Dvynės neįsivaizduoja gyvenimo be bėgimo

Milda ir Monika Vilčinskaitės išskirtinės sportininkės ne tik todėl, kad Lietuvos bėgimo renginiuose nuolat lipa ant pakylos, bet ir dėl to, jog yra dvynės – ne toks ir dažnas reiškinys sporto pasaulyje. Seserys sako nepyksta, jeigu kas nors sumaišo jų vardus – prie to jau priprato, o štai savo gyvenimą be bėgimo įsivaizduoja sunkiai. Interviu su bėgikėmis apie pommėgius, planus ir patarimus tiems, kurie ruošiasi varžyboms.

Monika: Jau mokykloje buvome aktyvios visose sporto šakose, atstovavome mokyklos komandai  krepšinio, kvadrato, bėgimo varžybose. Lankėme  stalo tenisą ir meno mokyklą, tačiau labiausiai save atradome bėgime, kai po kroso varžybų lankyti sporto mokyklą pakvietė trenerė Vida Lebeckienė. Geri rezultatai pačiuose pirmuose startuose dar labiau padidino norą bėgioti.
 

Milda: Bėgimas atsirado maždaug 16–os metų. Pamačiusios bėgiojančias mergaites, pasakėme sau, kad mes galime bėgti daug greičiau. Bėgimą tiesiog pamilome ir net tada kai teko pasirinkti sportą ar mokslą, pasirinkus pastarąjį, nebuvo nei dienos, kad neprasibėgtume.

Monika: Vis tiek labiausiai patinka  aktyvi veikla – ar dviratis, ar ilgi pasivaikščiojimai mieste. Dažnai po sezono daugiau bėgioju su šunimi. Gera knyga, muzika atpalaiduoja. 
 

Milda: Nors pomėgiams lieka mažai laiko, kadangi studijuoju sporto universitete doktorantūros studijas, tačiau patinka paeksperimentuoti su saldžiais kepiniais, paskaityti gerą knygą ar tiesiog praleisti laiką su šeima.

Monika: Jei iki šiol Jūsų gyvenime neatsirado nauja veikla, tai galbūt per mažai jų išbandėte. Patarčiau išbandyti jų kuo daugiau. Be to, pačioje pradžioje neužsigriebkite per daug, nepersistenkite, pajausti malonumą tam, ką darote. Manau, didelė klaida, kai pradžioje išsikeliami per dideli tikslai. Mažais žingsniais reiktų įtraukti sportą, nekeisti gyvenimo kardinaliai. Geriau 10 minučių veiklos, nei jokios veiklos. Ilgiau trukęs sportas teikia gerą savijautą, kas vėliau verčia nesustoti.
 

Milda: Džiugu, kad sportas visuomenėje vis populiarėja, todėl manau, kad įtraukti sportą į kasdienybę turėtų būti lengva. Juk tai užkrečiama. 

Monika: šią žiemą dalyvausiu LLAF taurės varžybose ir Lietuvos čempionate. Dėl vėlesnių startų su treneriu dar nekalbėjome, bet, manau, nepraleisiu Trakų pusmaratonio, vyksiančio gegužės 14 d. Pagrindiniai startai numatomi rudenį.
 

Milda: Su treneriu planuojame bėgti maratoną pavasarį. Jei viskas susiklostys gerai, užimsiu vietą tarp trijų sportininkių į pasaulio čempionatą bėgti maratoną. Tokie yra pagrindiniai startai.  Taip pat dalyvausiu įvairiuose bėgimuose, tarp jų ir Trakų pusmaratonyje.

Monika: Varžyboms patarčiau pradėti ruoštis laiku, kad įveiktumėte norimą distanciją. Pasirinkti ją teisingai, atsižvelgiant ar esate pajėgus tiek nubėgti. Išsikelti realius tikslus, ką norite pasiekti, kad po finišo nesijaustumėte blogai. Dažnai nutinka taip, jog žmonės tiesiog blogai įvertina savo pajėgumą. Verta turėti trenerį, kuris parinka krūvį bei duoda naudingų patarimų. Jei neturite trenerio, nepersistenkite su krūviu, nepervarkite. Varžybose nesijaudinkite – tai jūsų šventė, kuriai rengėtės ilgą laiką. Mėgaukitės bėgimu.
 

Milda: Norint pasiruošti varžyboms reikėtų iššsikelti tikslą ir jo atkakliai siekti, o varžybų dieną mėgautis bėgimu.