Stadionas - kaip olimpinis medalis

Į stadiono atidarymo iškilmes susirinko pilnutėlė pagrindinė tribūna, kurioje telpa apie 2,5 tūkst. žiūrovų. Pasižiūrėti naujojo alytiškių stadiono atvyko Seimo nariai, miestų merai ir sporto vadovai, stadiono statytojai, rangovai. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas, tardamas sveikinimo žodį, pirmiausia pasidžiaugė, kad šie metai Lietuvos sportui labai sėkmingi – per pasaulio ir Europos čempionatus olimpinėse rungtyse jau laimėta 12 medalių.
 

SVEIKINIMAI. „Džiaugiamės ne tik medaliais, bet ir tokiomis sporto bazėmis, kokia dabar iškilo Alytuje. Man gera sporto bazė – tai tas pats, kaip laimėti olimpinį medalį. Kai bazė bus gera, augs nauji čempionai ir rekordininkai. Prie šios naujos sporto bazės turbūt daugiausia prisidėjo miesto meras, Alytaus galva Česlovas Daugėla“, – sakė A. Poviliūnas, kuris merą apdovanojo Olimpine žvaigžde.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Julius Kvedaras neatpažino Alytaus stadiono, kuriame jam anksčiau yra tekę žaisti. Jis gėdijo Seimo narius, kurie Vilniuje sėdi ant buvusio Jaunimo stadiono, ir šiandien Lietuvos sostinė neturi nė vieno normalaus stadiono.

Alytiškius su naujuoju stadionu sveikino generalinių rangovių „Kortas“ ir „Dzūkijos statyba“ vadovai Giedrius Kapočius ir Julius Žukauskas. Stadioną pašventino Šventų Angelų parapijos klebonas dekanas kunigas Artūras Užupis. Simbolinę juostelę perkirpo LTOK prezidentas A. Poviliūnas, miesto meras Č. Daugėla ir LFF direktorius J. Kvedaras.
 

VARŽYBOS. Prieš iškilmingą stadiono atidarymą vyko pirmosios lengvosios atletikos varžybos, per kurias buvusi alytiškė Brigita Virbalytė pagerino Lietuvos 5 km nuotolio ėjimo rekordą. Futbolo rungtynes žaidė 1975 m. Lietuvos čempionė „Dainava“ ir Lietuvos sporto žurnalistų vienuolikė (1:0 nugalėjo alytiškiai).

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) sekretorė Nijolė Medvedeva sakė, kad viskas priklauso nuo žmonių. Kur sportiškas meras, ten ir sporto bazė gera. Dar šiemet prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą LLAF norėjo Alytuje surengti treniruočių stovyklą, tačiau stadionas dar nebuvo oficialiai atiduotas eksploatuoti ir lengvaatlečiai pasirinko Latviją.

„Esame pasirengę pasinaudoti šio stadiono paslaugomis. Lietuvos suaugusiųjų čempionato čia negalėsime rengti, nes stadione tėra šeši bėgimo takai, tačiau šalies vaikų, jaunučių, jaunių čempionatai čia tikrai bus rengiami. Kadangi sąlygos Alytuje puikios, labai graži vieta, geriausi Lietuvos lengvaatlečiai čia turėtų būti dažni svečiai, nes Kaune tenka mokėti nemažus pinigus“, – sakė N. Medvedeva.
 

DŽIAUGIASI. Varžybose Alytuje dalyvavo ir pasaulio 150 m bei Lietuvos 100 m bėgimo rekordininkas, Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) mokslo šviesulys intelektualusis Rytis Sakalauskas. Alytuje gimęs ir augęs sprinteris į varžybas pasikeitusiame gimtajame stadione atvažiavo su savo treneriais Jūrate ir Aleksu Stanislovaičiais iš Kauno, įveikė 200 m nuotolį, stadione pasimatė su savo tėveliais – ir vėl į Kauną.

„Stadionas labai gražus, jame buvo smagu bėgti. Kai sportavau Alytuje, tokių sąlygų neturėjau, dabar tikiuosi, kad mano gimtinėje išaugs daugiau puikių sportininkų. 200 m nuotolį tikėjausi įveikti greičiau nei per 21 sek., bet nepavyko. Labai gaila, kad stadione tėra šeši bėgimai takai. Jeigu alytiškiai mane priims, parvažiavęs į gimtinę mielai ateisiu į stadioną pabėgioti, – sakė R. Sakalauskas. – Stadioną po renovacijos mačiau pirmą kartą, į jį nebuvau įkėlęs kojos apie puspenktų metų. Labai džiaugiuosi, kad man šiemet pavyko du kartus pagerinti Lietuvos sprinto rekordą, tačiau trauma neleido dalyvauti pagrindinėse metų varžybose Europos čempionate Barselonoje. Šią žiemą norėčiau dalyvauti Europos uždarų patalpų čempionate Paryžiuje.“
 

