Užduotis čempionėms - netaupyti jėgų

“Pavyzdžiui, prieš rungtynes nutariame, kad būtinai turime įmušti dešimt įvarčių. Ir to siekiame. Arba sugalvojame kitą panašią užduotį”, – neslėpė jau šeštą kartą iš eilės, o iš viso – devintą sykį – Lietuvos moterų futbolo čempionato auksą laimėjusių šiauliečių treneris Rimantas Viktoravičius.
 

Šalies pirmenybėse “Gintra-Universitetas” laimėjo visus 12 mačų. Ir per kiekvieną vidutiniškai įmušė 9,3 įvarčio. Iš viso – 112. O varžovėms šalies čempionių vartininkę pavyko nuginkluoti vos 3 sykius.
 

Rezultatyviausios komandos žaidėjos - Rasa Imanalijeva (38 įvarčiai) ir Viktorija Budrytė (26).
 

Lietuvos pirmenybių sidabras atiteko Ukmergės “TexTilitei” (28 taškai), bronza – “Akmenei” (22). Iš viso aukščiausioje lygoje varžėsi septynios ekipos.
 

Paskutinėse šio sezono šalies čempionato rungtynėse “Gintra-Universitetas” įveikė Ukmergės klubą 9:1. 15-uoju numeriu pažymėta apranga rungtyniaujanti R.Imanalijeva prie laimėjimo prisidėjo keturiais įvarčiais.
 

Paklaustas, ar dar sugeba pasidžiaugti lengvomis pergalėmis, P.Viktoravičius šyptelėjo: “Pergalė yra pergalė. Lengva ji ar sunki. Be to, šiemet kai kurios varžovės bandė mums rimčiau priešintis. Nors pagal rezultatus ir neatrodo. Bet moterų futbole visada daug įvarčių. Štai pernai Europos čempionato finale vokietės įveikė angles 6:2.
 

Aš visąlaik nurodau žaidėjoms netaupyti jėgų. Nes gali prie to priprasti. O UEFA Čempionių lygos varžybose jau nepasitaupysi. Tiesa, pastaruoju metu merginų labai nuteikinėti nereikia. Nes susidūrusios su stipriomis komandomis jos pačios pamato, koks turi būti žaidimo lygis”.
 

Šiaulietės kitąmet vėl bandys jėgas UEFA Čempionių lygoje. Šiemet rugpjūtį Šiauliuose vykusiame šių varžybų pirmojo etapo turnyre “Gintra-Universitetas” 4:0 palaužė Makedonijos “Borac”, sužaidė 0:0 su „Klaksvikar Itrottarfelag“ iš Farerų salų ir net 0:7 nusileido Liverpulio “Everton” iš Anglijos.
 

“Europos varžybose ar kontroliniuose turnyruose Baltarusijoje, Estijoje ir pasimato tikrasis mūsų veidas. Jei būtų stipresnis Lietuvos čempionas, merginos greičiau tobulėtų”, – teigė R.Viktoravičius.
 
Kad didžiausia “Gintros-Universiteto” bėda – rimtų varžybų stoka, pripažino ir klubo prezidentas Gintaras Radavičius: “Kai laimi dideliais rezultatais, komanda praranda gynybos įgūdžius. Tai labiausiai matosi UEFA Čempionų lygos varžybose,  kur reikia daug dirbti ginantis”.
 

Klubo vadovas prisiminė, kad prieš kelerius metus Šiaulių klubui dėl titulų yra tekę kovoti ir 11 m baudinių serijose. O dabar net Baltijos lygoje “Gintra-Universitetas” šluoja nuo kelio visas varžoves.
 

“Gaila, kad Baltijos lygoje šiemet nepanoro dalyvauti estės. Jų lygis neblogas. O Latvija neturi pajėgaus klubo, todėl finalo ketverto varžybose ateinantį savaitgalį neturėtų būti sunku”, – iš anksto savo komandai dar vieną titulą pranašavo G.Radavičius.


