Lietuviai bando gelbėti „Baltic Chain Tour“

Kai 2011-aisiais po ilgos pertraukos buvo atgaivintos Baltijos šalių daugiadienės dviračių lenktynės „Baltic Chain Tour“ Estijos, Latvijos, Lietuvos keliais ir buvo skirtos Baltijos kelio 25-učiui paminėti, jos buvo sutiktos džiaugsmingai. Tačiau didelis entuziazmas pamažu blėso.

Šiemet su finansiniais sunkumais susidūrus Estijos ir Latvijos dviračių sporto federacijoms, lenktynėms iškilo grėsmė išnykti.

Tačiau Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis yra optimistas ir teigia, jog darys viską, kad lenktynės, kurios šiemet būtų šeštosios, įvyktų.  

Jūsų vadovaujama Lietuvos dviračių sporto federacija yra  pasirengusi tęsti „Baltic Chain Tour“ lenktynes. Kodėl?
Šioms daugiadienėms lenktynėms federacija rengėsi labai įtemptai ir atsakingai, buvo sutarusi su rėmėjais, pateikusi paraišką Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui. Labai džiaugiamės, kad paraiška buvo patenkinta ir gauta 30 tūkst. eurų, o tai garantavo pusės Lietuvoje įvyksiančių etapų finansavimą.

Vienas iš etapų buvo numatytas Panevėžyje, jau buvo užsakyta nakvynė dalyviams - tuo pat metu mieste rengiama pasaulio triatlonininkų šventė, kurią būtų papuošusios daugiadienes dviratininkų lenktynės.

Lenktynės finišuotų Vilniuje per kitą dviratininkų renginį, kurį organizuoja mūsų federacijos Vykdomojo komiteto narys Deividas Vileniškis. 

Labai gaila, kad mūsų partneriai iš Estijos ir Latvijos pradėjo skambinti pavojaus varpais, kad nesurinko reikiamos pinigų sumos rengti „Baltic Chain Tour“ varžybas.

Kadangi varžybos yra tarptautinės, pagal Tarptautinės dviračių sporto sąjungos reikalavimus jų vien Lietuvoje negalėtume rengti. Lenktynės gali ir nutrūkti. Priežastis labai objektyvi: du iš trijų partnerių nesugebėjo surinkti reikiamų lėšų ir suorganizuoti tos varžybų dalies, kuri pagal bendrą susitarimą priklausė jiems.

Ar nekyla mintis, kad nors ir minimaliomis sąlygomis tęsti tas varžybas, nes joms nutrūkus, būtų sunku jas vėl atgaivinti?
Tokia mintis yra, dar bandome padėtį taisyti. Sureagavome į esamą situaciją. Iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gautos lėšos yra nemažos, puikiai žinome, kad jei tos lenktynės neįvyktų, pinigus reikėtų laiku grąžinti, kad jos vėl būtų perskirstytos. Tų lėšų sportui tikrai reikia ir, manau, jos būtų sėkmingai panaudotos kitur. Tačiau iki paskutinės minutės rusena viltis, kad gal tos varžybos, kurios buvo atgaivintos mano iniciatyva 2011-aisias ir buvo labai sėkmingos ir naudingos Lietuvos dviračių bendruomenei, nenutrūks. 

„Baltic Chain tour“ lenktynėse dalyvavo 120 dviratininkų iš beveik 20 skirtingų valstybių. Tos varžybos tikrai galėtų tapti tradicinėmis, kadangi yra įtrauktos į Europos dviračių sporto federacijos kalendorių ir yra reitinguojamos.



Nuveikta didelis darbas, tad būtų labai gaila, kad tas lenktynes imtume ir palaidotume. Jeigu vien Lietuvoje galėtume surengti du etapus kartu su latviais, tai būtų didelis pliusas. Tos varžybos galėtų transformuotis į jaunių ar trumpesnes lenktynes. Estai, tarkime, norėtų rengti varžybas nuo Talino iki Suomijos, kuri jas galbūt finansuotų.

Tačiau tada jos netaptų „Baltic Chain Tour“ lenktynėmis, kurių idėja buvo Baltijos kelias, kur žmonės, susikibę rankomis demonstravo vienybę.

Rengdami tas lenktynes, norėjome parodyti, kad važiavimas dviračiais nuo Talino iki Vilniaus buvo nemažas įvykis ir sportine, ir politine prasme.

Kaip vertintumėte ką tik Ignalinoje pasibaigusį Lietuvos čempionatą?
Labai džiaugiamės, kad antrus metus iš eilės čempionatas buvo surengtas Ignalinoje. Kvietė ir kiti miestai, tačiau pasirinkome šį ežerų kraštą, švenčiantį savo 150 metų sukaktį. Visas tris dienas čempionatas papuošė miesto šventę.

Gaila, kad varžybose nedalyvavo Gediminas Bagdonas, Rasa Leleivytė, Aidis Kruopis.  Nepaisant to, jog čempionatas neturėjo jokios įtakos kovojant dėl kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, buvo įdomus. Sportininkai turėjo ambicijų gerai pasirodyti namuose. Dauguma Europos komandų  pozityviai reaguoja į Lietuvos čempionų marškinėlius, kuriuos pelno jų klubo narys.

Pastaruosius dvejus metus geriausiems mūsų dviratininkams ankstesnieji LDSF vadovai įteikdavo labai gražius popierinius čekius, bet pamiršdavo jiems sumokėti tikruosius pinigus.

Šiemet labai pasispaudėme, padirbėjome su rėmėjais ir dabar Ignalinoje mūsų plento meistrams grąžinome skolas.

Nenuskriaustas liko ir jaunimas. Jaunių čempionato medalininkams įteikėme „Audimo“ parduotuvės čekius sportinei aprangai įsigyti.

Dar vienas džiugus šio čempionato akcentas – po daugelio metų LDSF rado galimybių pagerbti nusipelniusius dviratininkus, kuriems puikiai klostėsi sezonas – federacija ir rėmėjas „Škoda“ geriausiam  2015 m. Lietuvos sportininkui, pasaulio čempionato grupinių lenktynių bronzos medalininkui Ramūnui Navardauskui sudarė galimybę vairuoti puikų automobilį.  

Ignaliniečiai dviratininkams įsteigė ir savo prizų. Jauniai gavo Ignalinos mero dovanų, o veteranai, kurių susirinko rungtyniauti beveik 100 - federacijos rėmėjų.

Tai rodo, kad dviračių sportas įvairiose amžiaus kategorijose populiarėja, ir tai džiugina.

Viliamės, kad Ignalinoje nuo rudens atsiras ir dviračių trenerio etatas, kadangi trenere panoro dirbti Inga Čilvinaitė, kurios draugas yra ignalinietis. Šią iniciatyvą palaiko ir Ignalinos r. meras Henrikas Šiaudinis.