Marytė Marcinkevičiūtė | 2016 m. kovo 28 d. 14:15 |
![]() ![]() |
„Keliuosi ir einu miegoti su tinkliniu“
Legendinės „Kuro aparatūros“ žaidėjui, LTF gen. sekretoriui J.Lapeikai - 60metų: „Rodos, tik vakar žaidžiau aikštėje, o jau du anūkus turiu.“
![]() |
Legendinės Vilniaus „Kuro aparatūros“ žaidėjui, dabartiniam Lietuvos tinklinio federacijos generaliniam sekretoriui Juozui Lapeikai kovo 29-ąją sukanka 60 metų
Tad koks tavo šiandienos gyvenimas?
Kasdien į darbą važinėju po 40 km iš Vilniaus rajono Sužonių, kur gyvename dviese su žmona. Vaikai jau suaugo, sukūrė šeimas. Viską susireguliavome taip, kaip norėjome.
Anksčiau, kai darbo buvo mažiau, gyvenome ūkiškai. Tačiau dabar iš to ūkelio teliko du šuneliai, kurie saugo teritoriją, kai išvažiuojame į savo darbus.
Kai dirbi, ką nors namie daugiau laikyti ir prižiūrėti yra labai sudėtinga. Kai išeisiu į pensiją, tada tikrai vėl gyvensiu ūkiškai, laikysiu paukščių, gyvulėlių, džiaugsiuosi nuostabiu gamtos prieglobsčiu.
Visą gyvenimą praleidai tinklinyje, o ar prisimeni savo pirmuosius žingsnius jame?
Tikrai niekada negalvojau tapti tinklininku. Gimiau ir augau Rokiškyje, visą laiką norėjau būti futbolininkas. Mat mano vienas iš dėdžių žaidė futbolą, jo pėdomis ir aš norėjau sekti.
Kai dėdė atvažiuodavo į svečius, visą laiką žaisdavome futbolą. Rokiškyje gyvenau iki penktos klasės, o po to tėvai persikėlė į Vilnių.
Į mokyklą, kurioje mokiausi, atėjo Zenonas Varnas rinkti tinklininkų. Su visa klase ir aš nuėjau žaisti. Tačiau iš tos klasės tinklinyje pasilikome tik dviese, o netrukus likau vienintelis.
Netrukus patekau į patyrusio trenerio Bronislavo Tarasovo grupę. Lankydamas dešimtą klasę, buvau pakviestas į Lietuvos jaunių rinktinę ir, besirengiant SSRS moksleivių spartakiadai Alma Atoje, vienerius metus praleidau Panevėžio internatinėje sporto mokykloje.
Buvau nekokių fizinių duomenų, rinktinėje buvau „geležinis“ atsarginis. Alma Atoje irgi sėdėjau ant atsarginių suolelio.
Po metų, kitų smarkiai ūgtelėjau – iki 191 cm. Tačiau kai baigiau vidurinę mokyklą, baigėsi ir mano sportus. Labai domėjausi mašinomis, automobilių sportu.
Įstojau studijuoti į tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pasirinkau automobilių transporto specialybę. Nusprendžiau rimtai studijuoti.
Tačiau būtent tada ir išgirdome apie talentingąjį Vilniaus „Kuro aparatūros“ žaidėją Juozą Lapeiką.
Vėl sugrįžti į tinklinį mane paskatino 1974-aisiais olimpinio čempiono Vasilijaus Matuševo atvykimas į Vilnių burti geros tinklinio komandos.
Žavėjo šio puikaus tinklininko meistriškumas, irgi norėjau tapti olimpiniu čempionu. Buvau apakintas, kai mane, buvusį „etatinį“ atsarginį, pakvietė į „Kuro aparatūros“ komandą.
Nežinau, ką manyje įžvelgė Vasilijus Matuševas, bet jis man skyrė ypač didelį dėmesį. Treniravomės dukart per dieną, to mūsų tinklinyje nėra buvę. Mečiau visus draugus, kavines, balius, atsidaviau tik tinkliniui.
Po kruopščių treniruočių pasidariau labai šoklus. Kadangi mano padavimas buvo nestiprus, silpnokas priėmimas ir gynyba, man buvo pasiūlyta pirmojo tempo žaidėjo pozicija.
Neaišku, kaip būtų susiklosčiusi tolesnė mano sportinė karjera, jeigu per treniruočių stovyklą Klaipėdoje nebūčiau susirgęs gelta. Teko praleisti kone visą sezoną.