 

Karaliauti šalies arenose Šiaulių klubui nesutrukdė ir tai, kad po Čempionių lygos turnyro “Gintra-Universitetas” atsisveikino su keturiomis legionierėmis ir vieną geriausių ekipos žaidėjų iš Lietuvos.
 

“Legionieres kviečiame tik Europos varžyboms. Kai jos baigiasi, užsienietės išvažiuoja. Nes Lietuvoje ir be jų lengvai laimime. Šiemet mūsų komandoje žaidė po vieną futbolininkę iš Azerbaidžano ir Moldovos bei dvi latvės.
 

Su azerbaidžaniete Ania Alekperova turime sutartį, bet ją paskolinome Lenkijos klubui. Kaip ir vieną mūsų lyderių Raimondą Kudytę. Dar viena žaidėja – Rita Mažukėlytė – išvažiavo rungtyniauti ir studijuoti į Daniją. Tegu pažaidžia aukštesniame lygyje, mums bus naudingos kitą sezoną Europos varžybose”, – pasakojo klubo prezidentas.
 

Į Lenkiją išvykusi R.Kudytė yra bene vienintelė lietuvė, užsidirbanti pragyvenimui iš futbolo.
 

“Lietuvoje iš futbolo nepragyvensi. Visos mūsų žaidėjos mokosi mokyklose, studijuoja universitete arba dirba. Mokame tik simbolinius dienpinigius arba maistpinigius. Pėdkelnėms ir kosmetikai (juokiasi). Jei būtų stiprūs bent keli klubai, galima būtų galvoti apie profesionalias žaidėjas. O dabar neverta išlaikyti labai stiprią komandą”, – teigė G.Radavičius.
 

Jis vadovauja ir daugkartinei Lietuvos žolės riedulio čempionei “Gintrai-Strektei-Universitetui”.
 

“Prieš 11 metų, kai klube nutarėme sukurti moterų futbolo komandą, manėme, kad joje daugiausia žais riedulininkės, nes joms tuo metu buvo per mažai rimtų varžybų.  Kasmet riedulininkių futbolo ekipoje vis mažėjo, o maždaug prieš penkerius metus neliko nė vienos”, – prisiminė G.Radavičius.
 

Visgi sporto mokykloje daugiau merginų renkasi žolės riedulio pratybas, nes Šiauliuose ši sporto šaka turi gilesnes tradicijas, yra geresnė bazė, daugiau trenerių.
 

Bet “Gintros-Universiteto”prezidentas pastebėjo, jog visoje šalyje žolės riedulio geografija yra siauroka: “Vilnius, Šiauliai, Kelmė, Širvintos. Na, dar Kaunas pradėjo žaisti. O futbolo aukščiausioje lygoje yra septynios ekipos, žemesnėje pakopoje – net 15. Visi didieji ir daugelis mažų miestų turi moterų futbolo komandas. Tad futbolo treniruotes lanko daugiau mergaičių.”
 

“Gintra-Universitetas” žaidėjų ieško ne tik Šiauliuose, bet ir aplinkiniuose rajonuose, suteikia joms progą mokytis sporto mokykloje. Čia jos treniruojasi po du kartus per dieną. Vėliau įstoja į Šiaulių universitetą. Baigusios mokslus, susiranda darbą, bet futbolo nepamiršta.
 

G.Radavičius apgailestavo, kad pasaulio ir Europos čempionatuose pastaraisiais metais dalyvauja tik Lietuvos jaunimo (iki 17 ir iki 19 metų) merginų rinktinės, tuo tarpu moterų nacionalinė komanda žaidžia tiktai Baltijos taurės turnyre. Todėl iš jaunimo amžiaus išaugusios geriausios futbolininkės, ypač žaidžiančios ne Šiaulių klube, lieka be rimtų varžybų. Žiūrovai taip pat neturi progos išvysti ne tik Latvijos ar Estijos rinktinių.
 

“Moterų futbolas turi savo žiūrovą. Per Čempionių lygos varžybas į stadioną susirenka iki 700 žmonių. Aišku, Lietuvos čempionate jų būna daug mažiau. Nes futbolo mėgėjus vilioja kokybė ir intriga”, – aiškino Lietuvos čempionių klubo prezidentas.