Šiauliai pateisino lūkesčius

Patys pirmieji apdovanojimus dar birželį išsidalijo sunkiaatlečiai ir plaukikai. Baigiamasis žaidynių akordas nuskambėjo Šiauliuose, kur vyko devynių sporto šakų varžybos. Žaidynės baigėsi, tačiau galutiniai rezultatai dar skaičiuojami, o iškilmingas žaidynių uždarymas bus surengtas spalio antroje pusėje Vilniuje. Kitais metais vyks Lietuvos jaunių sporto žaidynės ir dabar vyksta nemaža konkurencija, kam bus patikėta garbė būti jų šeimininkais. Tačiau tai, ką padarė šiauliečiai, bus sunku pakartoti.

Iš Šiaulių dviratininkai (kalnų dviračiai ir plentas), imtynininkai (graikų ir romėnų bei laisvosios imtynės), tinklininkai, stalo tenisininkai, krepšininkai, rankininkai, tenisininkai, rungtyniavę praėjusį savaitgalį, išsivežė pačius gražiausius prisiminimus. Ypač visi liko sužavėti žaidynių teatralizuotu šventiniu vakaru, kuris vyko Šiaulių arenoje.
 

Šiaulių dramos teatro aktoriai (Jūratė Budriūnaitė, Sigitas Jakubauskas) ir jaunieji dainininkai, šokėjai bei aktoriai (Milda Baronaitė, Tomas Daškus), Šiaulių universiteto Menų fakulteto Teatro katedros studentai žaidynių dalyviams parodė spektaklį, kurio režisierė – Šiaulių dramos teatro aktorė Inga Norkutė.

Apie 2 tūkst. sportininkų, susirinkusių į areną, neatitraukė akių nuo to, kas vyko arenos viduryje. Vieną valandą žaidynių dalyviai buvo pasakos pasaulyje, kurios pagrindinis akcentas – vienišo žmogaus stiprybė yra ne vienatvė, o draugai
.
Kaip teigė Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, šiauliečiai jauniesiems žaidynių dalyviams parodė daug dėmesio. Su sportininkais ir žaidynių organizatoriais visą laiką buvo Šiaulių vicemerė, pasaulio krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojo Roberto Javtoko mama, praeityje irgi puiki krepšininkė Alma Javtokienė, miesto Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas ir jo pavaduotoja Ramutė Pilipienė.

Su sportininkais ir komandų treneriais bendravo ir Lietuvos jaunučių sporto žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, Sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Pagal rotacijos principą kitos Lietuvos jaunučių sporto žaidynės turėtų vykti kitame Lietuvos mieste, tačiau Šiaulių vicemerė A. Javtokienė įsitikinusi, kad žaidynės, neapibėgusios visos Lietuvos, vėl sugrįš į Šiaulius. Žaidynių dalyviai taip pat tuo tiki.
 

Šiauliuose krepšinį geriausiai žaidė Vilniaus mergaitės ir Klaipėdos berniukai, tinklinį – Kauno mergaitės ir Šiaulių berniukai, rankinį – Panevėžio mergaitės ir Klaipėdos berniukai, tenisą – šiauliečiai. Per dviračių sporto varžybas grupinių lenktynių nugalėtojais tapo šiaulietė Žavinta Titenytė ir kaunietis Titas Ūsas, o pavienio starto varžybose sėkmė lydėjo panevėžietę Editą Mazurevičiūtę ir uteniškį Žilviną Sapkauską.

Panevėžio jaunosios rankininkės, vadovaujamos trenerės Aldonos Šlektienės, čempionų vardus užsitikrino likus vienai dienai iki varžybų pabaigos, kai nugalėjo pagrindines savo varžoves Kauno ir Šiaulių rankininkes. 2009 m. Lietuvos jaunučių čempionės ir šių žaidynių laimėtojos kovoms Šiauliuose labai kruopščiai rengėsi – už savo pinigus panevėžietės dalyvavo treniruočių stovykloje Palangoje, namuose komanda išbandė jėgas tradiciniame Aukštaitijos taurės turnyre.

Panevėžiečių komandos pagrindą žaidynėse sudarė „Minties“ ir J. Miltinio gimnazijų bei „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleivės. Jų lyderė Simona Kazlauskaitė rankinį žaidžia nuo pirmos klasės.

„Kai ji pirmą kartą atėjo į treniruotę, dar nemokėjo batų raištelių užsirišti, tekdavo jai padėti. Dabar Simona jau atstovauja Lietuvos jaunučių rinktinei. Šita manoji komanda žaidžia nuo vaikų grupės, ją aš pati išugdžiau. Žaidėjos rungtyniauja ir Lietuvos aukščiausios lygos moterų čempionate, kaupia patirtį. Prieš varžybas sapnavau, kad mes turime nugalėti. Ir tą padarėme“, – sako nugalėtojų trenerė A. Šlektienė, kuri anksčiau rankinį taip pat žaidė – atstovavo Vilniaus „Šviesai“, o nuo 1981 m. – Panevėžio „Ekranui“.

Lietuvos jaunučių rinktinėje žaidžia dar viena panevėžietė Miglė Aleknavičiūtė. Pasak A. Šlektienės, finaliniame etape buvo nelengva žaisti su visomis komandomis, nes ne bet kas į finalą patenka. Labai stiprios panevėžiečių varžovės buvo per zonos varžybas, kur jos tik vieno įvarčio persvara nugalėjo uteniškes. Dramatiškos buvo ir jų rungtynės su vilnietėmis – išvykoje panevėžietės laimėjo dešimties įvarčių persvara, o namuose pralaimėjo keturiais. Tik geresnis įvarčių santykis Panevėžio rankininkėms atvėrė kalią į finalines rungtynes.
 

Faktai, skaičiai
* Lietuvos jaunučių sporto žaidynių programoje buvo 20 sporto šakų, kurios buvo patvirtintos kaip 2001–2012 m. strateginės sporto šakos, varžybos.
* Iš 60 miestų ir rajonų savivaldybių žaidynėse dalyvavo 58-ios – nebuvo tik Rietavo, kuris neturi sporto mokyklos, ir Alytaus rajono.
* Visų 20 sporto šakų varžybose dalyvavo Vilniaus ir Kauno sportininkų delegacijos. Šiauliečiai jėgas bandė 18, klaipėdiečiai – 15, panevėžiečiai – 14 sporto šakų varžybose.
* Finalinėse jaunučių sporto varžybose dalyvavo daugiau kaip 7 tūkst. jaunųjų sportininkų. Visiems penkiems didiesiems miestams per atskirų sporto šakų varžybas buvo leidžiama deleguoti po dvi komandas.
* Finalinės varžybos buvo rengiamos 11 šalies miestų, rajonų ir savivaldybių sporto bazėse: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Trakuose, Tauragėje, Rokiškyje, Šiaulių rajone ir Elektrėnuose.
* Per Lietuvos jaunučių sporto žaidynes dėl lėšų trūkumo nuvežti sportininkus į atrankos ar zonos varžybas sumažėjo komandų skaičius: 2007 m. futbolo varžybose dalyvavo 53 komandos, o 2010 – 38, berniukų krepšinio – atitinkamai 53 ir 42, o mergaičių – 28 ir 25-ios.
* Rekordų gausumu nudžiugino plaukikai, rungtyniavę puikiame Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseine: mergaitės pasiekė 10, o berniukai – 7 rekordus. Net 15 rekordų pasiekė kauniečiai, po vieną – Utenos ir Anykščių sportininkai.
* Per žaidynes buvo išdalyta 2 100 medalių, 160 taurių ir prizų.