Ant slidžių visus metus

Ignas Lažinskas vandens slidininkas, treneris bei teisėjas. Daugkartinis Lietuvos vandens slidžių įvairių rungčių čempionas, 2006 metais Europos veteranų čempionate laimėjo bronzos medalį figūrinio slidinėjimo rungtyje. Šiemet, rugsėjo 6-12 dienomis Italijoje vykusiame Europos ir pasaulio 36 m. ir vyresnių vandens slidinėjimo čemionate pakartojo 2006-ųjų pasiekimą, o planetos pirmenybėse užėmė garbingą 4 vietą.

„Esu patenkintas savo pasirodymu. Gaila, kad neužbaigiau slalomo rungties, bet figūriniame čiuožime atlikau viską, ką buvau paruošęs. Komandinėje įskaitoje mūsų nepilna, dviejų žmonių komanda užėmė 17 vietą iš 34 dalyvavusių, buvome per patį viduriuką, manau neblogas rezultatas“, - sakė I. Lažinskas.

Kada susidomėjote šia sporto šaka? – paklausėme Europos čempionato prizininko.
Pirmą kartą ant slidžių atsistojau kai man buvo 14 ar 15 metų. Tais laikais šis sportas buvo populiarus. Mane pakvietė treneris Oskaras Gaidamovičius, mes kartu treniravomės kalnų slidinėjimą, o vasarą jis suorganizavo šią pramogą ant vandens. Neries upės pakrantėje, ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo Dinamo sporto bazė, ten ir treniravomės.

Tarybiniais metais mums viskas tiek nekainavo, kiek dabar. Buvo sporto mokykla, kurioje veikė vandens slidinėjimo būrelis, todėl slidinėti galėjome praktiškai nemokamai. Tereikėjo ateiti, sportuoti ir netingėti. Dabar viskas kitaip. Patys perkame benziną, niekas mūsų neberemia. Turime tramplyną, vienas entuziastas nupirko katerį. Bet dabar šio sporto mėgėjų Lietuvoje nedaug, gal 20 paslidinėja kartais.

Mano visa šeima slidinėja. Sūnus pernai 4 medalius iš Europos čempionato parsivežė, dukra gerai čiuožia, o žmoną tai per vandens slidinėjimą ir atradau, ji nuo jaunystės tuo užsiima. Tai tapo šeimyniniu sportu.

Ką dar be šios sporto šakos esate išbandęs?
Lengvąją atletiką. Ir dabar rudenį krosą bėgioju, Vilniaus maratone bėgau pusmaratonį. Kažkada futbolą žaidžiau. Šiaip man visi žaidimai patinka, tik krepšinio nelabai žaidžiau, ūgis mano mažas.Taip pat esu išbandęs visas sporto šakas, kurioms reikia slidžių. Slidinėju kalnuose, vasarą ant vandens, o žiemą Ignalinoje dalyvauju bėgime ant slidžių. 

Kokias savybes turi turėti vandens slidininkai?
Reikia koordinacijos ir geros reakcijos, o daugiau jokių ypatingų savybių nereikia. Net jėgos daug nereikia, na gal tik starto pradžioje, bet šiaip daug jėgų šis sportas neatima, lengvas čiuožimas čia.

Aišku tenka daug maudytis ir kristi, kol išmokstama viena ar kita figūra, todėl figūrinio slidinėjimo elementus pirmiausia reikia atidirbti ant kranto, o tik paskui bandyti ant vandens. Bet viskas paparasta, vaikai greičiausiai susigaudo kas ir kaip. Žinau, nes beveik dešimt metų treneriu dirbau.

Kalbant apie rungtis, man malonios visos trys (šuoliai nuo tramplyno, figūrinis slidinėjimas ir slalomas), tačiau ne visas pavyksta padaryti. Jaunystėje labai patiko šuoliai nuo tramplyno.

Su metais darosi sunkiau, ar atvirkščiai, ateina patirtis?
Dar nejaučiu jokio sunkumo. Gal todėl, kad daug judu, lakstau, krosus bėgioju, neužsisėdžiu vietoje. Jei traumos nestabdo tai nieko.
Traumų įvairių pas mus pasitaiko, daugiausia raiščių patempimai būna, pėdų, kelių. Štai sūnus šiemet gavo traumą ir negalėjo dalyvauti Europos ir pasaulio čempionate. Jei jis būtų važiavęs, komandinėje įskaitoje būtume geresnius rezultatus pasiekę.
Aš pats žadu sportuoti tol, kol, sveikata leis. Negaliu tiksliai pasakyti kiek, bet kol kas – trauktis nežadu.