M.Knystautui – Europos jaunimo bronza

Kvalifikacinėje imtyje Mantas Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg) rezultatu 6:3 įveikė  Oyaną Nazariani iš Azrbaidžano. Ketvirtfinalyje lietuvis netikėtai greitai rezultatu 0:8 nusileido ukrainiečiui Vladyslavui Voronijui. Ukrainos atletas pateko į finalą ir suteikė šansą Mantui kovoti dėl trečios vietos.

Paguodos turnyre klaipėdietis nepasigailėjo slovako Tamaso Sooso (10:0) ir iškopė į mažąjį finalą. Kovoje dėl bronzos Mantas Knystautas nugalėjo Georgijų Čiugašvilį iš Baltarusijos.

Antrą bronzos medalį svorio kategorijoje iškovojo vokietis Christianas Johnas.

Sidabro medalį iškovojo Manto skriaudikas Vladyslavas Voronijus, o čempionato nugalėtoju tapo Jakobi Kadžaja iš Gruzijos.

Svoryje kovojo 15 atletų.



Treneris O.Antoščenkovas: "Pirmame rate trys Manto ridenimai, atlikti O.Nazarianiui iš Azerbaidžano, leido susikrauti solidų 6 taškų pranašumą. Įpusėjus antram kėlinukui suskambo šiokie tokie pavojaus varpai, kuomet kresnas varžovas žemais praėjimais į liemenį drebino klaipėdiečio gynybą. Likus minutei Nazarianio pastangos pasiteisino, M.Knystautas pranašumas sumažėjo iki trijų taškų, tačiau tai buvo viskas, ką sugebėjo atsikovoti azerbaidžanietis.

Ukrainietis V.Voronijus prieš du metus stovėjo ant Europos jaunimo čempionato Katowicuose bronzinės pakylos. Šalia, kiek aukščiau ir su sidabro medaliu ant krūtinės, fotografams pozavo Mantas Knystautas. Maždaug tokio paties jėgų santykio tikėjosi rinktinės treneriai. Komandos strategai neabejojo, kad Manto techninis ir taktinis arsenalas yra didesnis. Bet reikėjo laikytis tam tikrų taisyklių. „Mantui buvo liepta gesinti ukrainiečio greitį, kontroliuoti situaciją, net aukoti aktyvumą ir prarasti taškus. Vienu žodžiu, prašėm pora minučių dirbti antru numeriu. Ant kilimo pamatėm negerą vaizdą. Nuo pirmų sekundžių Mantui truko koncentracijos, rankos kaip botagai makalavo po visą kilimą. Tuo pasinaudojo ukrainietis, kuris jau pirmosiomis sekundėmis atliko pervedimą, o netrukus suktuku ir ridenimu užbaigė dar vieną ataką. Ir dar kojos trauma! Iš nevilties susiėmiau už galvos. Daktaro neturėjome, tai treneris Ruslanas Vartanovas pabuvo mediku. Jis kažkur matė kaip gydomos tokios traumas – pašaldė, suteipavo koją ir paruošė Mantą kovai su slovaku, – šypsodamasis pasakojo treneris O.Antoščenkovas. – Dėl dvikovos su slovaku baigties neabejojome, todėl iš anksto ruošėmės ir nuteikinėjome vienas kitą bronziniam mūšiui su pakankamai gerai pažįstamu Georgijumi Čiugašviliu iš Baltarusijos. Susitikimo baigtį taikliai įvardijo baltarusio treneris Aleksandras Kozovskis, kuris po apdovanojimų ceremonijos priėjo ir pasakė, kad „mūsų vaikinas labiau norėjo medalio“.

Treneris Ruslanas Vartanovas. „Šis medalis labai buvo reikalingas. Po tuščių praeitų metų Europos bronza yra tikra atgaiva visų pirma pačiam sportininkui, federacijai ir mums, treneriams. Kai toks darbas padarytas, nukris įtampa nuo pečių. Rezultatų badas laikinai neslėgs, dabar kokį mėnesį galėsime vaikščioti nesusigūžę, aukščiau pakeltomis galvomis. Laikinai, bet vis dėlto… Gal per tą laiką dar ką nors sulipdysime. Juk laukia sunkiausias metų darbas – olimpinė atranka“, – užkimusiu balsu emocingai kalbėjo treneris R.Vartanovas.