pagamintalietuvoje.com | 2016 m. kovo 10 d. 19:27 |
![]() ![]() |
Tikslas - olimpinis Rio
Mokykloje M.Juodeškaitė išbandė visas rungtis nuo 60 m iki 10 km, o rudenį per pirmąjį savo maratoną įvykdė olimpinį normatyvą ir viliasi startuoti Rio
![]() |
Pirmu bandymu olimpinį maratono normatyvą (2:37:00) įvykdžiusi, mėgstanti iššūkius, talentinga ir ambicinga jaunoji lengvaatletė Monika Juodeškaitė šiuo metu ruošiasi vasarą Rio de Žaneire (Brazilija) vykstančioms olimpinėms žaidynėms.
Nuo mažens žinojusi, kad lengvoji atletika – jos pašaukimas ir aistra, išbandžiusi įvairių nuotolių bėgimą, supratusi, kad sportas – tai gyvenimo būdas, kuris reikalauja daug laiko, noro ir pastangų, ji noriai dalinasi savo, kaip sportininkės, patirtimi ir įžvalgomis. Monika Juodeškaitė drąsiai kalba apie savo gyvenimą ir tai, ko labiausiai trūksta Lietuvos sportininkams, apie tai, kas galėtų padėti pasiekti geresnių sportinių rezultatų bei projekto „Pagaminta Lietuvoje“ paramos reikšmę. Ši sportininkė dar neturi garantuoto kelialapio į Rio de Žaneiro vasaros olimpines žaidynes, kadangi iš keturių Lietuvos maratoninkių į olimpiadą vyks tik trys. Tačiau Monika Juodeškaitė sunkiai treniruojasi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ruošiasi žaidynėms, sekdama savo mamos, olimpietės Ingos Juodeškienės pėdomis.
Kada ir kaip pradėjote sportuoti? Kokie buvo pirmieji jūsų sportiniai pasiekimai?
Lengvąją atletiką pradėjau lankyti nuo penktos klasės, tuomet buvau vos dešimties. Pamenu, norėjau bėgioti jau pirmoje klasėje, bet tėvai neleido. Jie buvę sportininkai, todėl saugojo mane ateičiai. Užaugau bėgikų šeimoje. Net ir senelis, su kuriuo dalyvavau pirmose savo bėgimo varžybose, būdama vos penkerių, užsiiminėjo šiuo sportu. Pradėjusi sportuoti dar sename Kauno Šančių manieže, dalyvavau daugiakovėje ir po kelerių metų tapau Lietuvos vaikų 60 ir 200 metrų nuotolių čempione. Tada maniau esanti tikra sprinterė ir apie tokias distancijas kaip 10 kilometrų ar maratonas net nesvajojau, tačiau su metais distancijos vis ilgėjo. Kol baigiau mokyklą, išbandžiau viską nuo 60 metrų iki 10 kilometrų.
Kada išvykote į Oklahomą (JAV) ir ką studijuojate?
Apie studijas Amerikoje pradėjau svajoti dešimtoje klasėje. Pamenu, kai būdama abiturientė, sulaukiau JAV universitetų susidomėjimo ir nusprendžiau išvykti į didelę ir tuo metu gąsdinančią kelionę, kadangi žinojau, jog nepažįstamoje šalyje turėsiu praleisti penkerius metus. Oklahomos valstijos universitetą pasirinkau, nes pažinojau ten keletą lietuvių, taip pat naujas treneris paliko man gerą įspūdį, netgi buvo atskridęs į Lietuvą su manimi susipažinti. Vidinis balsas kuždėjo, jog ten būsiu saugi ir laiminga. Šių metų gegužę baigsiu tarptautinio verslo magistro studijas, be to, jau turiu sporto žiniasklaidos bakalaurą. Savo ateitį norėčiau sieti su sporto žiniasklaida, nes šios studijos man suteikė galimybę tobulinti savo praktinius reporterės įgūdžius ir tai man labai patiko. Apskritai studijos Amerikoje ir Lietuvoje labai skiriasi. Profesoriai malonūs ir visada nusiteikę padėti, paskatinti, be to, vyksta daug praktinių ir grupinio pobūdžio užsiėmimų.