„Kuro aparatūra“ pateko į SSRS čempionato aukščiausiąją lygą, ji tapo pripažinta SSRS komanda.
Tada į komandą atėjo Ričardas Lukšys, kuris puikiai priiminėjo kamuolius ir žaidė mano pozicijoje. Jis už mane buvo tikrai geresnis.
„Kuro aparatūroje“, kuri žaidė SSRS aukščiausioje lygoje, dar rungtyniavau porą metų, treneris mane nuolat išleisdavo žaisti startiniame šešetuke.
Tačiau jaučiau, kad artinasi mano sportinės karjeros pabaiga. Su komanda atsisveikinau 1987-aisiais. Reprezentacinėje Lietuvos tinklinio komandoje praleidau 14 metų.
Dėl per didelio krūvio nesugebėjus sporto suderinti su studijomis Vilniaus inžnieriniame statybos institute (baigiau gal tik pusantro kurso), įstojau į tuometį Vilniaus pedagoginį institutą ir jį baigiau.
Kaip toliau klostėsi tavo gyvenimas?
Su sportu ir toliau nesiskyriau. Porą metų dirbau VISI Fizinio auklėjimo katedroje, taip pat treniravau merginų komandą.
Per SSRS tautų spartakiadą tuomečiame Leningrade, kai mūsų vyrų komanda laimėjo bronzos medalius, buvau trenerio Viktoro Pidoprigoros antrasis treneris.
Tačiau treneriu dirbau tik epizodiškai. 1989 m. sausio mėnesį buvau išrinktas Lietuvos tinklinio vyr. treneriu ir nuo to laiko iki šiol – keliuosi ir einu miegoti su tinkliniu.
Ar buvo sunku persiorientuoti į organizacinį darbą?
Tada nežinojau, kur kišu nosį. Neturėjau supratimo, ką reiškia tas darbas ir ką reikia daryti. Pirmaisiais nepriklausomybės metais geriausi mūsų žaidėjai išvažinėjo po užsienį, ieškojo geresnio gyvenimo.
Lietuvoje nieko neliko, o ir aš buvau be jokio patyrimo. Anksčiau viską sprendė Sporto komitetas, o tada – jau Lietuvos tinklinio federacija.
Tinklinis buvo mėgėjiškas, man buvo juokingos tos problemos. Tai buvo mano didžiausia klaida, kad pirmaisiais savo darbo metais neskyriau reikiamo dėmesio mėgėjų ir moksleivių tinkliniui.
Porą metų, kol susigraibiau, kas čia darosi, nemažai vandens nutekėjo.
Dabar tavo patyrimas jau didžiulis, tad kaip tau sekasi?
Tegul kiti pasako, kaip man sekasi. Dabar yra du tinkliniai: salės ir paplūdimio. Darbas labai sunkus, tiesiog žiaurus.
Tinklinyje ypač daug problemų, kurias tiesiog nežinai, kaip reikia spręsti. Atsirado daugiau pinigų, tai padaugėjo ir rūpesčių.
Lietuvos tinklinio federacijos vadovai nauji. Jų požiūris ir mano ne visada sutampa, tačiau taip ir turi būti. Buvo laikai, kai tinklinis niekam nebuvo įdomus ir turėdavau vienas viską spręsti.
Tačiau labai blogai, kad šiandien neturime tokios komandos, kaip „Kuro aparatūra“. Labai noriu, kad ji tokia atsirastų. Tam yra visos sąlygos ir tikrai tikiu, kad ji atsiras.
Tačiau dabar neįsakysi kokiai nors įmonei, kad ji imtų ir šefuotų komandą. Tinklinyje tą dėmesį reikia kitaip išsikovoti.
Kaip? Pergalėmis?
Pergalės taip pat labai svarbu. Tie žingsniai į priekį jau matomi, tačiau ne visi tą pažangą mato ir nelabai nori ja tikėti.
Galime turėti stiprias ir moterų, ir vyrų komandas. Tiesa, daug jų kaip krepšinyje, žaidžiančių LKL, nebus, bet suburti po vieną rimtą moterų ir vyrų komandą yra realu.


Pamažu iš tinklinio išeina pensinio amžiaus tinklinio treneriai, o ar užaugo nauja trenerių karta?
Tikrai yra tų, kurie galėtų gerai dirbti. Tačiau didelė sporto mokyklų struktūros problema. Treneriai nėra suinteresuoti, jog jų žaidėjai būtų didelio meistriškumo.
