L. Varanavičius: „Turėsime stiprią rinktinę“

Kovoje dėl teisės 2013 metais rengti Europos jaunimo (U-19) futbolo čempionato finalinį etapą Lietuva nurungė tokias valstybes kaip Vokietija, Vengrija ir Slovėnija.

Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus nuomone, stiprioji Lietuvos pusė šioje kovoje buvo labai gerai parengta paraiška.

Ar Lietuva yra pajėgi rengti tokio lygio varžybas?

Esame rengę nemažai turnyrų, kuriuose dalyvavo po keturias komandas, todėl išmanome šį darbą ir galime priimti visas aštuonias pirmenybių dalyves. Šiuo metu turime tokią galimybę ir, manau, kad organizacinių problemų neturėtų kilti.

Ar Lietuvoje yra pakankamai sporto bazių?

Tokiam čempionatui pakanka stadiono, talpinančio 10 tūkst. sirgalių, todėl šiai dienai stadionų užtenka, jie atitinka visus reikalavimus ir nieko jiems daryti nereikės.

Tiesa, trūksta treniruočių aikščių, bet šiuo metu yra vykdomi tam tikri projektai, kurie, tikimės, iki čempionato bus baigti ir ši problema bus išspręsta.

Kol kas varžybos numatytos Kaune, abiejuose Marijampolės stadionuose ir Alytuje. Tikimės, kad Vilnius pasitemps ir varžybos galės vykti sostinėje, tačiau tam reikia nemažų investicijų.

Kas finansuos čempionatą?

Viską finansuoja UEFA. Valstybei tereikia sutvarkyti ir paruošti infrastruktūrą, o visas kitas, pavyzdžiui, rinktinių pragyvenimo išlaidas, padengs UEFA.



Būsimi Lietuvos U-19 rinktinės nariai, dabartiniai 17-mečiai nepateko į Europos U-17 pirmenybes. Atrankos turnyre jis įveikė Velsą, bet pralamėjo Belgijai ir net 0:7 – Danijai. Ar nebijote, kad Lietuvos rinktinės 2013-aisias laukia fiasko?

Mūsų vaikai visada vėliau bręsta ir 17-mečiai niekada nerodė labai gerų rezultatų, o 19-mečiai visai kitaip atrodo, todėl, manome, kad po poros metų šie vaikinai žais daug solidžiau.

Esame parengę trijų metų komandos ruošimo programą. Todėl ir paraišką pateikėme 2013 metams, o ne 2012-iems, kad turėtume laiko. Programa apima dalyvavimą tarptautiniuose draugiškuose turnyruose, taip pat B komandos, konkuruojančios su pagrindine, sukūrimą. Tai būtu antra komanda, į kurią patektų kandidatai į pagrindinę rinktinę. Tikiu, kad 2013 metais turėsime labai stiprią U-19 komandą.

Ar jums yra tekę pačiam stebėti jaunimo pirmenybes? Kokį įspūdį paliko?

Man yra tekę būti Baltarusijoje, kur vyko merginų U-19 čempionatas. Turiu pripažinti, kad tai buvo pakankamai aukšto lygio renginys, ir jam buvo skiriamas labai didelis dėmesys, rungtynes transliavo nemažai televizijų. Varžybas stebėjo daug žmonių, besidominčių jaunaisiais Europos talentais.

Kovoje dėl čempionato šeimininkės vardo Lietuva įveikė Vokietiją, Slovėniją, Vengriją. Ar tai reikšia, kad Lietuvos įtaka UEFA auga?

Vokietija nelaimėjo, nes organizuoja labai daug kitokių turnyrų ir gali sau lesti rengti finalinius Europos ir pasaulio suaugusiųjų čempionatų etapus. UEFA pozicija buvo pažvelgti į mažesnes šalis, kurios negali sau leisti tokių didelių turnyrų. Tai mums buvo savotiškas privalumas.

Visi buvo labai gerai pasiruošę. Mūsų privalumas buvo tas, kad labai gerai parengėme paraišką. Jei mūsų sąlygos neatitiktų UEFA reikalavimų ir jei paraiška būtų buvusi prasta, tikrai nebūtume laimėję, nesvarbu, kad aš esu vykdomojo komiteto narys.

Ką Lietuvai reiškia galimybė rengti šį turnyrą?

Tai pirmas kartas, kai tokio lygio čempionatas vyksta mūsų šalyje. Tai didelis organizacinis išbandymas, taip pat ir didelė paskata jauniems žaidėjams, jie žino, kad rinktinė žais čempionate, todėl kiekvienas stengsis į ją patekti.

LFF strategijoje numatyta, kad vėliausiai 2016 metais Lietuva turi dalyvauti suaugusiųjų Europos pirmenybėse. U-19 čempionatas – vienas iš planų, kuriuos esame numatę įgyvendinti iki 2020 metų, susijęs su futbolo populiarinimu Lietuvoje. Dauguma sporto mokyklų, vaikų futbolo klubų turės galimybę gyvai pamatyti aukščiausio lygio futbolą, manau šis veiksnys labai svarbus.