Duše buvo pirmoji mintis

Nesu dviratininkas ir mūsų komandoje jų – užkietėjusių - nedaug. Prieš septynerius metus pradėjome „Velomaratoną“ daryti dėl to, kad nebuvo gerų pavyzdžių, stiprių masinio sporto renginių. Galima sakyt, kad nebuvo tradicijų ir reikėjo pradėti jas kurti. Tai mūsų socialinė atsakomybė“, - sako didžiausio Baltijos šalyse dviračių renginio sumanytojas ir organizatorius Benediktas Vanagas.

Lenktynininkas pripažįsta, kad šios šventės organizavimas suvalgo daug laiko ir dar daugiau pastangų, tačiau geros emocijos po gerai atlikto darbo viską atperka.

Šiemet „Velomaratonas” vyks paskutinę Rio de Žaneiro olimpinių žaidiynių dieną – rugpjūčio 21-ąją. „Emocijų bus dar daugiau, tarytum uždarysime tam tikrą sporto ciklą,”- kalba „General Financing team Pitlane“ komandos lenktynininkas.

Sportininkas sutiko prisiminti „Velomaratono“ gimimo istoriją, renginio vertybes, patirtį minant Vilniaus gatvėmis ir paaiškino, kodėl Vilniaus, o ne Tartu ar Rygos dviračių maratonas yra didžiausias Baltijos šalyse.

Benediktai, kuo išskirtinis bus šių metų „Velomaratonas“?
„Velomaratonas“ unikalus tuo, kad turime 10 kilometrų trasą sostinės centre. Kiekvienais metais tinkamai suvaldyti procesus, informuoti gyventojus, sudėlioti važiavimo schemas, dirbti drauge su savivaldos, transporto logistikos kompanijomis – didelis darbas. Kiekvienais metais daugiau nei vasara paskirta tik tam. Kaip neturime žiemos (B. Vanagas taip pat yra „Halls Winter Rally“ organizatorius – red. past.), taip neturime ir vasaros savo gyvenime.

„Velomaratonas“ tikrai bus šaunus, didžiausias nei bet kada. Šiais metais ribojame net sporto grupės dalyvių skaičių iki 800. Žmonės šio renginio laukia. Turime užauginę kartą, kuri startavo dar būdama vaikais, o dabar užaugę startuoja kaip sportininkai ar mėgėjai. Smagu matyti šią raidą.

Ar tiesa, kad Benediktas Vanagas „Velomaratoną“ sugalvojo duše?
Tai ne gandas, o pati tikriausia istorija. Prieš beveik 8 metus besimaudant rytiniame duše man kilo klausimas, kodėl negaliu prisiminti masinio sporto renginių Lietuvoje. Pradėjau domėtis ir radau, kad pats didžiausias renginys tuo metu buvo „Vilnius Challenge“. Tai buvo naujos kartos renginys, kuris sutraukė 800 dalyvių. „Vilniaus maratonas”, kuris dabar yra panašaus dydžio kaip „Velomaratonas“, turėjo 600 dalyvių. Man tai pasirodė begėdiškai mažai.

Pradėjau klausti žmonių, kurių nuomonė man svarbi, o jie atsakė, kad mes neturime tradicijų. Žinojau, kad latviai ir estai turėjo tūkstantinius renginius, tačiau juos pradėjo kurti prieš 20 metų. Supratau, kad diskutuoti toliau neverta, reikia daryti. Taip atsirado pirmasis „Velomaratonas“. Duše buvo pirmoji mintis apie tai.

Ką dar sugalvojote duše?
Visos mano geriausios idėjos kyla arba per rytinį dušą, kuomet budinuosi, arba vakare po 21 valandos, kai atsiveria čakros, būnu pervargęs. Nedetalizuosiu, bet rytinis dušas – speciali apmąstymų vieta, kur bėgant vandeniui išeinu į kitą planetą. Tų idėjų buvo nemažai. Jei prieš 10 metų kas nors būtų manęs paklausęs, ar man yra įdomus ralio maratonas, būčiau pasakęs, kad tai manęs visiškai nedomina. Daugiau nei prieš 10 metų lygiai taip pat buvo suorganizuotas „Halls Winter Rally“, nors buvo sakančių, kad automobilių sportas negali turėti gerų masinių renginių. Atsirado principas. Dabar ten susirenka 50 tūkst. žiūrovų, jis yra didžiausias renginys žiemą Lietuvoje. Per tuos principus visko prisigalvoju (juokiasi).