Ar ketinate grįžti į Lietuvą?
Tikiuosi ateityje grįžti į gimtinę ir net baigusi sportuoti likti sporto srityje, nes tai yra dalis mano gyvenimo.
Atsiranda sportininkų, kurie dėl tam tikrų priežasčių atsisako Lietuvos pilietybės. Ar niekada nesvarstėte šios galimybės?
Nemanau, kad kada nors galėčiau atsisakyti Lietuvos pilietybės. Esu tikra patriotė, myliu tėvynę ir man didelė garbė jai atstovauti sportiniuose renginiuose. Visada didžiuojuosi vilkėdama aprangą su užrašu „Lietuva“ ir tikrai pasiilgstu gimtinės būdama toli. Manau, jog kad ir kaip mano gyvenimas pasikeistų, niekada nepamiršiu lietuviškų tradicijų ir apskritai lietuvybės.

Koks didžiausias jūsų sportinis pasiekimas?
Didžiausias mano sportinis pasiekimas, be abejonės, yra įvykdytas olimpinis normatyvas. Esu jauna sportininkė ir nuo mažens svajojau tapti olimpiete, širdis visada suvirpa, kai pagalvoju, jog ši svajonė tapo realybe, nes labai dėl to stengiausi.
Koks dabartinis jūsų tikslas?
Pagrindinis tikslas, žinoma, yra Rio olimpinės žaidynės. Labai tikiuosi, jog turėsiu galimybę ten dalyvauti. Tačiau taip pat paskutinį kartą turiu galimybę atstovauti savo universitetui NCAA varžybose, kuriose ketinu startuoti 10 kilometrų distancijoje. Taigi šį pavasario sezoną susikoncentruosiu į 10 kilometrų bėgimą ir galimybes pagerinti savo asmeninius rezultatus, o galbūt net ir normatyvus. Šioje distancijoje savo jėgų išbandyti dar neturėjau galimybės dėl praeityje kamavusių traumų, o rudenį buvau susitelkusi maratonui, todėl dabar su nekantrumu laukiu šios naujos patirties.
Ar jūs taip pat būsite „Pagaminta Lietuvoje“ projekto dalyvė? Kokios priežastys tai paskatino?
Toks projektas kaip „Pagaminta Lietuvoje“ suteikia daug vilčių ir paskatos talentingam Lietuvos jaunimui. Parama iš valstybės sportininkams ar menininkams dažniausiai suteikiama tik pasiekus geriausių rezultatų, už didelius nuopelnus. Dažnai pamirštama, jog geri rezultatai iš dangaus nenukrenta, norint jų pasiekti, reikalingas sunkus darbas. Sportininkams treniravimosi sąlygos yra kritiškai svarbus faktorius norint pasiekti puikių rezultatų. Stovyklos, konkurencija, atsigavimas, net tokie, regis, mažmožiai kaip gera mityba ir kineziterapeuto paslaugos gali padėti pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau visa tai reikalauja išlaidų. Būdamas studentu ir nubėgdamas daugiau nei 200 kilometrų per savaitę tikrai neturi nei jėgų, nei laiko dirbti kitą darbą. Toks projektas kaip „Pagaminta Lietuvoje“ suteikia galimybių jauniems talentams tapti žinomais ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Ko labiausiai trūksta Lietuvoje kalbant apie sporto inventorių, kad būtų geros sąlygos treniruotis?
Lietuvoje yra daug gerų stadionų ir miškų, kuriuose galima pasiruošti aukšto lygio varžyboms. Manau, kad labiausiai trūksta atsigavimo priemonių, tokių kaip masažistų ir kineziterapeutų paslaugos, dviračiai ar bėgtakiai, sporto salės ar ledo vonios. Dažnai visi pamirštame, jog tokie maži dalykai gali nulemti labai daug, ypač kultivuojant tokią sporto šaką kaip lengvoji atletika.
Ar pasiilgstate Lietuvos? Ko norėtumėte palinkėti joje pasilikusiems jauniesiems sportininkams?
