Olandijoje lietuviai šturmuos Europą

Viltys. Bene geriausias galimybes sužibėti Europos čempionate turi šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir moterų pusmaratonio komanda (Diana Lobačevskė, Rasa Drazdauskaitė, Monika Juodeškaitė bei Remalda Kergytė-Dauskurdienė). Prieš dvejus metus Ciuriche (Šveicarija) maratonininkės komandų įskaitoje liko per plauką nuo medalio – ketvirtos. Tiesa, tąkart lietuvių gretose nebuvo vienos pajėgiausių šalies bėgikių D.Lobačevskės.
 

Tuo tarpu A.Palšytė garbės pakylos papėdėje liko jau dvejose aukščiausio rango varžybose – 2015 metų Europos uždarų patalpų bei 2016-ųjų pasaulio uždarų patalpų čempionatuose. Beje, pastarosiose pirmenybėse lietuvė įveikė tokį patį aukštį, kaip ir nugalėtoja tapusi amerikietė Vashti Cunningham – 196 cm.
 

Pastarąjį kartą ant garbės pakylos Europos čempionate Lietuvos lengvaatlečiai kopė prieš ketverius metus Helsinkyje (Suomija). Tąkart sidabro medalį iškovojo šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, o bronzos – sprinterė Lina Grinčikaitė. Abu sportininkai išbandys jėgas ir Amsterdame, kur sieks ir olimpinių normatyvų. 

Debiutantai. Pirmą kartą tokio rango suaugusiųjų varžybose dalyvaus net septyni šalies lengvaatlečiai, tarp kurių bus ir pamažu į elitą besibraunantys jaunieji ieties metikai 22-ejų Liveta Jasiūnaitė bei 20-metis Edis Matusevičius. 
 

Abu lietuviai šiemet ženkliai pagerino asmeninius rekordus bei ne tik įvykdė Senojo žemyno pirmenybių normatyvus, bet ir priartėjo prie pirmųjų karjerose olimpinių žaidynių. Būtent sulig Europos čempionatu baigsis atrankos periodas į Rio de Žaneiro olimpiadą, o norint užsitikrinti teisę startuoti Brazilijoje L.Jasiūnaitei Amsterdame ietį reikia mesti 62 metrus, E.Matusevičiui – 83 metrus. 
 

Šį sezoną perspektyvūs lengvaatlečiai įrankius numetė atitinkamai 61,32 m bei 81,28 m. Beje, Lietuvos lengvaatletis Europos čempionate bus jauniausias tarp visų ieties metikų.
 

Veteranės. 36-erių daugiakovininkė Austra Skujytė Europos čempionatuose yra dalyvavusi ir kaip rutulio stūmikė, ir kaip šuolininkė į aukštį. Po 10-ies metų pertraukos Senojo žemyno pirmenybėse Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė vėl startuos septynkovės varžybose.
 

A.Skujytė į daugiakovę sugrįžta su nemenkomis ambicijomis: Amsterdame sportininkė tikisi įvykdyti olimpinį normatyvą (6200 tšk.). Daugiau nei 6200 taškų iš Europos čempionate startuosiančių sportininkių šiemet rinko tik olandė Anouk Vetter ir čekė Katerin Cachova. Lietuvės asmeninis rekordas – 6599 tšk. – geriausias tarp visų septynkovės varžybų dalyvių.
 

„Gecise (varžybose, kuriose A.Skujytė įvykdė Europos čempionato normatyvą – lengvoji.lt) labai nesisekė šuoliai į aukštį ir šuoliai į tolį. Sarmata šokti mažiau šešių metrų. Šiose rungtyse taškai yra dideli, tad kai nepasiseka žinai, kad rezervo yra. Į olimpiadą patekti yra labai realu, šansai yra, tik reikia jais pasinaudoti“, – po Lietuvos čempionato pasitikėdama savo jėgomis kalbėjo A.Skujytė.
 

Jau 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiadoje dalyvavusi A.Skujytė tarp daugiakovininkių bus vyriausia, tačiau Lietuvos komandoje – ne. Ieties metimo rungties normatyvas pakluso 40-metei Indrei Jakubaitytei, kuri savo pavardę įsirašys kaip vyriausia kada nors Europos čempionate dalyvavusi lietuvė lengvaatletė moteris.
 

Prieš dvejus metus Ciuriche Virgilijus Alekna šalies garbę gynė būdamas 42-ejų bei taip pat pateko į istoriją: legendinis disko metikas dalyvavo net šešiose Senojo žemyno pirmenybėse. Tai – Europos čempionatų rekordas.
 

Sėkmė. Nors 20-metei Jogailei Petrokaitei iki Europos čempionato normatyvo pritrūko 5 cm, į Olandiją sportininkė vyks. JAV studijuojanti lietuvė šiemet pasiekė asmeninį rekordą šuolių į tolį rungtyje – 6,50 m – bei buvo pakviesta dalyvauti Senojo žemyno čempionate. Europos lengvosios atletikos asociacijos (European Athletics) malonę gavo tiek ji, tiek dar dvi analogiškus rezultatus parodžiusios Švedijos ir Norvegijos šuolininkės.
 

„Netikėjau, kad pakaks 6,50 m, bet pagalvojus tie 5 cm tikrai nėra didelis skirtumas. Žinoma, džiaugiuosi, kad patekau, bet nebūčiau pikta, jei ir nebūčiau patekusi, – tikino J.Petrokaitė. – Turėjau pakankamai ilgą sezoną, nuo sausio pradžios, ir nežinau, ar abiejų rankų pirštų pakaktų suskaičiuoti visoms varžyboms. Tačiau Europos čempionatas yra ne šiaip sau varžybos – čia susirinks elitas.“
 

J.Petrokaitė prieš dvejus metus sužibėjo pasaulio jaunimo čempionate, kuriame užėmė ketvirtą vietą. Praėjusiais metais su vyresnėmis sportininkėmis Europos iki 23 metų čempionate startavusi lietuvė prasibrovė į finalą ir jame buvo 12-ta.


 

Žvaigždės. Nors svarbiausias ketverių metų startas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės – vyks po mėnesio, dauguma pajėgiausių Europos lengvosios atletikos žvaigždžių jėgas patikrins ir Amsterdame. Sporto aistruoliai išvys abu geriausius praėjusių metų žemyno lengvaatlečius – šeimininkų viltį Dafnę Schippers (100 m ir estafetė 4x100 m) ir britų šuolininką į tolį Gregą Rutherfordą. 

 

Europos čempionate taip pat varžysis planetos rekordininkės čekė Barbora Špotakova (ieties metimas), lenkė Anit Wlodarczyk (kūjo metimas), greičiausiu baltaodžiu sprinteriu tituluojamas prancūzas Christophe‘as Lemaitre (100 m, 200 m, estafetė 4x100 m), disko metikai estas Gerdas Kanteris bei lenkas Piotras Malachowskis ir kitos pasaulinio lygio žvaigždės.
 

Tiesa, nei toks būrys sporto žvaigždžių, nei gausi Lietuvos lengvaatlečių delegacija nesudomino šalies nacionalinės televizijos: skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje Europos čempionato transliacijos lietuviai per savo šalies televiziją neišvys.