NEBUS VIENIŠAS. LKKA Lengvosios atletikos katedros vedėjas Aleksas Stanislovaitis įsitikinęs, kad jei Lietuvoje kiekvienas miestelis turėtų po tokį stadioną, visų sporto šakų lygis labai pagerėtų. „Džiaugiuosi, kad Alytus turi tokį puikų stadioną nuostabiame pušyne, kad jame galės treniruotis ir rungtyniauti lengvaatlečiai. Jeigu alytiškių stadionas turėtų aštuonis bėgimo takus, čia galėtų vykti aukščiausio rango tarptautinės varžybos, – sakė A. Stanislovaitis. – Tačiau Alytuje vyks įvairios varžybos, Baltijos šalių mačai, rinktinės treniruočių stovyklos. Alytaus miesto vadovai galvoja protingai ir daro viską, kad kuo daugiau vaikų būti atitraukta iš gatvių. Kai turėsime tokias puikias sporto bazes, ir sportininkų meistriškumas, ir žmonių sveikatingumas bus kitokie.“
 

Didelis mero optimizmas

Alytaus meras Česlovas Daugėla – sporto žmogus. Jaunystėje jis lankė sporto mokyklą ir žaidė jaunių futbolo komandoje. Pagal profesiją jis – statybininkas, 1983 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, o 2003 m. – statybos inžinerijos magistrantūrą.

Alytiškiai Č. Daugėlą praminė Architektu, nes jis labai rūpinasi miesto gražinimu. Meras tvirtai įsitikinęs, kad šykštuoliai moka du kartus, o nebijantieji investuoti į perspektyvius projektus visada laimi – jie investuoja į savo ateitį ir tos investicijos visada atsiperka.
 

Alytaus stadionas tapo moderniausiu Lietuvoje. Kokia šiandien jūsų nuotaika?
Labai pakili, nuostabi. Viskuo džiaugiuosi. Baigtas pirmasis mūsų sporto objektas. Ypač pamalonino LTOK prezidento A. Poviliūno žodžiai, kad Alytus geresnio stadiono ir negalėjo turėti, kad šiandien jis geriausias Lietuvoje ir turbūt nė vienas Europos miestas, tokio dydžio kaip Alytus, neturi tokio lygio stadiono.

Tačiau visi mūsų vargai – priešakyje. Reikia surasti pinigų ir baigti pradėtus darbus. Laukia trečias rekonstrukcijos etapas. Dabar vyksta konkursas tvarkyti stadiono prieigas – bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, baigta tvarkyti tvora, sumontuota įėjimo ir išėjimo sistema, iškils dvi naujos dengtos teniso salės su nedideliu bendrabučiu. Dar šiemet turėtų prasidėti darbai. Rūpesčių tikrai daug, bet esu kupinas optimizmo.
 

Ar jūsų stadionas bus universalus?
Taip, čia vietos užteks visiems. Manyčiau, kad tai tikrai geriausias Lietuvos stadionas. Tiesiog puiki jo natūrali danga, kuriai reikia ypatingos priežiūros ir nemažai išteklių. Ji laistoma automatiškai. Mūsų stadionas, ko gero, vienintelis, kuris yra miške. Neseniai į Alytų buvo susirinkę mano grupės draugai, juos pakviečiau pasižiūrėti ir stadiono.

Moterys nusiavė batelius ir vaikščiodamos po stadiono žolę sakė, kad ja smagiau vaikščioti nei kilimu. Įrengtas sportinis ekranas su vaizdo medžiagos peržiūros funkcija, stadione veikia visa apsaugos sistema. Čia treniruotis ir rungtyniauti bus galima iki nakties, nes pastatyti keturi galingi 43 m aukščio prožektoriai.
 

Lengvaatlečiai pasigedo aštuonių bėgimo takų, kuriuose būtų galima rengti aukšto rango varžybas. Tačiau tėra šeši. Kodėl?
Tų dviejų takų tikrai niekas nepražiopsojo. Projektuojant ir statant pagal statybos normas bei taisykles nebuvo galima kirsti dalies parko. Jis – mūsų gyvenimo dalis, negalime daryti intervencijos. Šiandien truputį nukentėjome, bet išsaugojome parką. Kiekvienas alytiškis pasakys, kad pasielgėme teisingai.
 

Kiek laiko truko stadiono rekonstrukcija?
Stadioną pradėjome rekonstruoti 2007 m., jo rekonstrukcija kainavo apie 23 mln. litų. Įgyvendinti projektą nebuvo sunku – sunkiausia buvo gauti pinigų – tai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Man atėjus dirbti į savivaldybę, pavyko gerai suformuoti jos Investicinį skyrių, kuris padarė viską, kad pinigai mus pasiektų.
 

Kokio rango varžybų tikitės atnaujintame stadione?
Tikiuosi, kad kitąmet mūsų futbolininkai pateks į A lygą. Dabar pirmoje lygoje sėkmingai žaidžia dvi mūsų komandos, viliuosi, kad kitąmet stadione matysime žaidžiančias geriausias Lietuvos futbolo komandas. Ir ne tik Lietuvos. Alytus garsėja savo lengvaatlečiais, tikiuosi, kad čia išaugs nauji talentai.