Koks Martynas Pocius už aikštės ribų?

Vienas iš penkių bronzinės krepšinio rinktinės žalgiriečių Martynas Pocius šią savaitę apsilankė „Žalgirio radijo“ laidoje, kur atsakė į rubrikoje „Užribis“ užduodamus klausimus. Antradienio laidoje Kauno „Žalgirio“ gynėjas klausytojams papasakojo ne tik apie azartinius lošimus, cigaretes, bet ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei kitas pikantiškas gyvenimo detales.

Su Lietuvos krepšinio rinktine pasaulio krepšinio čempionate bronzą iškovojęs M.Pocius paneigė „sklandančius gandus“, neva retkarčiais mėgsta užtraukti dūmelį, tačiau prisipažino, jog kartą ar du per metus apsilanko kazino.

„Jeigu atvirai, nesu bandęs gyvenime cigaretės rūkyti ir tuo didžiuojuosi“, - į laidos vedėjo Karolio Tiškevičiaus provokaciją su šypsena veide atsakė krepšininkas.

„Kas liečia azartinius lošimus, nesu labai azartiškas žmogus. Aišku, kartais pasitaiko, jog prieš laisvą dieną su komanda apsilankome kazino. Tačiau mano nusistatymas yra toks, jog ten tikrai nieko neišloši. Tiesiog sugalvoju nedidelę sumą, kurią galiu pralošti ir ją pralaimėjęs einu namo. Žinoma, jei pasiseka laimėti – tada išvis gerai. Bet taip praktiškai nebūna“, - atviravo M.Pocius.

Laidoje vienas „Žalgirio“ aistruolių numylėtinių atskleidė ir dar kelias paslaptis. Viena tokių – automobiliai. „Prisipažinsiu, automobiliuose esu visiškai žalias. Jei eičiau pirkti, man tikrai galėtų įsiūlyti kokią nesąmonę. Buvo laikai, kai labai patikdavo „Hummer“ ir kiekvienam pravažiuojančiam bučkį nusiųsdavau. Dabar patinka BMW X6, tačiau pats apie tokio įsigijimą tikrai negalvoju. Nėra finansų tiek daug, o galų gale ir prioritetai kiti bei klubas parūpina automobilį.“

„Žalgirio radijo“ rubrikoje „Užribis“ M.Pocius prisipažino, kad beveik visiškai nežiūri lietuviškos televizijos, o dažniausiai internetu siunčiasi amerikietiškus filmus ir serialus. Žalgirietis taip pat pasakojo, kad didelį dėmesį skiria sveikai mitybai. "Valgau daug daržovių", - prisipažino krepšininkas, kurio gyvenime picos ir mėsainiai - labai retos išimtys.

M.Pocius tikino niekuomet nenumojantis ranka į vaikų prašymus suraityti autografą. "Pats puikiai atsimenu, kaip sekiodavau krepšininkus. Niekada nesaku "ne", kai vaikai nori parašo. Žinau, koks vaikystėje pats buvau, ir ką kiekvienas krepšininko parašas ar pasisveikinimas reiškė. Pavyzdžiui, Tyuso Edney parašas. Žinau, ką man tai reiškė, ir žinau, ką dabartiniams vaikams tai reiškia", - kalbėjo M.Pocius.