Prancūzijos klubo vadžios - lietuvio rankose

Legendinis dviračių treneris klaipėdietis Narsutis Dumbauskas apie buvusį savo auklėtinį Artūrą Kasputį yra sakęs: „Buvo patikimas draugas lenktynėse, tikras kovotojas. Ne kas kitas, o nesėkmės Artūrą taip užgrūdino. Kuo būdavo atsakingesnis startas, tuo labiau Artūras mokėdavo sutelkti jėgas. Tai - labai geras bruožas, padėjęs jam nugalėti. Dabar ta sukaupta patirtis dviračių treke ir plente jam labai praverčia nelengvame darbe“. 

Seulo olimpinis dviračių treko čempionas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse, Atlantos bei Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvis, jėgas bandęs keturiose „Tour de France“ daugiadienėse lenktynėse (1992 m., 1994- 1995 m., 1997 m.)  A.Kasputis aktyviai sportavo iki 2002-jų. 1994-2002 m. jis atstovavo profesionalų komandai „Ag2R-Prevoyance“, o nuo 2003-ųjų dirba šio klubo, kuris dabar vadinasi "Ag2R-La Mondiale", direktoriumi.

49 metų A.Kasputis yra ir Lietuvos vyrų dviračių plento rinktinės vyriausiasis treneris.

Už ką esi atsakingas „Ag2R-La Mondiale“ klube?
Klube esu atsakingas už lenktynes, visą komandą, kurioje yra 20-25 žmonės - sportininkai, aptarnaujantis personalas. 

Reikia viską sustyguoti, kad būtų pasiekiami patys geriausi rezultatai. Per metus turime 350 varžybų dienų. Kartais tenka dalyvauti dvejose trejose lenktynėse per dieną. Renkamės dažniausiai tas pačias lenktynes, nes, žinant trasas ir varžybų organizaciją, yra gerokai lengviau, nei patekus į tas lenktynes, apie kurias mažai žinai.

Klubo direktoriumi dirbu nuo 2003-iųjų, jau turiu sukaupęs nemažai patirties. Mūsų klube –  dviratininkai iš Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Naujosios Zelandijos. Yra ir lietuvis - Gediminas Bagdonas. Manau, pora dviratininkų dalyvaus ir Rio olimpinėse žaidynėse.

Klubas su sportininkais, vienadieniais darbuotojais, aptarnaujančiuoju personalu vienija apie 70 žmonių.

Ar nekalbina kiti profesionalų klubai pereiti dirbti pas juos?
Ne. Klubų direktorių trūkimo nesijaučia. Pasitaiko vis daugiau komandų, kurios nutraukia savo veiklą, treneriai ar direktoriai lieka be kontrakto ir darbo.

Nesiblaškau ir neieškau, kur būtų dar geriau. Su „Ag2R-La Mondiale" klubu suaugau, nepastebimai tapau vienu seniausių jo darbuotojų.

Vadovauji ne tik žinomai profesionalų komandaibet  ir esi Lietuvos vyrų rinktinės vyr. treneris. Tikriausiai nėra lengva dirbti?
O kam šiais laikais yra lengva? Tačiau viską pavyksta gerai suderinti. 

Ne vienas dviračių profesionalų klubas jau bankrutavo, o tavasis gyvuoja iki šios dienos. Kuo galėtum tai paaiškinti?
Turime gerus rėmėjus. Per krizę klubas pasirinko gerą taktiką investuoti pinigus ne ten, kur kiti, todėl jo nepalietė jokia krizė.

Mūsų pagrindinis rėmėjas „Ag2R Group“ dviratininkus remia nuo 1997-ųjų. Neseniai klubas pagal specialų užsakymą įsigijo didžiulį autobusą su visais patogumais, yra netgi du dušai, todėl bus smagu juo keliauti. 



Stebėjai Lietuvos dviračių sporto čempionatą Ignalinoje, ką gali apie jį pasakyti?
Nudžiugino veteranai, kurie gana gausiai dalyvavo varžybose. Malonu, kad jie su dviračiu draugauja nuo vaikystės iki dabar. 

Mačiau neblogo jaunimo, kurio kaskart gausėja. Per suaugusiųjų varžybas dominavo mūsų olimpiečiai.

Deja, yra labai didelė skylė tarp dabartinių profesionalų ir jaunimo. Tas praleistas dešimties metų tarpas padarė savo: Lietuvoje nieko neišaugo.

Ko gero, nepastebėjai ir naujų mūsų trenerių veidų?
Taip, labai gaila. Kai mūsų treneriams bus mokami geresni atlyginimai, tada jų tikrai atsiras daugiau. Tai – sena Lietuvos sporto problema, kurią reikėtų kuo skubiau spręsti. Už minimumą dirbti niekas nenori, o dviračių trenerio darbas yra sunkus.

Reikalingos ne tik geros žinios, bet ir sportinis inventorius, kurio stokojama. Dviračių sportas – tai ne salėje žaisti su kamuoliu.

Reikia ir daug lenktyniauti įvairiose Europoje rengiamose varžybose, o tam būtinos lėšos.

Ar nenusiminei, kad tavo sūnus netapo tokio meistriškumo dviratininkas kaip tu?
Nenusiminiau. Ne visiems lemta tapti didelio meistriškumo sportininku. O prievarta nieko nepasieksi. Savo sūnui netgi pasakiau, kad jis mestų dviračių sportą, nes nemačiau perspektyvos. 

Kada po Lietuvos čempionato vėl matysi mūsų olimpiečius Ramūną Navardauską ir Ignatą Konovalovą?
Visi trise buvome per 99-ąsias „Giro d‘Italia“ daugiadienes lenktynes, su jais daug bendravau.

Mūsų dviratininkai priklauso profesionalų komandoms, jie atliko tą darbą, kurio reikalavo tų klubų vadovai ir treneriai, todėl aš nieko negalėjau reguliuoti. 

Ignatą dabar matysiu Lenkijoje, o Ramūnas dalyvaus savo penktosiose „Tour de France“ daugiadienėse lenktynėse.

Ramūnas per pastaruosius metus labai patobulėjo, tai liudija ir jo praėjusiais metais iškovotas bronzos per pasaulio čempionatą.