Kas varo į priekį įgyvendinti kilusias idėjas?
Tikėjimas tuo, ką darau. Tarp žodžių tikėjimas ir motyvacija galima dėti lygybės ženklą. Jei kažkuo tiki, neišvengiamai esi pasmerktas tai padaryti. Jei nesi tikras, tai tokia ir tavo motyvacija.

Pernai pats sėdote ant dviračio ir pirmąkart važiavote „Velomaratone“. Koks įspūdis? Ar kitą dieną skaudėjo kojas?
Kai esi organizatorius, tai važiuodamas trasa pamatai visai kitus dalykus. Važiavome mėgėjų trasa, kalbos apie greitį nebuvo. Džiaugiuosi, kad komanda jau tiek užaugusi, kad vadovas gali važiuoti ir niekas nesugriūna. Tai geroji dalis. Mano kojos treniruotos, nemažai bėgioju, tai vienas „Velomaratono“ ratas tikrai nesudarė sunkumų.

Važiavote su Vilniaus meru ir „Velomaratono“ čempionu Tomu Vaitkumi. Apie ką kalbėjotės?
Su Vilniaus meru kalbėjome apie sostinės infrastruktūrą, susijusią su dviratininkais. Tomas Vaitkus papasakojo įvairiausių dviratininkų gudrybių ir šiaip linksmų istorijų. Tikrai gerai leidome laiką. Būtume galėję dar sukti ir sukti ratus, bet buvo kitų pareigų, teko lipti nuo balno ir imtis jų.

Šįmet vėl sėsite ant dviračio? Galbūt į dienos šviesą ištrauksite ir prieš kelis metus įsigytą pasaulio čempionato prizininko Ramūno Navardausko dviratį?
Plano sėsti ant dviračio nėra, bet praėjusiais metais taip pat neplanavau minti. Sužinojau tik likus savaitei iki renginio, kad lipsiu ant dviračio ir įveiksiu ratą. Būsiu ten, kur būsiu reikalingiausias. Jei tai bus trasa, dirbsiu darbą trasoje. Jei būčiau profesionalus dviratininkas, Ramūno dviratis būtų tinkamas šiai trasai. Kitais atvejais tinkamas įrankis turi būti tinkamose rankose. Nepretenduoju į dviratininkus, o štai jei suteikčiau šį dviratį Tomui Vaitkui, tai jis laimėtų dar kartą.

Latviai savo Rygos dviračių maratoną, o estai „Tartu RataRally“ įvardija kaip didžiausius Baltijos šalyse. Jūs tą patį sakote apie Vilniaus „Velomaratoną“. Kas vis dėlto Baltijos šalyse didžiausias?
Rygos dviračių maratonas yra labia panašus į mūsų, bet dvigubai mažesnis. Estai visiems važiuojantiems matuoja laiką. Ten profesionalų ir sportiškų mėgėjų dalyvauja apie 5000. Pagal šį pjūvį jie yra dideli. Bet jei skaičiuosime visus šventės dalyvius, t.y. sportininkus, vaikus ir mėgėjus, Vilniaus „Velomaratonas” kol kas nepralenkiamas. Pastaraisiais metais Vilniaus „Velomaratone“ važiavo po 10 tūkstančių dviratininkų, šiemet jų norėtume matyti dar daugiau.

„Velomaratonas“ šįmet vyks rugpjūčio 21 dieną, sekmadienį, Vilniuje. Renginio startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Didžiausioje Baltijos šalių dviračių šventėje mėgėjams skirtas „ERGO mėgėjų“ važiavimas (pasirinktinai 10, 20 arba 30 km), vaikai mins „AKROPOLIO vaikų važiavime“ (2,4 km), treniruoti mėgėjai - „Toyota Semi Sport“ (50 km) grupėje, o profesionalai - „Toyota Sport“ (100 km) važiavime.