Jiems nuo to atlyginimas nepadidėja, tiems treneriams svarbiausia turėti grupę, kuo daugiau valandų ir ramu. Treneriai neturi ir gerų sąlygų dirbti.
Tačiau vis vien yra atsidavusių tinkliniui žmonių, tarkime, šiaulietis Aivaras Strockis?
Tačiau Aivaras Strockis vadovauja Šiaulių „Dubysos“ sporto mokyklai ir atsidėjo administraciniams darbui.
Galėčiau paminėti jo sūnų Modestą Strockį, vilniečius Vasilijų Burakinskį, Astą Jansonienę, kaunietę Vidą Makauskienę, jonavietę Liją Darandovienę, kitus.
Jeigu jie tik treniruotų ir nuo komandų pasiekimų priklausytų jų tiesioginis atlyginimas, tikrai būtų kiti rezultatai.
Visi tinklinio gerbėjai nori matyti mūsų komandas, žaidžiančias ne tik Europos čempionato atrankos turnyruose.
Po ilgos pertraukos mūsų komandos dalyvauja atrankos varžybose, tačiau geri rezultatai iš karto nesimato.
Puikus pavyzdys – „Kuro aparatūra“, kada jis siekė savojo tikslo – žaisti SSRS aukščiausioje lygos. Prireikė kelerių metų.
Tačiau jeigu žengsime tuo keliu, kokiu žengiame dabar, kai yra vadinamosios internatinės mokyklos, kuriose siekiama, kad vaikinai ir merginos, baigusios šias mokyklas, būtų didesnio meistriškumo, gal ir toliau nukeliausime.
Dabar jaunieji žaidėjai yra per žemo lygio, kad juos pirktų užsienio klubai. Taip jie ir dingsta. Išsilaiko tik vienas, kitas, sunku sudaryti Lietuvos rinktines.
Šiauliuose veikia sporto gimnazija, kurioje suburti geriausieji tinklininkai berniukai, o Kaune nuo praėjusiųjų metų – ir mergaitės. Kaip vertini šias naujoves?
Nesu patenkintas Šiaulių sporto gimnazija Šiauliuose. Nesu patenkintas dėl mūsų trenerių požiūrio – jie nesugebėjo įtikinti savo auklėtinių, jog atvyktų mokytis į šią sporto gimnaziją ir kelti savo meistriškumą.
Praėjusiais metais iš žaidėjų, kuriuos kvietėme, atvyko tik du. Šiemet bandysime kviesti vaikinus, gimusius 2001-aisiais.
Be tokių sporto gimnazijų rinktinių perspektyvos yra nulinės. Todėl Lietuvos tinklinio federacija savo iniciatyva praėjusiais metais ir subūrė 14 jaunųjų mergaičių Kaune. Su jomis pakviesti dirbti Ukrainos treneriai, žaidėjų pažanga yra ryški.
Ar turtinga Lietuvos tinklinio federacija?
Ką čia apie turtingumą kalbėti. Labai daug padėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, skyrę papildomų pinigų dar ir žaidimų programoms įgyvendinti. Turime rėmėjų.
Būtų įdomu sužinoti, o kada pats paskutinį kartą žaidei tinklinį?
Tada, kai trūko ... antros kojos Achilo sausgyslė ir guliausi ant operacinio stalo. Kada aktyviai žaidžiau tinklinį, neturėjau jokių problemų.
Kai baigiau sportuoti, po penkerių metų 1995-aisiais su bendradarbiais nuėjau pažaisti krepšinio „Žalgirio“ irklavimo bazėje. Tada bešokdamas nusitraukiau vienos kojos Achilo sausgyslę.
Gal 2000-aisiais vėl buvau įkalbėtas pažaisti jau mėgėjiškąjį tinklinį. Atėjau į pirmą treniruotę ir, atliekant pagreitėjimą prie kamuolio – pokšt antrosios kojos Achilas.
Nuo tada tinklinio kamuolio neimu į rankas ir nežadu dalyvauti jokiose veteranų varžybose.
Nori pasakyti, kad net savo kaime nesi pasistatęs tinklo?
Ne. Anksčiau buvau pasistatęs, dažnai pažaisdavau su draugais ir artimaisiais. Dabar jau nežaidžiu, ne bėra su kuo.
Ar esi laimingas, visą savo gyvenimą atidavęs tinkliniui?
Ir klausti nereikia – žinoma!
Daugiau naujienų iš kategorijos Tinklinis
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.