| Lina Motužytė | 2010 m. spalio 1 d. 10:59 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Pėsčiomis Lietuvos pajūriu
Pasaulinę širdies dieną trys šiaurietiškojo ėjimo entuziastai minėjo žingsniuodami Lietuvos pajūriu nuo Latvijos iki Rusijos pasienio
Nuo vienos sienos iki kitos – tiek per keturias dienas su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis nuėjo trys šios sporto šakos mėgėjai. Jie įveikė beveik 100 km pajūrio ruožą nuo Latvijos iki Rusijos pasienio.
Visą atstumą įveikė trys žmonės: verslininkai Arūnas Milkus, Jaroslavas Romanovskis ir žurnalistas Artūras Gimžauskas. Skirtinguose etapuose su trimis žygeiviais ėję žmonės buvo tarsi savotiška palaikymo komanda: nuo Klaipėdos iki Juodkrantės žingsniavo 18 žmonių, nuo Juodkrantės iki Rusijos sienos – dešimt.
Ne visi žygio dalyviai buvo susipažinę su šiaurietiškojo ėjimo pradmenimis. „Kai kurie tai išbandė pirmą kartą. Artūras nebuvo bandęs, bet labai greitai susigaudė. Šio žygiavimo nepavadinčiau šiaurietiškuoju, tai greičiau buvo ėjimas laisvu stiliumi su lazdomis“, – sakė žygio idėjos autorius A. Milkus.
Pirmą kartą su šiaurietiškuoju ėjimu susidūręs A. Gimžauskas džiaugėsi savo sprendimu priimti iššūkį: „Arūnas šiaurietiškojo ėjimo bacila bando užkrėsti visą Lietuvą. Užkibau ir aš, nors prieš tai atsargiai žiūrėjau į šį aktyvų laisvalaikio leidimo būdą. Po žygio dar kelias dienas viena koja atsilikinėjo, tačiau raumenų maudulį ir pūsles ant kojų atperka patirti neišdildomi įspūdžiai. Nesitikėjau, kad bus taip smagu.“
Beveik 100 km pėsčiomis – atstumas, kuris daugeliui atrodo neįveikiamas, tačiau patys žygeiviai sako su dideliais sunkumais nesusidūrę: „Miegojome viešbučiuose, kuprinėse turėjome tik būtiniausius daiktus, jokių palapinių, jokių miegmaišių, tereikėjo susitarti su savimi, kad turime įveikti šį kelią, ir viskas. O viena kita pūslelė ant kojos didelės įtakos nei nuotaikai, nei savijautai neturėjo, – tvirtino A. Milkus. – Toks žygis tikrai geriau nei tiesiog drybsoti prie jūros ir degintis. Pamatėme, koks gražus mūsų pajūris, pasidžiaugėme geru oru, netgi įdegėme.“
„Fantastika, – po žygio praėjus kelioms dienoms sakė J. Romanovskis. – Išpildžiau savo svajonę pereiti visą Lietuvos pajūrį ir likau labai patenkintas.“ Nuo vasario aktyviai šiaurietiškuoju ėjimu užsiimantis vyras prieš savaitę dalyvavo šiaurietiškojo ėjimo instruktorių rengimo kursuose ir įgijo instruktoriaus kvalifikaciją.
Per dieną žygio dalyviai nueidavo skirtingus atstumus. Pirmą dieną įveikė apie 20 km, antrą – 25 km, trečią – vėl 20 km, na, o paskutinę dieną teko nueiti didžiausią atstumą – daugiau nei 30 kilometrų. Sunkiausia, anot žygeivių, buvo paskutinė diena. „Jau daug buvome įveikę, atsirado šiek tiek monotonijos ir gruntas, kuriuo ėjome, sunkokas buvo“, – sakė V. Romanovskis.
Anot A. Milkaus, vienas idėjos tikslų – padidinti šiaurietiškojo ėjimo mėgėjų gretas: „Norėjome parodyti žmonėms, kad galima smagiai pasivaikščioti pajūriu ir lazdas išbandyti čia, Lietuvoje, o ne važiuoti į Slovakiją.“
„Po žygio jaučiuosi kupinas energijos, geros nuotaikos, juk tiek laiko praleidus gryname ore, su gera draugija, esant nuostabiam orui, kitaip ir būti negali. Šiek tiek jaučiau nuovargį, bet išsimiegojau ir vėl viskas gerai“, – sakė V. Romanovskis.
„Simboliška, kad finišavome per Pasaulinę širdies dieną, kuria pasaulyje siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, skatinama sveikai gyventi, sportuoti. Manome, kad šis žygis galėtų tapti tradicinis, kasmetis. Ketiname kviesti daugiau žmonių ir idėją pasivaikščioti visu Lietuvos pajūriu tęsti“, – apie ateities planus kalbėjo A. Milkus.
.png)
