Pergalių link - su pjūklu rankose

Kroatijos sostinėje Zagrebe vykusiose planetos pirmenybėse G.Stasiūnas aukso medalį iškovojo jaunių varžybų kombinuotoje pjaustymo grandininiais pjūklais rungtyje.
 

Pagrindinėje įskaitoje, kurioje skaičiuojami penkių rungčių rezultatai, lietuvis užėmė šeštąją vietą. Jaunių varžybose rungiasi sportininkai iki 24 metų.

“Daugiakovėje taikiausi į trečiąją vietą. Todėl pabaigoje rizikavau, pasirinkau neteisingą taktiką ir padariau klaidų. Lijo, todėl klydo ir kiti”,  – aiškino pirmasis į Lietuvą medkirčių pasaulio čempionato medalį parvežęs G.Stasiūnas, kilęs iš Skaisgirių kaimo Panevėžio rajone.
 

Šiemet G.Stasiūnui nebuvo lygių ir Lietuvos čempionate – jis laimėjo ir jaunių, ir vyrų varžybas. Pasaulio čempionate vyrų ir jaunių meistriškumas taip pat nedaug skiriasi. Štai Kroatijoje jaunių daugiakovę laimėjęs norvegas pasiekė geresnį rezultatą, nei vyrų varžybose triumfavęs estas.
 

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK), įsikūrusios Girionyse, trečiakursis neslėpė – miškininkystė jį traukė nuo mažens. Todėl ir pasirinko šią kolegiją, kuri yra ir Lietuvos medkirčių sporto centras.
 

Girionyse įsikūrusi mokymo įstaiga turi viską, ko reikia medkirčių sportui, tad G.Stasiūnas ir kiti studentai gali nemokamai treniruotis. Medieną sportininkų pratyboms kolegija gauna iš vietinės urėdijos.
 

“Tik kai būnu namuose pas tėvus, medieną pats perku. Malkų nepritrūkstame”, – sakė miške padirbėti nevengiantis pasaulio čempionas.
 

Miške studentas darbuojasi beveik perpus lengvesniu ir ne tokiu galingu pjūklu, nei 8 kg sveriantis įrankis, kurį jis naudoja  varžybose.
 

Tiksliai ir greitai dirbti su 8 kg sveriančiu pjūklu reikia ir gero fizinio pasirengimo. Todėl G.Stasiūnas neretai pakilnoja svarmenis. Per varžybas sportininkus nuo traumų saugo speciali apranga – neperpjaunamos kelnės, batai, šalmas su veidą apsaugančiu tinkleliu.
 

“Čempionai tam ir rengiami, kad parodyti, jog viską galima atlikti techniškai, greitai ir saugiai”, – paaiškino G.Stasiūnas.
 

Studentas miške ne tik darbuojasi pjūklu.Vienas jo pomėgių – medžioklė. “Kartais pamedžioju. Bet kažkokiais išskirtiniais trofėjais dar negaliu pasigirti”, – neslėpė G.Stasiūnas.
 

Tituluotas medkirtys randa laiko ir savo draugei. Tiesa, dabar ji išvykusi į užsienį. Bet kai būna gimtinėje, lydi savo išrinktąjį ir į varžybas.

Kroatijoje kartu su G.Stasiūnu jėgas išmėgino ir dar trys lietuviai. Jie dalyvavo vyrų varžybose. Tarp 93 dalyvių 28 metų Romas Balčiūnas užėmė 33-iąją vietą, 25 metų Povilas Penkaitis buvo 60-tas, o labiausiai patyręs 38-erių Gintaras Karpavičius – 66-tas.
 

Komandų įskaitoje, kurioje nebuvo skaičiuojami jaunių rezultatai, Lietuva užėmė 20-ąją vietą tarp 31 rinktinės.
 

Kaip ir kitose medkirčių varžybose, Kroatijoje planetos pirmenybių dalyviai varžėsi penkiose rungtyse. Tai – pjūklo grandinės keitimas, rąstų pjaustymas ant „ožio“, dar vadinamas kombinuotuoju pjaustymu, tikslusis pjaustymas, medžio pjovimas ir šakų genėjimas.
 

“Ant “ožio” septynių laipsnių kampu padedami du rąstai. Turi juos iš viršaus ir apačios supjauti 3—8 cm svorio diskais. Pjovimo kampas turi būti 90 laipsnių. Jei nukrypsti nuo nustatytų išmatavimų, gauni baudos taškų”, – apie auksine jam tapusią kombinuoto pjovimo rungtį pasakojo G.Stasiūnas.



Nepriklausomos Lietuvos sportininkai varžybose pagal dabartines taisykles dalyvauja vos šešerius metus.
 