Lietuvos labai pasiilgstu, ypač mylimų žmonių, gamtos ir maisto! Jaunajai kartai palinkėčiau siekti savo užsibrėžtų tikslų su kantrybe ir aistra! Galų gale išlieka ir laimi tie, kurie to labiausiai nori ir sunkiausiai dirba.
Nuo mažens žinojusi, kad lengvoji atletika – jos pašaukimas ir aistra, išbandžiusi įvairių nuotolių bėgimą, supratusi, kad sportas – tai gyvenimo būdas, kuris reikalauja daug laiko, noro ir pastangų, ji noriai dalinasi savo, kaip sportininkės, patirtimi ir įžvalgomis. Monika Juodeškaitė drąsiai kalba apie savo gyvenimą ir tai, ko labiausiai trūksta Lietuvos sportininkams, apie tai, kas galėtų padėti pasiekti geresnių sportinių rezultatų bei projekto „Pagaminta Lietuvoje“ paramos reikšmę. Ši sportininkė dar neturi garantuoto kelialapio į Rio de Žaneiro vasaros olimpines žaidynes, kadangi iš keturių Lietuvos maratoninkių į olimpiadą vyks tik trys. Tačiau Monika Juodeškaitė sunkiai treniruojasi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ruošiasi žaidynėms, sekdama savo mamos, olimpietės Ingos Juodeškienės pėdomis.
Kada ir kaip pradėjote sportuoti? Kokie buvo pirmieji jūsų sportiniai pasiekimai?
Lengvąją atletiką pradėjau lankyti nuo penktos klasės, tuomet buvau vos dešimties. Pamenu, norėjau bėgioti jau pirmoje klasėje, bet tėvai neleido. Jie buvę sportininkai, todėl saugojo mane ateičiai. Užaugau bėgikų šeimoje. Net ir senelis, su kuriuo dalyvavau pirmose savo bėgimo varžybose, būdama vos penkerių, užsiiminėjo šiuo sportu. Pradėjusi sportuoti dar sename Kauno Šančių manieže, dalyvavau daugiakovėje ir po kelerių metų tapau Lietuvos vaikų 60 ir 200 metrų nuotolių čempione. Tada maniau esanti tikra sprinterė ir apie tokias distancijas kaip 10 kilometrų ar maratonas net nesvajojau, tačiau su metais distancijos vis ilgėjo. Kol baigiau mokyklą, išbandžiau viską nuo 60 metrų iki 10 kilometrų.
Kada išvykote į Oklahomą (JAV) ir ką studijuojate?
Apie studijas Amerikoje pradėjau svajoti dešimtoje klasėje. Pamenu, kai būdama abiturientė, sulaukiau JAV universitetų susidomėjimo ir nusprendžiau išvykti į didelę ir tuo metu gąsdinančią kelionę, kadangi žinojau, jog nepažįstamoje šalyje turėsiu praleisti penkerius metus. Oklahomos valstijos universitetą pasirinkau, nes pažinojau ten keletą lietuvių, taip pat naujas treneris paliko man gerą įspūdį, netgi buvo atskridęs į Lietuvą su manimi susipažinti. Vidinis balsas kuždėjo, jog ten būsiu saugi ir laiminga. Šių metų gegužę baigsiu tarptautinio verslo magistro studijas, be to, jau turiu sporto žiniasklaidos bakalaurą. Savo ateitį norėčiau sieti su sporto žiniasklaida, nes šios studijos man suteikė galimybę tobulinti savo praktinius reporterės įgūdžius ir tai man labai patiko. Apskritai studijos Amerikoje ir Lietuvoje labai skiriasi. Profesoriai malonūs ir visada nusiteikę padėti, paskatinti, be to, vyksta daug praktinių ir grupinio pobūdžio užsiėmimų.
Ar ketinate grįžti į Lietuvą?
Tikiuosi ateityje grįžti į gimtinę ir net baigusi sportuoti likti sporto srityje, nes tai yra dalis mano gyvenimo.
