Rūpesčių daugiau nei džiaugsmo

Kokia nuotaika pradėjote naujuosius mokslo metus? – paklausėme Lietuvos moksleivių ir studentų sporto centro (LMSSC) direktorės Onos Babonienės
Nuotaikos neblogos, džiugino jaunimo medaliai per Europos ir pasaulio jaunių čempionatus, pirmąsias olimpines jaunimo žaidynes Singapūre. Į Lietuvą buvo vežamas ir auksas, ir sidabras, ir bronza. Mūsų kolektyvas į darbą po atostogų grįžo nusiteikęs našiai dirbti, nors varžybas teks organizuoti ir sunkesnėmis sąlygomis.

Jau kalbėjausi su Švietimo ir mokslo ministerijos, Sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovais, aptarėme rūpimus klausimus. Nors mūsų finansavimas kuklus, mums jie žada geranorišką paramą. Visi darbai suplanuoti, jie tęstiniai. Tai – šeštasis Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, ketvirtosios kolegijų ir 19-osios profesinių mokymo įstaigų sporto žaidynės.
Dalyvausime Baltijos šalių žaidynėse, kuriose nuolat užimame pirmas vietas. Visos mūsų varžybos reikalingos, jas rengiame po visą Lietuvą. Džiugiai nuteikia tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu stengiasi, kad būtų pradėta mokyklų sporto bazių plėtra.

Dar 2007 m. pateikėme prašymą Vyriausybei, kad mokyklose būtų sudarytos geresnės sąlygos sportuoti. Strateginiame komitete tas klausimas buvo svarstytas, tačiau ir 2008, ir 2009 m. Vyriausybės sprendimas nebuvo įgyvendintas. Mokyklų sporto bazių plėtra buvo gerinama tik miestų ir rajonų savivaldybių, Sporto departamento, atskirų sporto federacijų pastangomis.

Norinčiųjų sportuoti labai daug – štai ir naujuosius mokslo metus rugsėjo 4 d. pradėjome tradiciniu keturioliktuoju dviračių žygiu Raseiniai–Dubysa, kuriame dalyvavo 73 dviračių mėgėjai iš aplinkinių savivaldybių. Važiavome dviračių taku, gėrėjomės augalais, kaimo sodybomis. Per 14 šio renginio metų jau išlošti 36 dviračiai.

Kasmet organizuojame ir tradicinį daugiadienį dviračių žygį, šiemet juo esame labai patenkinti, nes jis buvo įtrauktas į Vyriausybės renginių planą. Mūsų darbuotojų kolektyvas šiais metais nepasikeitė. Nesame visiškai patenkinti prabėgusia vasara – galėjo vykti daugiau treniruočių stovyklų, žygių ir akcijų, tačiau dėl lėšų stygiaus buvome priversti daug ko atsisakyti.
 

Labai sunkūs jums buvo praėję mokslo metai. Kokie jie žada būti šiemet?
Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino, kad finansavimas bus toks pats. Tačiau mums nėra ramu, nes 2009–2010 m. sportinei veiklai plėtoti gavome 50 tūkst. litų iš ilgalaikės Pilietinio tautinio ugdymo programos. O šios programos kitąmet nebus.

Galbūt tokią pačią sumą pinigėlių galėsime gauti pagal kitą programą ar kitus projektus, o gal Švietimo ir mokslo ministerija mums bus dosni. Šiuo metu šis klausimas sprendžiamas. Džiaugėmės, kad įsikūrė Sporto mokyklų vadovų asociacija.
 

Tad gali būti varganas šeštasis Lietuvos mokinių olimpinis festivalis?
Gali visko būti. Koordinavimo taryba netgi svarsto, ar apskritai jį reikia organizuoti. Tačiau mūsų LMSSC yra nusiteikęs, kad moksleiviams jo reikia, tad nežadame jo nutraukti. Jeigu nors vienus metus padarysime pauzę, moksleiviai mažiau sportuos, – kris jų meistriškumas. Esame nusiteikę išlaikyti tą patį varžybų lygį, nes jaunimui reikia kuo daugiau sportinių renginių. Jeigu jie per metus turi galimybę pasivaržyti tiktai du kartus – tai labai mažai.
 

Labai gražus jūsų projektas „Norime sportuoti – įsirengiame patys“. Ar jis ir toliau vyksta?
Matydami galimybę, kad patys moksleiviai, jų tėvai ir treneriai, bendruomenės nariai prie savo gyvenamosios vietos, mokyklos savo rankomis gali įsirengti aikšteles ir sportuoti, šią akciją tęsiame. Jau įrengta daug naujų aikštelių, kai kur vyko jų atidarymo šventės, tačiau nugalėtojai paaiškės spalį.

Tai iš tiesų graži akcija. Teko pabuvoti Raseinių rajone, Arškainių kaime, kur bendruomenė įsirengė sporto aikštelę. Nauja aikštelė iškilo ir pačiame mieste, J. T. Vaižganto gatvėje prie daugiabučių namų. Tai Seimo nario Edmundo Jonylos ir gyventojų, rėmėjų iniciatyva.

Šiemet buvo pateikta apie 40 paraiškų, tačiau ne visi nori registruotis, būti pagarsinti ir įvertinti. Kiti įsirengia naujas aikšteles ar jas renovuoja ir tuo džiaugiasi. Mūsų apdovanojimai kuklūs. Pirmais metais už aikštelės įrengimą skatinome nemokama kelione į Jūrmalą, antrais metais – po Lietuvą, o praėjusiais metais tegalėjome susirinkti Birštone ir išdalyti savo apdovanojimus.
Šiemet vėl žvalgomės į Lietuvos vidurį, kur visiems nesusidarytų problemų atvažiuoti savo lėšomis ir pasiimti apdovanojimų.
 

Vasara – atostogų metas. Kaip jas praleidote?
Atostogas praleidau labai aktyviai savo kolektyviniame sode Raseiniuose. Pasinėriau į gamtą, daug dirbau fiziškai. Važinėjau dviračiu – su vaikaite dalyvavome daugiadieniame dviračių žygyje ir žygyje Raseiniai–Dubysa. Pastarajame su šešiamete vaikaite Vilte numynėme po 10 km, ji tapo jauniausia žygio dalyve. Daug plaukiojau ir žvejojau tvenkinyje, laužo liepsnose kepiau bulves, šašlykus.

Valgiau savo maistą, nuvijau visus rūpesčius šalin. Tačiau per savaitę porą kartą paskambindavau į LMSSC ir darbuotojų pasiteiraudavau, kokios naujienos, kaip sekasi. Net ir per savo atostogas dalyvavau naujų sporto aikštelių atidarymo šventėse. Sugrįžau į darbą ir vėl pasinėriau į rūpesčius, kurių tikrai nemažai.

Pats artimiausias – kaip išgyventi rugsėjį, nes antram pusmečiui sportinei veiklai esame tegavę 15 tūkst. litų, dabar sudarinėjame bendrojo lavinimo mokyklų, kolegijų, profesinių mokyklų varžybų kalendorius. Šį mėnesį susitiksime su savivaldybių atstovais, kalbėsimės apie Lietuvos mokinių olimpinį festivalį, kitas problemas.

Kai mūsų toks mažas finansavimas (175 tūkst. litų sportinei veiklai), iškyla labai daug rūpesčių. Šiais metais mums visiškai pinigų neskyrė Sporto departamentas. Rugsėjį mūsų centras rengs 15 varžybų, joms reikia 26 tūkst. litų, o rugsėjį, spalį, lapkritį įvyksiančioms varžyboms teturime... 7 tūkst. litų. Tokia mūsų kasdienybė.