Vyrų rankinio čempionate trūksta staigmenų

  
Į antrą pusę persirito Lietuvos vyrų rankinio čempionatas. Iki antrojo rato pabaigos liko trys turai. Po jų – dar devyni trečiojo rato turai.
 

Dėl čempionato apdovanojimų realiausias galimybes kovoti turi Kauno "Lūšis“, granitiečiai ir smarkiai į priekį pažengęs šiųmetis LRT taurės laimėtojas Klaipėdos "Žemaitijos Dragūnas“. Neprarado galimybių į kovą dėl medalių įsilieti ir pažangą padariusi sostinės "Šviesa“. Kitos šešios komandos varžysis dėl likusių vietų: šiauliečiai, alytiškiai ir „Vilnius“ – dėl 5-7, Panevėžio, Varėnos ir Utenos komandos – dėl 8-10.
 

Per penkioliktą turą gerų, įdomių ir atkaklių rungtynių nestigo. Tačiau visų dėmesio centre buvo "Šviesos“ ir "Granito-Gajos-Kario“ susitikimas. Jį po permainingos kovos laimėjo kauniečiai. Kodėl?
 

"Vilniaus“ komandos vyr. trenerio Gintaro Paškevičiaus nuomone, rezultatas dėsningas. Mat "Granitas“ turi du antros linijos žaidėjus, kurie gali mesti iš toli -  P.Babarską ir V.Juozaitį. Jų dėka kauniečiai lengviau pelnydavo įvarčius poziciniame puolime, tuo tarpu “Šviesa” daugumą įvarčių pelnė vien iš greitų atakų, o pozicinis puolimas strigo ir buvo sėkmingai atremiamas.

 

 
Apie Lietuvos vyrų čempionatą kalbėjomės su Vilniaus "Tauro" sporto mokyklos rankinio treneriu Gintaru Paškevičiumi. IHF kategorijos teisėjas, 2009 metais baigęs teisėjo karjerą, šį sezoną visiškai atsidavė trenerio darbui. G.Paškevičius yra "Vilniaus“ komandos vyriausiasis treneris.  
 

Apibūdinkite dabar vykstantį  2009-2010 metų čempionatą. Kuo jis ypatingas, kas jame nauja, kas gera, kas ne? Palyginkite jį su ankstesniais.

Šis čempionatas vyksta pagal kitokią sistemą negu ankstesnieji: trimis ratais be atkrintamųjų varžybų. Manau, jog ši čempionato sistema netinkama. Kadangi nėra įdomaus ir visų laukto pabaigos akcento. Reikia pripažinti, kad per ankstesnius čempionatus žiūrovai laukdavo būtent atkrintamųjų varžybų. Dabartinė sistema - tai žingsnis keleriais metais atgal. Visos komandos pripratusios prie atkrintamųjų varžybų, tad kam reikėjo keisti įprastą tvarką? Suprantama, krizė čempionatui turėjo neigiamą poveikį, bet svarbiausias varžybų akcentas, pabaiga privalėjo būti. Bent jau keturios šio sezono pirmaujančios komandos, kurios tikrai yra apylygės, privalėjo gauti papildomą galimybę pakovoti dėl čempiono vardo. Žiūrovai, kurių, deja, nėra per daug, dėl naujos tvarkos taip pat nemažai prarado. Palyginus šį su praėjusiu čempionatu, matyti, kad jo lygis šiek tiek žemesnis, komandos pastebimai susilpnėjusios.

Kokią įtaką čempionatui daro (darė, darys) laikmetis?
Akivaizdu, kad sumažėjus finansavimui daugelis komandų grįžo prie mėgėjiško sporto. Gaila, jog artimiausios ateities perspektyvos irgi labai miglotos.
 

Ar susilpnėjusio čempionato lygio priežastis yra neišvengiama kartų kaita? Ar ji vyksta Lietuvos vyrų komandose? Jei vyksta, tai kaip? Kuriose komandose ji ryški, kuriose nelabai?

Kartų kaita vyksta daugelyje komandų. Tik kelios komandos išlaikė pernykštę (užpernykštę ar net dar ankstesnę) sudėtį. Tokios yra "Lūšis“, "Žemaitijos Dragūnas", "Šviesa”. Kaip tik tai ir atsispindi turnyrinėje lentelėje. Tiesa, Šiaulių "Universitetas" išliko tos pačios sudėties, bet gerokai susilpnėjusi komandos finansinė padėtis padarė savo juodą darbą...
 

