Ant dviračio atgimsta sportinės ambicijos

Edmundas Peseckis visada mielai bando jėgas Lietuvos čempionatuose ir rungtyniauja veteranų varžybose. Turi įvairiausių apdovanojimų. Į varžybas atvažiuoja iš Olandijos, kur gyvena jau penktus metus.

„Kai Lietuvos olimpiniame sporto centre netekau darbo, reikėjo galvoti, ką daryti. Iš pradžių norėjau vasarą nuvažiuoti atostogų pas savo seną gerą draugą Olandijoje, o taip išėjo, jog vietoj vieno mėnesio pasilikau penkerius metus.   Kiekvieną mėnesį stengiuosi grįžti į namus. Olandijoje mano darbas susijęs su dviračiais. Mano darbovietė - tai tarsi maža gamykla-parduotuvė: surinkinėju dviračius ir jų ratus. Dažau ir dviračių rėmus, rūpinuosi dizainu. Šiemet laimėjome geriausios Olandijos dviračių parduotuvės (iš 800) prizą. Parduotuvei vadovauja mano senas draugas Gijsas Van Tuylas, kuris gal prieš 20 metų daug padėjo Lietuvos dviratininkams“, - sako E. Peseckis.

Tad pataikei į savo roges?
Patinka tai, ką darau. Man visą laiką nebuvo svetimas dviračių remontas. Mano pagrindinė specializacija dabar Olandijoje  – ratų surinkimas. Juos surenku ir Olandijos „Orange baby“ (buvęs „Rabobank“) klubo dviratininkams, kurie yra šios garsios profesionalų komandos pamaina. Dirbu nedideliame Bruchemo miestelyje, kuris yra pusiaukelėje tarp Eindhoveno ir Utrechto.

Olandija – dviračių šalis, o ar ši sporto šaka populiari visuose miestuose?
Taip, Olandija – tai milijonų dviračių karalystė, apie 80 proc. olandų turi dviračius,  dukart daugiau nei automobilių.

Keliauti visuomeniniu transportu Olandijoje yra labai brangu, todėl visi mielai renkasi dviračius, juolab kad čia yra ypač puikūs dviračių takai.

Nežinau kitos šalies, kur taip būtų išplėtoti dviračių takai. Iš bet kurio taško į kitą  galima nuvažiuoti dviračiu.

Olandijoje nuolat transliuojamos ir kone visos dviračių lenktynės.

Ar į darbą irgi važiuoji dviračiu?
Taip, visą laiką juo važiuoju.



Dalyvauji ir Lietuvos čempionate. Ar stiprūs čia dviračių sporto veteranai?
Pakankamai stiprūs: ir Saulius Janeliūnas, Kęstutis Stakėnas, Vytautas Andruška, Raimondas Kalina. 

Dalyvauju dviratininkų, kuriems daugiau nei 50 metų, grupėje. Šiemet man labai nepasisekė per atskiro starto lenktynes, į kurias pavėlavau ... 5 minutes.

Sumaišiau dalyvių sąrašą su starto protokolu. Tačiau lenktynių absoliučioje įskaitoje nebūčiau laimėjęs, kadangi labai puikios sportinės formos buvo Raimondas Rumšas.

Kokiose varžybose mėgsti dalyvauti?
Šiemet dalyvavau pirmą kartą surengtame oficialiame pasaulio pajūrio dviračių sporto čempionate. Kalnų dviračiu pajūriu per smėlį ir vandenį važiavau 50 km ir savo amžiaus grupėje užėmiau 13-ą vietą.

Olandijoje du kartus esu važiavęs ir ilgiausią pasaulio pajūrio maratoną, per smėlį įveikiau 130 km distanciją. Debiutuodamas užėmiau 61-ą vietą, o šiemet buvau 72-as. Tie maratonai yra labai populiarūs, jėgas bando daugiau kaip 1000 dviratininkų.  

Dalyvauju Lietuvos kalnų dviračių maratonuose, kurių šiemet bus penki. Pirmąjį savo amžiaus grupėje laimėjau, o antrajame buvau ketvirtas. Pirmo etapo varžybose lenktyniavo ir du mano draugai iš Olandijos, su kuriais kartu treniruojuosi, dalyvauju varžybose ir kurie su manimi trečius metus atvažiuoja į Lietuvą.

Mes esame vieno klubo nariai. Per metus mokame nedidelį, 40 eurų mokestį. Olandijoje vyksta ypač daug varžybų, tačiau per savaitę dirbu šešias dienas, todėl nėra kada daug kur dalyvauti.

Belieka tik sekmadieniai ir vakarai. Liepos viduryje vėl atvažiuosiu į Lietuvą ir dalyvausiu trečiajame kalnų dviračių maratone. Turiu ambicijų nugalėti, tačiau šiek tiek kamuoja nugaros skausmai, kurie mane pristabdo, negaliu atiduoti visų jėgų.

Man dabar svarbiausia - pajusti važiavimo malonumą, tačiau, jeigu gerai sekasi ir pavyksta laimėti, tai atgimsta sportinės ambicijos. 

Ką mūsų dviratininkams Ramūnui Navardauskui ir Ignatui Konovalovui pranašauji per Rio olimpines žaidynes?
Tikrai žinau, kad jiems bus nelengva, nes trasa bus ne jų stiliaus. Vyrams linkiu kuo geriausios sėkmės.