugybė kur kas vyresnių šio čempionato žaidėjų.

 

Rumunijos fenomenas. Rumunijos rinktinė šį čempionatą stebina ne tik pergalėmis, tačiau ir savo tiksliu žaidimu. 18 įvarčių pelnę rumunai yra rezultatyviausi šiose pirmenybėse nepaisant to, jog pagal metimus jie lenkia vienintelę Kroatijos rinktinę. Tokia pati situacija ir su savo vartų gynyba – jie praleido mažiausiai įvarčių (7), nepaisant to, jog pagal į jų vartus atliktus metimus jie vėlgi lenkė tik autsaiderius kroatus.

 

Lietuvių „prakeiksmas“. Lietuvos rinktinei liko vienintelis mačas, per kurį jie bandys nutraukti užkeiktą ir jau 43 minutes ir 19 sekundžių besitesiančią seriją, per kurią jie vis dar nesugebėjo pasižymėti žaisdami daugumoje. Lietuvos rinktinei nepadeda ir tai, kad prieš juos varžovai dažniausiai pažeidžia taisykles, o kartais sėkmė nusisuka taip smarkiai, jog tuo patikėti darosi sunku ne tik mūsų rinktinei, tačiau ir prieš juos žaidžiantiems varžovams.

 

Rezultatyviausias žaidėjas. Rezultatyviausiu turnyro žaidėju yra jau ne kartą minėtas rumunas A. Vasile. 10 taškų surinkusį puolėją iš šio sosto išstumti galėtų tik fantastiškas kito žaidėjo pasirodymas paskutiniame ture. Arčiausiai lyderio įsitaisęs lietuvis Patrikas Misiukas, turintis 7 taškus. 6 taškus surinkęs britas Liamas Kirkas žengia trečias, o ketvirtąją-penktąją vieta dalijasi dar vienas britas Tyleris Cooperis ir lietuvis Egidijus Binkulis, kurių sąskaitoje yra po 5 taškus.

 

Geriausias vartininkas. Vartininkų statistikos kategorijose taip pat jaučiamas atotrūkis – Rumunijos rinktinės vartininką O. Adorjaną (94,89% atremtų metimų) pavyti daugiausiai galimybių turi lietuvis Elvinas Karla (92,79% atremtų metimų), tačiau jam prireiks ne tik puikaus žaidimo paskutiniame ture, tačiau ir Korėjos žaidėjų pagalbos tiksliai atakuojant į šios kategorijos lyderio vartus.

 

 

Rumunijos rinktinė po keturių turų yra vienintelė, kuri jau užsitikrino bent jau bronzos medalį. Bet kokia pergalė garantuotų rumunams auksą, o pralaimėjus po pratęsimo ar baudinių serijos jie lietuviams praradus taškų taip pat triumfuotų pirmenybėse. Jiems iškovojus tašką, o lietuviams laimėjus per pagrindinį laiką, rumunams tektų tenkintis sidabru, kurį jie lietuvių nesėkmės atveju gautų ir pralaimėję. Skaudžiausias scenarijus rumunams – pralaimėjimas Korėjai per pagrindinį laiką ir Lietuvos rinktinės pergalė, kas reikštų pirmenybių pabaigą su bronzos medaliais.

 

Korėjos rinktinė, taip pat kaip ir Lietuvos, dar gali užimti tiek pirmą, tiek ketvirtą poziciją. Auksą jiems garantuotų vienintelis scenarijus: pergalė prieš rumunus per pagrindinį laiką ir lietuvių nesėkmė mače su estais. Tiek lietuviams, tiek korėjiečiams laimėjus per pagrindinį laiką šeimininkai iškovotų sidarbą, kurį jie gautų ir tada, jei laimėtų po pratęsimo ar baudinių serijos, o kitame mače taip pat pratęsus rungtynes triumfuotų estai. Su bronza korėjiečiai liktų po savo nesėkmės, jei lietuviai iškovotų pergalę per pagrindinį laiką, arba estams iškovojus 3 taškus , o jiems patiems po pratęsimo ar baudinių serijos laimėjus savo susitikimą su Rumunija. Blogiausias scenarijus Korėjai – pralaimėjimas per pagrindinį laiką ir estų surinktas bent vienas taškas, kas lemtų jų nuosmukį iki ketvirtosios pozicijos.

 

Lietuvos rinktinės varžovė paskutiniame ture – Estijos rinktinė, dar pretenduoja į sidabrą. Jį ši Baltijos šalis iškovotų jei patys laimėtų, o Korėjos rinktinei nepavyktų iškovoti pergalės per pagrindinį laiką. Laimėjus Korėjai, pergalė per pagrindinį laiką  estams atneštų bronzą, kurią jie gautų ir tuo atveju, jei paskutiniame ture nelaimėtų per pagrindinį laiką, bet surinktų tašku daugiau nei korėjiečiai. Blogiausiai šį čempionatą estai užbaigtų jei patys pralaimėtų, o britai nugalėtų kroatus – tokiu atveju Estijos rinktinė nukristų į trečiąją poziciją. Bet kokiu kitu atveju jie liktų ketvirti.

 

Didžiosios Britanijos rinktinė aukščiausią įmanomą rezultatą pasiektų savo pergalės ir estų nesėkmės atveju – liktų ketvirta. Jei estams pavyktų iškovoti bent tašką, arba britų mače su kroatais po trijų kėlinių švieslentėje degtų lygus rezultatas – bet kuriuo atveju Didžioji Britanija galutinėje lentelėje įsitaisytų penktoje pozicijoje. Tuo tarpu pralaimėju kroatams, britams tektų susitaikyti su visišku fiasko – paskutine vieta ir iškritimu į IIB divizioną.

 

Kroatų situacija nors ir sunkiausia, tačiau pati paprasčiausia. Jeigu jie laimi paskutinį mačą per pagrindinį laiką – aplenkia nugalėtus britus, užima penktąją poziciją ir išlieka IIA divizione. Bet koks kitas rezultatas jiems kainuoja vietą kitų metų šio diviziono pirmenybėse.

 

Paskutinio turo tvarkaraštis
(visi mačai Lietuvos laiku, šeštadienį):

6:00 Didžioji Britanija – Kroatija;

10:30 Lietuva – Estija;

15:00 Korėja – Rumunija.