“Kartu su KMAIK nutarėme, jog reikia atgaivinti Lietuvoje medkirčių varžybas, kuriose lietuviai dalyvaudavo sovietmečiu ir kelerius metus po Nepriklausomybės atgavimo. Kolegijos studentai nuvažiuodavo Europos studentų miškininkystės varžybose. Jose buvo ir pjovimas pjūklais. Dėl to ir pasirinkome KMAIK”, – prisiminė pjūklus gaminančios švedų bendrovės “Husqvarna” serviso vadovas Baltijos šalyse Aidas Lebeda.
 

“Husqvarna”norėjo, kad lietuviai dalyvautų ir pasaulio pirmenybėse. Todėl reikėjo suburti rinktinę. “Susiradome visų šios srities įmonių adresus, nusiuntėme paaiškinimus, kas per čempionatas, kokios rungtys. Susirinko nemažai dalyvių, nors rezultatai ir nebuvo aukšti”, – pasakojo A.Lebeda.
 

Kolegija Girionyse įsigijo visą medkirčių varžyboms reikalingą įrangą, sukūrė šios sporto šakos bazę. Atsirado žmonių, prieš daugelį metų dalyvavusių panašiuose renginiuose. Jie padėjo teisėjauti, paskleisti informaciją apie atgimstantį medkirčių sportą.
 

Lietuviai nekūrė medkirčių sporto federacijos. Tarptautinėje arenoje mūsų šaliai atstovauja KMAIK. Lietuva nėra ir pasaulinės medkirčių sporto organizacijos narė.
 

“2004 metais medkirčių sporte įvyko savotiškas perversmas. Dauguma šalių pasirašė peticiją, kad reikia įkurti tarptautinę organizaciją, kuri rūpintųsi čempionatų rengimu, surastų rėmėjų. Nes prieš tai viskas būdavo mėgėjų lygyje. Nebuvo  vienodų taisyklių. O juk reikia ir parengti teisėjus, jų vienoms varžyboms reikia 30-40.
 

Metinis tarptautinės organizacijos mokestis – pusantro tūkstančio eurų. O jei nesi narys, bet matai, kad būtent tais metais gali sumokėti mokestį ir turi gerą komandą, prieš čempionatą sumoki 3500 eurų”, – paaiškino A.Lebeda.
 

Lietuvos rinktinei šias išlaidas apmoka “Husqvarna”, nes mūsų šalies sportininkai varžosi šios bendrovės pagamintais pjūklais.
 

“Tobulėjame sparčiai. Per šešerius metus veiklos jau atsirado medalis, nors ir jaunių grupėje”, – džiaugėsi Lietuvos medkirčius į tarptautines varžybas nuolat lydintis A.Lebeda.
 

Anot neįprastos sporto šakos entuziasto, geras miško kirtėjas nebūtinai bus geras sportininkas. Nes varžybose svarbiausia – tikslumas, greitis ir sauga.
 

“Varžybose negali net kojos pakelti, jei sukasi grandinė. O genėjimo rungtyje gausi baudos taškų, jei dėsi koją toje pusėje, kurioje yra pjūklas. Miške niekas taip nežiūri, todėl ir prisirenka nepatyrę medkirčiai baudos taškų.
 

Rezultatai varžybose kasmet vis aukštesni. Anksčiau grandinę pakeitęs per 14 sek. galėdavai atsidurti tarp prizininkų. Dabar jau pakeičia per 8 sek. Reikia ją teisingai pakeisti, kad pjūklas būtų parengtas darbui. Nes po to jau neleidžiama nieko keisti”,  – kalbėjo A.Lebeda.
 

Lietuvos medkirčių sporto atstovai savo meistriškumą tobulina ne tik namie. Jie dažnai dalyvauja varžybose Baltarusijoje ir Latvijoje. O šių šalių atstovai atkeliauja į Lietuvos atvirąjį čempionatą.
 

Pjūklai, kuriais varžosi medkirčiai, yra serijinės gamybos. Tik kiek patobulinti. “Duslintuvas atviresnis, stūmoklis pamodifikuotas. Bet visos dalys yra serijinės. Gal išskyrus pjovimo juostą. Nors ir ją gali bet kas įsigyti. Nėra taip,  kad Antanas padarė, o aš užsidėjau ant pjūklo. Su tokia juosta niekas neleis startuoti, ji turi būti oficialiai registruota. Prieš kiekvienas varžybas viskas atidžiai patikrinama”, – aiškino A.Lebeda.
 

Todėl varžybose vyksta kova ne tik tarp žmonių, bet ir tarp pjūklų gamintojų, siekiančių, jog ant garbės pakylos būtų kuo daugiau su jų įrankiais dirbančių medkirčių.