Charakterizuokite lygos komandas. Kokie jų pliusai, minusai? Kokie nauji, jauni žaidėjai labiausiai atkreipė jūsų, daug triūsiančio su jaunimu, trenerio dėmesį?

Labiausiai patyrusios "Lūšis" ir "Žemaitijos Dragūnas" turi pakankamai patyrusių žaidėjų. Kauno "Granitas-Gaja-Karys" turi šešis septynis aukštesnio lygio žaidėjus, bet jei nors vienas ar, neduokdie, keli žaidėjai susižeis, komandos galimybės apginti pernai iškovotą čempionų titulą bus labai menkos. Pakankamai brandų žaidimą šį sezoną demonstruoja ir Vilniaus "Šviesa". Tai keturios komandos, kurios realiai gali kovoti dėl čempiono vardo – laiko ir rungtynių tam yra užtektinai. Kitų komandų galimybės akivaizdžiai menkesnės (žiūr. varžybų lentelę), nors jei varžybų vykdymo sistema būtų kitokia, galimas dalykas, jog  išvystumėme ir staigmenų. Tarp jaunų ir jau pasiekusių didesnį meistriškumą žaidėjų galima išskirti granitiečius  P.Babarską, A.Žygelį,  K.Stropų, G.Jušką iš "Žemaitijos Dragūno”, V.Rašymą iš "Lūšies”. Manau, kad šie žaidėjai greitu laiku tikrai turėtų papildyti nacionalinės rinktinės gretas.
 

Kaip vertinate Utenos komandos pasirodymą, nepaisant jos taškų trūkumo?

Uteniškių uždavinys yra įsitvirtinti Lygoje ir kol kas nėra labai svarbu , kad jie neturi taškų. Bet artimoje ateityje Utena tikrai turės iš tiesų pajėgią komandą. Vienas dalykas, kad jau dabar kitose komandose rungtyniauja daug gerų žaidėjų būtent iš Utenos, ir neatmetu galimybės, kad jie sutvirtėję, patobulėję gali grįžti į gimtąjį miestą. Kitas ir pats svarbiausias dalykas – produktyviai, našiai dirba Utenos sporto mokyklos treneriai, jaunųjų rankininkų ugdytojai. Tad šia prasme Utenos rankinio ateitis pakankamai šviesi: gera sporto bazė, geri, profesionaliai triūsiantys treneriai. Labai norėtųsi, kad panašių rankinio centrų Lietuvoje būtų kuo daugiau.
 

Kaip pakviesti žiūrovus į rankinio arenas?

Žiūrovų rankinio varžybose tikrai bus, kai pagaliau galėsime jiems pasiūlyti gerą rankinio lygį, tvarkingas arenas su kavinėmis, patogiomis vietomis žiūrovams, kai pagaliau pradėsime rimtai ir kūrybingai reklamuoti rankinį, o ne žaisime vien tik sau. Geras pavyzdys – klaipėdiečiai. Gaila, bet kol kas vienintelis.
 

Ko reikėtų Lietuvos rankiniui, kad jis vėl taptų pirmaujančia Lietuvos sporto šaka? Ko Jūs linkėtumėte?

Suprantama, kaip ir visiems, geresnio finansavimo. Tačiau pagrindinis dalykas – labiausiai reikėtų pačių rankinio visuomenės atstovų rimtesnio požiūrio į savo sporto šaką.

Po penkiolikos turų komandos išsirikiavo tokia tvarka (žaista rungtynių, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškų santykis, taškai):
1. Kauno "Lūšis“                                        15 13 1 1 515:416 27
2. Kauno "Granitas-Gaja-Karys“             15 13 0 2 486:435 26
3. Klaipėdos "Žemaitijos Dragūnas“     15 12 0 3 446:370 24
4. Vilniaus "Šviesa“                                    15 8 2 5 462:403 18
5. Šiaulių "Universitetas“                          15 7 2 6 439:462 16
6. Alytaus "Almeida-Marisa“                     15 7 0 8 406:406 14
7. "Vilnius“                                                   15 6 1 8 424:414 13
8. Panevėžio "KKSC-Grifas“                     15 3 1 11 383:487 7
9. Varėnos "Ūla“                                          15 2 1 12 400:465 5
10. "Utena“                                                   15 0 0 15 364:467 0