Atsiranda sportininkų, kurie dėl tam tikrų priežasčių atsisako Lietuvos pilietybės. Ar niekada nesvarstėte šios galimybės?
Nemanau, kad kada nors galėčiau atsisakyti Lietuvos pilietybės. Esu tikra patriotė, myliu tėvynę ir man didelė garbė jai atstovauti sportiniuose renginiuose. Visada didžiuojuosi vilkėdama aprangą su užrašu „Lietuva“ ir tikrai pasiilgstu gimtinės būdama toli. Manau, jog kad ir kaip mano gyvenimas pasikeistų, niekada nepamiršiu lietuviškų tradicijų ir apskritai lietuvybės.

Koks didžiausias jūsų sportinis pasiekimas?
Didžiausias mano sportinis pasiekimas, be abejonės, yra įvykdytas olimpinis normatyvas. Esu jauna sportininkė ir nuo mažens svajojau tapti olimpiete, širdis visada suvirpa, kai pagalvoju, jog ši svajonė tapo realybe, nes labai dėl to stengiausi.
Koks dabartinis jūsų tikslas?
Pagrindinis tikslas, žinoma, yra Rio olimpinės žaidynės. Labai tikiuosi, jog turėsiu galimybę ten dalyvauti. Tačiau taip pat paskutinį kartą turiu galimybę atstovauti savo universitetui NCAA varžybose, kuriose ketinu startuoti 10 kilometrų distancijoje. Taigi šį pavasario sezoną susikoncentruosiu į 10 kilometrų bėgimą ir galimybes pagerinti savo asmeninius rezultatus, o galbūt net ir normatyvus. Šioje distancijoje savo jėgų išbandyti dar neturėjau galimybės dėl praeityje kamavusių traumų, o rudenį buvau susitelkusi maratonui, todėl dabar su nekantrumu laukiu šios naujos patirties.
Ar jūs taip pat būsite „Pagaminta Lietuvoje“ projekto dalyvė? Kokios priežastys tai paskatino?
Toks projektas kaip „Pagaminta Lietuvoje“ suteikia daug vilčių ir paskatos talentingam Lietuvos jaunimui. Parama iš valstybės sportininkams ar menininkams dažniausiai suteikiama tik pasiekus geriausių rezultatų, už didelius nuopelnus. Dažnai pamirštama, jog geri rezultatai iš dangaus nenukrenta, norint jų pasiekti, reikalingas sunkus darbas. Sportininkams treniravimosi sąlygos yra kritiškai svarbus faktorius norint pasiekti puikių rezultatų. Stovyklos, konkurencija, atsigavimas, net tokie, regis, mažmožiai kaip gera mityba ir kineziterapeuto paslaugos gali padėti pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau visa tai reikalauja išlaidų. Būdamas studentu ir nubėgdamas daugiau nei 200 kilometrų per savaitę tikrai neturi nei jėgų, nei laiko dirbti kitą darbą. Toks projektas kaip „Pagaminta Lietuvoje“ suteikia galimybių jauniems talentams tapti žinomais ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Ko labiausiai trūksta Lietuvoje kalbant apie sporto inventorių, kad būtų geros sąlygos treniruotis?
Lietuvoje yra daug gerų stadionų ir miškų, kuriuose galima pasiruošti aukšto lygio varžyboms. Manau, kad labiausiai trūksta atsigavimo priemonių, tokių kaip masažistų ir kineziterapeutų paslaugos, dviračiai ar bėgtakiai, sporto salės ar ledo vonios. Dažnai visi pamirštame, jog tokie maži dalykai gali nulemti labai daug, ypač kultivuojant tokią sporto šaką kaip lengvoji atletika.
Ar pasiilgstate Lietuvos? Ko norėtumėte palinkėti joje pasilikusiems jauniesiems sportininkams?
Lietuvos labai pasiilgstu, ypač mylimų žmonių, gamtos ir maisto! Jaunajai kartai palinkėčiau siekti savo užsibrėžtų tikslų su kantrybe ir aistra! Galų gale išlieka ir laimi tie, kurie to labiausiai nori ir sunkiausiai dirba.
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.